Pirmuosius ligos simptomus studentas pajuto išvakarėse. Jie buvo panašūs į gripo – vaikiną krėtė šaltkrėtis, svaigo galva. Pagaliau mama sūnui prisiskambino. Sužinojusi, kaip jis jaučiasi, nusiuntė brolį pažiūrėti, kas ne taip. Atėjęs brolis ant studento kojų pastebėjo bėrimus ir iškvietė greitąją pagalbą.
Ligoninėje nustatyta grėsminga liga – B tipo meningokokinė infekcija. Jauną vyrą gydanti VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro infekcinių ligų gydytoja daktarė Daiva Radzišauskienė džiaugėsi, kad studentas į medikų rankas pateko pačiu laiku. Jeigu būtų bent kiek labiau uždelsta, nebūtų pavykę išgelbėti jo gyvybės.
„Tas studentui pasireiškęs silpnumas galėjo būti infekcijos sukelto sepsinio šoko požymis. Dėl šoko staiga labai krinta kraujospūdis, ir pacientams būna labai silpna. Kai smarkiai nukrinta kraujospūdis, susidaro gyvybei pavojinga situacija ir reikia kuo greičiau kreiptis į medikus, nes laiku nepradėjus gydyti gresia staigi mirtis“, – įspėjo D.Radzišauskienė.
Gydytoja pasakojo, kad jaunas vyras pas medikus pateko jau sunkios būklės. Atvežus į ligoninę jo kraujospūdis buvo nukritęs iki 90/60, širdis plakė labai dažnai – net 138 kartus per minutę. Bėrimas buvo išplitęs, matomas visame kūne, taip pat akių gleivinėje.
Vyrui buvo prasidėjusi meningokokinei infekcijai būdinga diseminuota intravazalinė koaguliacija. Tai yra gyvybei pavojinga būklė.
Šitaip, anot gydytojos, nutinka todėl, kad meningokokas išskiria tam tikrą toksiną, kuris pažeidžia kraujagyslių sieneles ir kraujo skystoji dalis išteka į audinius. Vėliau trombocitai prilimpa prie kraujagyslių sienelės ir taip susidaro daugybė kraujo krešulių.
„Tyrimai rodė, kad jam jau buvo prasidėjusi antro laipsnio diseminuota intravazalinė koaguliacija. Studento būklė buvo tikrai labai rimta ir sunki. Jeigu pacientas būtų nors kiek pavėlavęs, neaišku, kaip galėjo baigtis“, – komentavo D.Radzišauskienė.
Tiesa, medikė įspėjo, kad dėl imuninės sistemos reakcijos į meningokoką dar gali atsirasti ir ligai būdingų vėlyvųjų komplikacijų, tokių, kaip klausos pažeidimas, daugelio periferinių nervų pažeidimas, sąnarių uždegimas, širdies dangalo ir širdies raumens uždegimas.
Paklausus, kaip studentas galėjo užsikrėsti meningokokine infekcija, gydytoja įvardijo du rizikos veiksnius.
Vienas jų – amžius. Žinoma, kad dažniausiai meningokokinės infekcijos nešiotojai ir platintojai visuomenėje yra būtent paaugliai ir jauni suaugusieji. 25 proc. jaunų žmonių nešioja meningokoką savo nosiaryklėje, o kūdikių – vos 5 proc.
Kitas svarbus rizikos veiksnys buvo tai, kad studentas gyveno bendrabutyje.
„Kai yra glaudūs kontaktai tarp meningokoką nešiojančio jaunimo, pavyzdžiui, kareivinėse, bendrabutyje, susidaro epidemiologinė situacija ir kyla labai didelė tikimybė užsikrėsti. Didesnė tikimybė užsikrėsti yra ir gausesnėse, ankštose patalpose gyvenančiose šeimose, taip pat per piligrimines keliones“, – pažymėjo gydytoja.
– Ar pacientas sirgo kokia nors liga iki užsikrėsdamas meningokokine infekcija? – paklausiau daktarės D.Radzišauskienės.
– Kiek žinau, jis buvo sveikas. Iš tiesų dažnai žaibine meningokokine infekcija suserga buvę visiškai sveiki jauni žmonės arba vaikai.
– Kaip paprastai užsikrečiama meningokokine infekcija?
– Dažniausiai ne nuo sergančiųjų, o nuo nešiotojų. Meningokokas dažnai apsigyvena paauglių ir jaunų suaugusiųjų nosiaryklėje. Dažnai žmonės net neįtaria, kad yra šios bakterijos nešiotojai.
– Kokie yra pirmieji meningokokinės infekcijos simptomai?
– Dažniausiai tai būna karščiavimas ir bendras silpnumas.
– Bet juk tai būdinga ir gripui ar peršalimui. Ar dažnai žmonės, užsikrėtę meningokokine infekcija, iš pradžių ją painioja su gripu?
– Be abejo! Ir tai yra natūralu. Net ir medikai gali apsirikti. Reikia turėti labai didelę patirtį, kad atskirtumei B tipo meningokokinę infekciją.
Ši liga yra labai klastinga: per pirmas 4–6 valandas jokių specifinių simptomų nėra, žmogus karščiuoja, ir tiek. Tada išties gali atrodyti, kad čia kažkoks gripas ar virusinė infekcija.
Bet dar po kokių 6 valandų atsiranda simptomai, rodantys, kad jau yra žaibinis meningokokinis sepsis. Tada išgelbėti žmogų būna sunku. Ne visada pavyksta laiku diagnozuoti ligą ir laiku paskirti antibiotiką.
– Daug kas yra girdėję, kad vienas infekcijos simptomų yra hemoraginis odos bėrimas, kurį galima nustatyti atlikus stiklinės testą.
– Kad meningokokas jau išplito kraujyje, išduoda karščiavimas ir odos bėrimas.
Bet odos bėrimai būdingi daugeliui ligų ir tik labai kvalifikuotas specialistas gali pasakyti, ar jis meningokokinis.
Pradžioje bėrimas gali būti net ne hemoraginis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gali būti jau prasidėjęs meningokokinis sepsis, šokas, bet dar nebūti bėrimo.
Taip pat gali būti ir kitokie meningokokinės infekcijos požymiai – jeigu žmogui pradeda trikti sąmonė arba labai krinta kraujospūdis, dėl kraujotakos sutrikimo šąla galūnės, kamuoja galvos skausmai, vėmimas.
Tai gali būti sepsinio šoko požymiai ir tokį ligonį reikia kuo greičiau vežti į stacionarą, skubiai duoti antibiotikų, nes laiku nepradėjus gydyti gali staigiai ištikti mirtis.
– Ką daryti kartu su ligoniu gyvenantiems žmonėms?
– Paprastai jiems skiriama antibiotikų dozė. Dar siūloma pasiskiepyti.
– Ar skiepai gali padėti apsisaugoti nuo šios mirtinos infekcijos?
– Taip. Ypač rekomenduoju pasiskiepyti bendrabučiuose gyvenantiems studentams, nes ten yra didesnė galimybė užsikrėsti. Jeigu šeimoje kas nors susirgo sunkia meningokokinės infekcijos forma, reikėtų pasiskiepyti ir kitiems šeimos nariams, nes greičiausiai yra polinkis sirgti sunkia šios ligos forma.
Bet apskritai pasiskiepyti siūlyčiau visiems. Meningokokinė infekcija nėra vien kūdikių ir studentų liga.
Esame turėję ir vyresnių žmonių, susirgusių šia liga ir nuo jos mirusių. Amžius šiai ligai – ne riba. Susirgti gali ir septyniasdešimtmečiai.
Ypač svarbu pasiskiepyti tiems pacientams, kuriems yra pašalinta blužnis – tai vienas rizikos veiksnių.
Vienareikšmiškai reikėtų skiepytis ir tiems, kurie serga kraujo liga ir kuriems nustatytas vieno iš imuninės sistemos komponento – vadinamojo komplemento – defektas.
Komplementas yra būtinas, kad organizmas galėtų pradėti pats gintis nuo meningokoko.
Beje, žmogus gali ir nežinoti, kad turi kokį nors komplimento sistemos defektą, o visiems imunologinių tyrimų nepadarysi. Tad bet kam geriausia prevencija yra skiepai.
Persirgus meningokokine infekcija taip pat reikėtų pasiskiepyti. Problema yra ta, kad net ir persirgus šia liga imunitetas neįgyjamas.
– Kas dar, be skiepų, gali padėti sumažinti riziką užsikrėsti meningokokine infekcija?
– Bendra visų ligų prevencija. Tikimybę susirgti didina ir pervargimas, nepakankamas išsimiegojimas naktimis, badavimas. Rizikos veiksnys yra ir rūkymas.
Verta skiepytis ir nuo gripo. Vieno tyrimo metu pastebėta, kad gripo epidemijai einant į pabaigą padaugėja meningokokinės infekcijos atvejų, nes sumažėja gleivinės atsparumas.
Kai nosiaryklės barjerinė funkcija sutrinka, meningokokas greičiau patenka į kraujo srovę ir prieš tai buvusi virusinė infekcija arba kartu esanti padidina riziką susirgti invazine meningokokine infekcija – kai tas meningokokas iš kvėpavimo takų patenka į kraują, jau yra pavojinga.
Todėl reikėtų vengti virusinių infekcijų ir stengtis tinkamai maitintis.
– Ar meningokokinė infekcija – dažna liga Lietuvoje?
– Taip. Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, sergamumas yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje.
Europoje pirmauja Jungtinė Karalystė ir Lietuva.
