Atlikdami įvairias neurochirurgines procedūras neurochirurgai tam pasitelkia endoskopą. Kauno klinikos tapo vienintele medicinos įstaiga šalyje, kurioje neuroendoskopo pagalba atliekamos ir sudėtingos stuburo disko išvaržos operacijos.
Viena pirmųjų Kauno neurochirurgų pacientų, kuriems taikytas naujasis metodas, tapo šeimos gydytoja iš Šiaulių Audronė Lunskienė, kuri sutiko papasakoti savo ligos istoriją.
Ūmų ir itin stiprų skausmą kairėje kojoje moteris pajuto rugpjūčio 25-ąją, eidama namo po jogos treniruotės. Skausmo židinys buvo tarp klubo ir čiurnos.
„Skausmas buvo nepaprastai stiprus, kentėti galėjau tik gulėdama“, – prisiminė A.Lunskienė. Sūnus iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie kolegę nuvežė į Šiaulių ligoninę. Joje moteris praleido 10 dienų. A.Lunskienei nuolat buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, statomos lašinės.
Kelias dienas moteris išvis negalėjo atsikelti iš lovos, vėliau pasiremdama vaikštyne jau nueidavo iki tualeto.
Medikai šiaulietei paaiškino, kad jos išvarža yra gana reta. Nors ji buvo tik 4–6 milimetrų, susiformavo labai netinkamoje vietoje – ne kanale, o ties nervų išsišakojimo vieta.
Iš pradžių Šiaulių medikai planavo atlikti operaciją, bet vėliau šios minties atsisakė ir išsiuntė A.Lunskienę į sanatoriją Druskininkuose. Kaip ir anksčiau, ji beveik negalėjo sėdėti, o netrukus būklė smarkiai pablogėjo.
„Vos kelias minutes pasėdėjau taksi automobilyje ir vėl grįžo nepakeliamas skausmas“, – pasakojo moteris. Iš sanatarijos ji išvyko tiesiai į Kauno klinikas.
A.Lunskienė labai nudžiugo sužinojusi, kad operacija bus atliekama endoskopu.
„Iškart būčiau važiavusi į Kauno klinikas, jeigu būčiau žinojusi apie tokią galimybę“, – tikino gydytoja. Pabudusi po operacijos ji pajuto, kad skausmas atlėgo. Kitą dieną moteris jau galėjo vaikščioti, o netrukus galėjo ir prisėsti.
A.Lunskienė išvyko į reabilitacijos kliniką Palangoje ir gerokai nustebino vietos medikus, kurie net nežinojo apie tokiu būdu atliekamas stuburo disko išvaržos operacijas. Ji iškart galėjo eiti atlikti procedūrų į baseiną ir vonią, nes ant kūno buvo likę tik menkos įpjovos.
Praėjus dviem mėnesiams po operacijos, A.Lunskienė grįžo į savo darbo kabinetą.
„Skausmo nejaučiu, o jeigu einu lėtai, niekas net nepastebi, kad viena koja šiek tiek atsilieka“, – juokėsi šiaulietė.
Kauno klinikų neurochirurgas Deividas Stukas endoskopu atliko 14 stuburo disko išvaržos operacijų ir jų rezultatai net pranoko lūkesčius.
Kaunietis tokių operacijų atlikimo ypatumų mokėsi pas kolegą Vokietijoje, kuris buvo šio metodo pradininkas ir net talkino inžinieriams gaminant įrangą.
„Išmokti operuoti naudojant endoskopą nėra lengva net patiems medikams, kurie yra įpratę daugelį metų dirbti naudojant senuosius metodus“, – kalbėjo D.Stukas. Jam pačiam tai nesukėlė sunkumų ir dabar kaunietis jau nenorėtų operuoti senuoju būdu
Pasak jo, endoskopas itin praverčia tuomet, kai pacientui nustatoma šoninė stuburo disko išvarža arba ji aptinkama nervo angoje. Tokios išvaržos sudaro iki 20 procentų visų susirgimų, o pacientas dažniausia jaučia stiptų skausmą vienoje kojoje.
Atliekant atvirą operaciją chirurgams tenka įveikti daug kūno struktūrų. Itin svarbu nepakenkti stuburo stabilumui, nes vėliau gali prireikti papildomos operacijos.
„Naudojant endoskopą tokių pavojų nelieka, gerokai sutrumpėja paciento reabilitacija“, – pasakojo gydytojas D.Stukas.
