Kauno klinikos užima net 36 hektarų žemės sklypą, o vien požeminių tunelių ilgis siekia 4,5 kilometro. Lig šiol iš visų padalinių į laboratoriją kraujo mėginius tekdavo nešti pėsčiomis, kartais slaugytojai naudojo paspirtukus.
„Naujoji sistema palengvins ir paspartins darbą“, - įsitikinęs Kauno klinikų generalinis direktorius, profesorius Renaldas Jurkevičius.
Pasak jo, klinikose įrengtos net 107 kapsulių stotelės, jos išdėstytos 91 Kauno klinikų skyriuje, operacinėse.
Kapsulė į laboratoriją skrieja 5-6 metrų per sekundę greičiu - tai maždaug 5 kartus greičiau negu einant pėsčiomis. Be to, žmogui tenka lipti laiptais, laukti prie lifto.
Pirmosiomis dienomis buvo išsiųsta maždaug po 1600 kapsulių, didžiausias judėjimas fiksuojamas 9-13 valandomis. Vienoje kapsulėje telpa iki 20 kraujo mėginių.
Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos vyriausioji slaugytoja-slaugos administratorė Lijana Mitkienė pasakojo, kad kiekviena kapsulė turi savo kodą, o ją išsiųsti galima taip pat surinkus savo kodą stotelėje.
Vien iš Skubios medicinos klinikos per parą išsiunčiama apie 220 mėginių. Anksčiau 800 metrų atstumą iki laboratorijos darbuotojams tekdavo įveikti pėsčiomis.
„Išties geras sumanymas, palengvinantis darbą“, - įsitikinusi L.Mitkienė.
Kauno klinikos šiai sistemai įdiegti išleido beveik 600 tūkst. eurų. Panašiu būdu didžiuosiuose prekybos centruose keliauja kapsulės su grynaisiais pinigais.
„Pati sistema nėra naujovė, tačiau dabar pavyko ją pritaikyti mūsų darbe“, - kalbėjo Kauno klinikų vadovas, profesorius R.Jurkevičius.
