Lietuvoje kasmet vasaros mėnesiais registruojama daugiau nei 50 proc. visų žarnyno infekcijų, tačiau tokia statistika – tik ledkalnio viršūnė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė teigė, kad sergantieji lengva forma dažniausiai nesikreipia į medikus pagalbos, todėl tikrasis nukentėjusių asmenų skaičius nėra žinomas.
– Kokio pobūdžio negalavimai dažniau užklumpa vasarą?
– Virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, kurios dar vadinamos „skrandžio gripu“, dažniau plinta žiemą, o vasarą būna kur kas didesnis sergamumas dėl bakterijų.
Žarnyno virusai patenka per burną, virusai nesidaugina maiste, skirtingai nei bakterijos. O bakterinėmis žarnyno infekcijomis neretai užsikrečiame valgydami mikroorganizmais užterštus produktus.
Lietuvoje kasmet registruojama apie 20 tūkst. atvejų, kai susergama ūminėmis žarnyno infekcijomis. Daugiau nei 80 proc. tokių pacientų yra gydomi ligoninėse.
– Ką reikia žinoti apie pilvo skausmus ir viduriavimą?
– Šių negalavimų priežastis – įvairūs mikroorganizmai, kurie sukelia ūmines žarnyno infekcines ligas. Jos taip pat pasireiškia staigiu vėmimu, kūno skysčių netekimu, intoksikacija, karščiavimu.
Atsižvelgiant į užkrato savybes, pirmieji ligos simptomai gali pasireikšti po 2 valandų, o kartais – net po mėnesio. Su maistu patekusios bakterijos gali sukelti taip pat centrinės nervų sistemos pažeidimų.
Įtarus žarnyno infekciją, netekus skysčių, pablogėjus sveikatos būklei, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą.
– Ką reikia daryti, kad per atostogas nesusirgtume?
– Nėra skiepų (specifinės profilaktikos) nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos.
Turime ugdyti asmeninės higienos įpročius. Yra žinoma, kad tinkama rankų higiena, saugus maisto ruošimas ir tvarkymas – tai priemonės, kurios padeda nesusirgti.
Norėčiau priminti rankų plovimo naudą, pavyzdžiui, grįžus iš lauko į namus pirmas darbas – nusiplauti rankas.
Taip pat patariama plauti rankas prieš ir po valgio arba prieš ruošiant maistą, taip pat pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes.
Kai užklumpa kosėjimas, čiaudėjimas, taip pat reikėtų neužmiršti nusiplauti rankų.
Jei žmonės turi namuose augintinių, jie taip taip pat gali būti žarnyno infekcijos šaltiniu. Todėl reikėtų plautis rankas paglosčius gyvūną, išvalius dėžę, kurioje kaupiasi gyvūno išmatos.
Rankas plauti būtina baigus namų ruošą, prisilietus prie užterštų aplinkos daiktų ar paviršių, pavyzdžiui, šiukšlių dėžės, valymo šluosčių.
Suaugusieji turi padėti mažiems vaikams nusiplauti rankas.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiant maistą vasarą?
– Yra kelios svarbios taisyklės, pavyzdžiui, paukštieną, mėsą, žuvį galima vartoti tik gerai išvirtą ar iškeptą. Kiaušinius valgyti tik kietai virtus ar gerai iškeptus. Šviežią pieną ar jo produktus, ypač pirktus turgavietėse, būtina termiškai apdoroti.
Kadangi vasarą viskas greičiau genda, paruoštą valgį reikėtų suvalgyti ir nepalikti jo ilgesniam laikui šaldytuve.
– Kokie užkandžiai tinka gamtoje?
Užkandžiams labiausiai tinka traškučiai, vaisiai, daržovės, sausainiai, bet jie turi būti be kreminio įdaro. Ilsintis paplūdimyje reikėtų vengti pyragėlių su mėsa ar dešrelėmis. Jei užkandžiaujama gamtoje, reikėtų prieš valgį nusiplauti rankas arba nuvalyti rankas dezinfekuojančia servetėle.
– Ar saugu miško uogas valgyti neplautas?
– Miškas – gyvūnų namai, o jie platina įvairias ligas, todėl niekas negali duoti garantijos, kad uogos yra švarios.
Jei uogų nusiperkame turguje, mes nežinome, kur ir kaip jos buvo rinktos, ar yra švarios. Todėl uogas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.
– Ar galima daržoves ir vaisius plauti upelyje ar ežere?
– Ligas sukeliantys mikroorganizmai gali gyventi taip pat atviruose telkiniuose, todėl vartojant tokį vandenį rizikuojame užsikrėsti žarnyno infekcijomis.
Yra naudinga automobilio bagažinėje turėti vandens, kuriuo būtų galima plauti daržoves ar vaisius. Tai galėtų būti geriamasis vandens (iš namų čiaupo) ar fasuotas pirktinis.
– Ką verta prieš kelionę įsidėti į šaltkrepšį?
– Apsinuodijimo maistu priežastimi gali būti tai, kas greitai genda. Tai – salotos, mišrainės su majonezu, karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai. Todėl be šaltkrepšio šių produktų nereikėtų imti į kelionę.
– Kiek ilgai gali būti saugomas maistas be šaldytuvo?
Žarnyno infekcijų sukėlėjai ypač greitai dauginasi, todėl maisto produktai turėtų būti laikomi sandarioje dėžutėje ar inde.
Jei bent kelias valandas maistas buvo laikomas ne šaldytuve, jūs rizikuojate susirgti.
– Ar turguje nusipirktas uogas ir vaisius reikia perlieti verdančiu vandeniu?
– Jei pažeista uogų luobelė, ar galima jas valgyti? Vaisius, daržoves ir uogas patarčiau plauti po švariu tekančiu vandeniu, nesvarbu, ar jos pirktos turguje, ar prekybos centre. Taip kaip reikėtų plauti džiovintus vaisius bei riešutus.
Atostogaujant egzotiškose šalyse vaisius ir daržoves reikėtų plauti tik virintu vandeniu arba pirkti fasuotą vandenį buteliuose.
– Ar saugu gerti gaiviuosius gėrimus su ledukais? Ar jie turi būti paruošti iš virinto vandens?
– Jei ledukus gaminame patys, tinka vanduo iš čiaupo arba pirktas fasuotas.
Tačiau nereikėtų malšinti troškulio gėrimais su ledukais, jei nesame tikri, kad šaldomas vanduo yra saugus, ypač tai svarbu keliaujant į egzotiškas šalis, kur sanitarinė aplinka yra abejotina.
