Medikai sakė, kad dėl auglio Gabrielius niekada nevaikščios, bet įvyko stebuklas

Keturmetis Gabrielius gali vaikščioti basas. Paralyžiuotam vaikui ir jo tėvams tai – stebuklas. Dėl piktybinio auglio neuroblastomos gydytojai manė, kad jis judės tiktai vežimėlyje. Penkias operacijas ištvėrusio mažylio istorija įrodė, kad mokslas gali klysti.

Gabrielius gimė turėdamas piktybinį naviką stuburo kanale.<br>Asmeninio albumo ir 123rf nuotr.
Gabrielius gimė turėdamas piktybinį naviką stuburo kanale.<br>Asmeninio albumo ir 123rf nuotr.
I.Černiukė kartu su vyru Robertu augina keturis vaikus (iš kairės) Danielių, Gabrielių, Veroniką ir Robertą Romualdą.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
I.Černiukė kartu su vyru Robertu augina keturis vaikus (iš kairės) Danielių, Gabrielių, Veroniką ir Robertą Romualdą.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Lenkijoje Gabrieliui buvo sukurtas naujas ortopedinių batų modelis.
Lenkijoje Gabrieliui buvo sukurtas naujas ortopedinių batų modelis.
G.Juškėnienė teigė, kad gydant neįgalius vaikus iškyla daug kliūčių, todėl būtina kompleksinė pagalba.
G.Juškėnienė teigė, kad gydant neįgalius vaikus iškyla daug kliūčių, todėl būtina kompleksinė pagalba.
Juozas Raistenskis, Santaros klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vadovas.
Juozas Raistenskis, Santaros klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vadovas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-08-13 21:54

Keturis vaikus auginanti fizikos mokslų daktarė Irina Černiukė (38 m.) jaučiasi laiminga mama, o savo jaunėlį sūnų – puspenktų metų Gabrielių – vadina ypatingu. Moteris įamžino jaunėlį, kai neseniai jam pavyko iš medikų kabineto išeiti į koridorių ir nužingsniuoti tolyn.

Įkeldama į socialinius tinklus filmuotą medžiagą iš Vilniaus universiteto Santaros klinikos Vaikų ligoninės moteris džiaugėsi, kad jos sūnui pavyko pasiekti tikslą – eiti be batų.

Vaikas turi ne paprastus, o ortopedinius batus, suvarstomus beveik iki kelių. Jie buvo gaminami Lenkijoje. Dėl šių batų vilnietė su sūnumi ne kartą vyko į kaimyninę šalį – reikėjo net kelių matavimų. Gabrieliui buvo sukurtas atskiras batų modelis.

Iki šiol berniukas neišsiversdavo be jam skirtos avalynės, tačiau neseniai įrodė, kad nedidelį atstumą gali įveikti ir basas.

„Gabrielius jau gali nueiti iš vonios iki lovos be mano pagalbos, jo nereikia nešti. Tai didelis pasiekimas, dar vienas žingsnelis savarankiškumo link“, – džiaugėsi Irina.

Tokių pergalių mažamečio gyvenime – ne viena. Gabrielius gimė turėdamas piktybinį naviką stuburo kanale.

Dėl šios priežasties vos mėnesio sulaukęs kūdikis buvo operuojamas. Navikas suspaudė ir pažeidė nugaros smegenis, todėl Gabrielius nuo juosmens paralyžiuotas. Jis nejaučia kairės kojos. Dešinėje kojoje jutimai šiek tiek geresni – kutenant padą vaikas šypsosi.

Specialistams sunku įvertinti mažojo paciento jutimus, nes jo kalba ir raida šiek tiek vėluoja.

Tačiau Gabrielius nekart įrodė, kad yra stiprus. Jam prireikė ne vienos operacijos, taip pat chemoterapijos, kol buvo pristabdyta onkologinė liga.

Dėl piktybinio auglio sulėtėjo vaiko raida.

Pirmiau, nei atsistojo ant kojų, jis išmoko plaukti. O kai baseine sugebėjo žengti keletą žingsnių, atsirado viltis, kad galės stovėti ir naudotis vaikštyne. Bet Gabrielius įrodė, kad gali kur kas daugiau.

Kita gera žinia, kuria Gabrieliaus motina Irina nori pasidalinti su kitais tėvais, auginančiais neįgalius vaikus, yra tai, kad, nepaisant įvairių prognozių, pavyksta daug ko pasiekti.

Kai dėl minkštųjų audinių ir nervų pakitimų pradėjo mažėti Gabrieliaus kojų sąnarių judesiai, pasitarę su chirurgu ortopedu tėvai suprato, kad verta dar kartą rizikuoti ir operuoti Achilo sausgyslę. Ši operacija mažamečiui buvo atlikta šįmet balandį.

Po to buvo skirta reabilitacija. Iš pradžių berniukas mokėsi taisyklingai statyti koją. Reabilitacinis gydymas ėjo į pabaigą, kai vieną dieną gydytoja paleido berniuko ranką, bet jis nesutriko – ėjo toliau.

Tai buvo staigmena ne tik Gabrieliaus motinai, bet ir medikams. Moteris suprato, kad gali kelti ir kitus tikslus.

„Ortopediniai batai ir toliau saugos mano sūnų, tačiau šiuo metu neturime didelio vargo“, – pasakojo Irina.

Nors eidamas neretai už ko nors užkliūva, o kojos yra nusėtos mėlynių, Gabrielius stengiasi būti kuo labiau savarankiškas. Po Achilo sausgyslės operacijos noras eiti dar labiau sustiprėjo.

Dabar mažasis pacientas ėmė kur kas geriau valdyti savo kūną, rečiau pargriūva ir susimuša.

„Gabrielius mus nekart nustebino. Jis padarė didelę pažangą pradėjęs vaikščioti su vaikštyne, tai pranoko gydytojų lūkesčius. Bet kai ėmė vaikščioti pats ir be specialių batų, tai buvo dar vienas svarbus pasiekimas“, – pasakojo mažamečio mama.

Be Gabrieliaus, Irina su vyru Robertu augina dar tris vaikus: 13-metį Robertą Romualdą, 11 metų Veroniką ir 9-metį Danielių. Tiksliuosius mokslus studijavusi moteris į daug ką išmoko žiūrėti realistiškai ir nesiskųsti likimu.

Gimus neįgaliam vaikui ji sugebėjo neužmesti fizikos mokslų ir apsiginti disertaciją.

Irinos sutuoktinis Robertas dirba užsienyje. Nors dažnai grįžta, daug šeimos reikalų gula ant moters pečių.

Tėvams, kurie taip pat augina neįgalų vaiką, Irina linkėtų kantrybės.

Ji prisipažino iki šiol nesutikusi nė vienos nelaimingos motinos, kuri augina ligos paženklintą vaiką. Joms likimas suteikė kur kas daugiau jėgų.

„Puikiai žinau, kad tokios moterys labai stiprios – jos sugeba keliskart daugiau nei kitos“, – tikino Irina.

Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja Giedrė Juškėnienė prisiminė, kad pradinės prognozės iš pirmo žvilgsnio Gabrieliui nežadėjo nieko gero.

Kad berniukas niekada nevaikščios, o judėti galės tik sėdėdamas neįgaliųjų vežimėlyje, buvo įspėti ir jo tėvai.

Tačiau taip neatsitiko. Gydytojos G.Juškėnienės nuomone, tai – puikus pavyzdys, įrodantis komandinio darbo pranašumus.

Kai Gabrielius buvo vos kelių mėnesių, buvo sudarytas ilgalaikis planas. Reabilitacijos komandai (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui, slaugytojui, kineziterapeutui, ergoterapeutui, psichologui, logopedui, socialiniam darbuotojui) talkino ir kitų specialybių medikai: vaikų onkohematologai, ortopedai traumatologai, neurochirurgai.

Gydant neįgalius vaikus neretai iškyla įvairių kliūčių. Kai Gabrieliui sutino operuotos kojos sąnariai, buvo kreiptasi pagalbos į gydytojus reumatologus, buvo atliktos sąnarių punkcijos, suleista vaistų. Tokia pagalba padėjo toliau tęsti reabilitaciją.

Gabrielius nėra išimtinis atvejis – šioje ligoninėje kasmet būna pacientų, kuriems dėl retų arba sudėtingų patologijų būtina kompleksinė pagalba.

Kad Gabrielius galėtų savarankiškai vaikščioti, prireikė ne tik specialistų pagalbos.

Tai ir tėvų nuopelnas. Daug pagalbos Gabrielius gavo ir ugdymo įstaigoje.

Paslaugų poreikis yra milžiniškas

Juozas Raistenskis

Santaros klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vadovas

„Santaros klinikų Vaikų ligoninė turi puikių reabilitacijos specialistų, todėl galime suteikti tokias paslaugas, kokios yra taikomos Europos klinikose. Dėl medicinos pažangos vis daugiau vaikų gali ateiti į pasaulį. Vaisiaus sklaidos trūkumai, retos genetinės ligos, širdies ydos, piktybiniai augliai – šios patologijos nebėra mirtinos, vaikai patenka į širdies chirurgų, traumatologų ortopedų, onkologų ir kitų specialistų rankas.

Reabilitacija tampa vis svarbesnė, ją kartais tenka pradėti intensyviosios terapijos skyriuje. Ir nuo gydytojų, reabilitacijos specialistų pastangų labai priklausys, kiek sėkminga bus vaiko raida, ar jis galės tapti savarankišku visuomenės nariu.

Šiuolaikinė reabilitacija – ne medicinos podukra, tai tikrai nėra vien tik gydomoji mankšta, nors anksčiau toks požiūris buvo ypač gajus. Reabilitacija yra viena perspektyviausių šiuolaikinių medicinos sričių, taikanti objektyvius, mokslu pagrįstus metodus.

Man skaudu, kad Lietuvoje vaikų reabilitacija vis dar yra lyginama su sveikatinimu, pavyzdžiui, vasaros stovyklos organizavimu ar organizmo imuniteto stiprinimu. Nors tai svarbu ir reikalinga, tikroji reabilitacija – tai darbas, kuriuo siekiama, kad vaikui po sunkios ligos, traumos ar įgimtos patologijos kiek įmanoma būtų sugrąžintos visos organizmo funkcijos.

Reabilitacija negali būti atsitiktinė, ji turi būti sisteminė, ilgalaikė. Tačiau valstybei tai daug kainuoja, o įkainiai – pernelyg maži. Todėl tokiais atvejais kaip Gabrieliaus valstybės apmokamų reabilitacijos paslaugų nepakanka – daug papildomo darbo atliekama dėl tėvų ir specialistų entuziazmo.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą