Pavyzdžiui, jei sutrinka žmogaus virškinimas, tikėtina, kad sutriks ir įvairios kitos organizmo sistemos bei funkcijos.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gastroenterologė patikslino žinomą posakį: „Mes esame ne tai, ką valgome, o tai, ką gerai suvirškiname.“
Geram virškinimui reikia ne tik tinkamos mitybos, bet ir ramaus proto, nes jis svarbus tiek formuojant mitybos įpročius, renkantis maisto produktus, tiek virškinant maistą. Supykus, susinervinus trinka virškinamojo trakto nervinė, hormoninė sistemos, taigi ir pats virškinimas.
G.Denapienė organizmo kariuomene vadina žmogaus imuninę sistemą, kuri saugo nuo infekcijų ir organizmui žalingų medžiagų.
Būtent ten atpažįstamos ir sunaikinamos kenksmingos medžiagos, kurios lemia lėtinių uždegimų vystymąsi.
Imuninę sistemą sudaro daug organų ir sistemų, tarp jų ir kaulų čiulpai, užkrūčio liauka, blužnis, apsauginiai odos, gleivinių barjerai, su gleivine susijęs limfoidinis audinys, kurio itin daug yra žarnyne.
Virškinimo sistemos būklė veikia daugelio organų veiklą. Būtent per virškinamąjį traktą gaunamos ir pasisavinamos maisto medžiagos, o po to pašalinamos organizmui nebereikalingos atliekos.
Gydytoja vaizdingai sakė, kad organizmas yra tarsi namas, o suvirškintas maistas – jo statybinės medžiagos. Todėl labai svarbu taisyklingai tą namą statyti.
Gerą virškinimą pirmiausia lemia rami nervų sistema, užtikrinanti reikalingų fermentų išsiskyrimą, harmoningą viso virškinamojo trakto darbą.
Jei žmogus valgo būdamas streso būsenos ar paskubomis, net sveikiausias maistas nebus tinkamai suvirškintas.
Specialistai siūlo maistą gerti lyg skystį, tai yra sukramtyti, kad jis būtų skystas.
Liaudies išmintis teigia, kad vienu valgymu tiktų suvartoti tiek maisto, kiek telpa į dvi saujas, nes maždaug toks yra skrandžio tūris.
Reikėtų neskubant valgyti iki pirmojo atsirūgimo, mat tai ženklas, kad iš skrandžio išeina jame esanti oro pūslė, taigi skrandis jau pakankami pripildytas. Nesustojus skrandis gali būti perpildytas, tuomet bus sunkiau virškinti.
Reikėtų nepamiršti ir maisto suderinamumo, pavyzdžiui, mėsos nevartoti su pienu ar žuvimi, mėsos – su kiaušiniais, žuvies – su sūriu.
„Pieno produktus geriausia valgyti ar gerti atskirai“, – pabrėžė medikė. Atkreipti dėmesį reikia ir į maisto temperatūrą. Per šaltas maistas yra sunkiau virškinamas, o per karštas gali mechaniškai pažeisti viršutinę virškinamojo trakto dalį.
Valgyti reikėtų tiktai išalkus – kas 3–6 valandas, priklausomai nuo maisto pobūdžio. Kartais pakanka tik atsigerti vandens, kad žmogus suprastų, jog iš tiesų jis nebuvo išalkęs, o tik ištroškęs.
Gydytoja priminė, kad geriausiai paskutinį kartą valgyti likus bent 3 valandoms iki miego, nes vėlyvas prisivalgymas, ypač sunkaus maisto, kenkia virškinimui.
Nepakenktų ir atsižvelgti į sezoną – vasarą, kai karšta, nereikėtų vartoti aštraus ir sunkiai virškinamo maisto. Tuomet tinka lengvesnis: vaisiai, uogos, daržovės, o žiemą – riebesnis, kūną tarsi sušildantis.
Žinoma, gerą virškinimą užtikrina ir visaverčio maisto vartojimas. Nepaisant dietų įvairovės, plačiai pripažįstama, kad žmogaus mitybos pagrindą turi sudaryti augalinis maistas: grūdai, vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai.
Didelę įtaką virškinimui daro ir maisto šviežumas. „Maistas turėtų būti suvartojamas maždaug per 3 valandas nuo pagaminimo. Todėl nepatartina prisivirti sriubos savaitei ir ją vis šildyti – toks maistas netenka didelės dalies vertės“, – įsitikinusi gydytoja G.Denapienė.
Taigi virškinimui labai svarbus ne tik sveikas maistas, bet ir su valgymu susiję įpročiai.
Gastroenterologė patarė neužkandžiauti tarp valgymų, valgio metu neprigerti daug vandens, nes tai irgi gali apsunkinti virškinimą, o pavalgius nepulti sunkiai protiškai ar fiziškai dirbti – geriau ramiai pasėdėti ar ramiai pavaikščioti.
Virškinimas priklauso ir nuo tam tikrų individualių veiksnių. Daug skaidulų turintis maistas tinka sveikiems žmonėms, o sergančiam opiniu kolitu jis gali sukelti viduriavimą.
Todėl reikia atsižvelgti į individualią organizmo būklę, ligas, maisto netoleravimą ar alergijas.
„Daugeliui žmonių šiais laikais paisyti visų tinkamą virškinimą užtikrinančių sąlygų yra sudėtinga“, – sakė gydytoja G.Denapienė.
Pajutę sunkumo jausmą, pilvo raižymą ar kylantį rūgštingumą žmonės dažnai bėga į vaistinę ieškoti stebuklingos tabletės.
Tai – savotiškas gaisro liepsnos gesinimas, po kurio organizmo namas toliau dega.
Gydytoja įsitikinusi, kad ilgai organizmo neapgausime, todėl skatina pirmiausia formuoti taisyklingus valgymo įpročius ir didinti sąmoningumą.
„Žinoma, būna situacijų, kai virškinimui reikia pagelbėti. Tačiau jei nepradėsime sveikiau gyventi, tabletės po kurio laiko arba nebepadės, arba padės tik ribotą laiką“, – tvirtino patyrusi gastroenterologė.
Geras virškinimas yra ne prabanga, o būtinybė norint būti sveikam. Todėl norint gerai virškinti, šį procesą reikėtų iškelti į pirmą vietą.
Klaidinga manyti, kad virškinimo sistemos pajėgumas susijęs tik su mityba. Su amžiumi organizme gali natūraliai sumažėti reikalingų fermentų. Įvairios ligos taip pat lemia fermentų trūkumą.
Kaip suprasti, kad organizmas prašo pagalbos?
Pasak gydytojos, pagalbos poreikį nurodo sunkumo jausmas ar skausmas viršutinėje pilvo dalyje pavalgius, ankstyvas sotumo jausmas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, raugėjimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas po valgio.
Tokiu atveju viena pirmųjų priemonių palengvinti virškinimą gali būti fermentai. Pastaraisiais metais šalia plačiai vartojamų gyvulinės kilmės iš kiaulių kasos gaminamų fermentų populiarėja ir fermentai iš grybų.
Išgaunami naujausiomis biotechnologijomis jie padeda natūraliu būdu kovoti su virškinimo fermentų trūkumu ir kartu greitai malšina nemalonius pojūčius.
Pastarieji fermentai veikia plačiose pH ribose, taigi jau skrandyje paskatina virškinimo procesus, jie yra mažiau jautrūs rūgščiai skrandžio terpei.
Be to, jie nesunkiai padeda virškinti ir skaidulines medžiagas, kurias gyvulinės kilmės fermentai įveikia sunkiau.
Gydytoja priminė, kad iš grybų išgauti fermentai ne veltui jau prieš tūkstančius metų naudoti įvairių kultūrų (lietuvių, japonų, kinų ir daugelio kitų tautų) fermentuojant maistą, todėl jie gali pasitarnauti ir virškinant.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad grybų kilmės fermentai pasižymi ir prebiotikams būdingomis funkcijomis, tai yra jie teigiamai veikia žarnyno aplinką, palankią gerosioms bakterijoms, ir paskatina jų dauginimąsi. Tai užtikrina sveikesnę žarnyno mikrobiotą.
Iš grybų išgauti fermentai gali būti efektyviai derinami su virškinimą gerinančiais augalais: geltonaisiais gencijonais, paprastosiomis kiaulpienių šaknimis, tikraisiais margainiais ir kitais.
Šie augalai ar iš jų pagaminti preparatai ne tik gerina virškinimą, bet ir aktyvina kepenų, tulžies, žarnyno veiklą.
Virškinimą galima pagerinti į ruošiamą maistą pridedant prieskonių ar prieskoninių žolelių: imbiero, ciberžolių, kuminų, pankolių, kardamono, cinamono, ožragių, gvazdikėlių, garstyčių sėklų, laurų lapų, rozmarinų, bazilikų, šalavijų ir kitų.
Linkėdama gerų vasaros atostogų gydytoja priminė – tinkamas kūno ir dvasios poilsis gali tapti pačiu geriausiu virškinimą sutvarkančiu vaistu.
