Žinoma moteris sakė, kad jai diagnozuota trečios stadijos melanoma, kurią gydosi užsienyje.
Agresyviausias ir pavojingiausias vėžys
K.Brazauskienę užklupusi liga yra agresyviausias ir pavojingiausias labai greitai augantis ir plintantis odos vėžio tipas, greitai išplinantis į kitus organus ir sukeliantis metastazes. Nors skelbiama, kad šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, ji užklumpa vis jaunesnius žmones.
Kaip skelbia interneto svetainė „Įveik vėžį“, melanoma išsivysto iš apatiniame epidermio sluoksnyje esančių ląstelių melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia odai spalvą.
Melanoma gali išaugti iš pakitusio (displastinio) apgamo arba bet kur lygioje ir sveikoje odoje.
Tipiška melanomos pradžia – nedidelė tamsiai ruda ar juoda dėmelė odoje arba pakitusi apgamo forma, spalva ir dydis. Tačiau ne visos melanomos tamsios, kartais jų išvaizda nesiskiria nuo kitų odos navikų. Kai melanoma pradeda skverbtis gilyn į odą, ji gali niežėti, kraujuoti, užsitraukti šašu ar išopėti.
Mažas darinys odoje gali sugriauti žmogaus organizmą vos per keletą mėnesių. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku. Patikros akcijos – puiki galimybė užtikti patį pavojingiausią odos vėžį – melanomą – anksti.
Sergančių Lietuvoje daugėja
Lietuvoje ir kitose Baltijos regiono šalyse ši onkologinė liga nėra labai paplitusi. Mūsų šalyje melanoma jau keletą metų sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Tačiau, anot medikų, melanomos atvejų tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje, daugėja. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei trečdalis miršta.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja dermatologė Jolanta Česienė portalo lrytas.lt žurnalistei pavasarį sakė, kad sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc.
„Ypač skaudu, kad daugėja pažengusios melanomos atvejų“, – teigė J.Česienė.
Pavojingą vėžį diagnozavo ir septynmetei
Melanoma dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, moterys beveik du kartus dažniau nei vyrai. Vidutinis sergančiųjų amžius – 55 metai. Per pastaruosius 10 metų daugiausiai melanomos atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų asmenims.
Visgi ši liga nepaiso amžiaus ribų. Štai šį pavasarį per Klaipėdoje vykusias dvi nemokamas patikros dėl melanomos akcijas, piktybinė ir pavojinga odos liga buvo nustatyta net septynmetei.
„Jeigu tuomet, kai dar studijavau, buvo kalbama, kad vaikų iki 12 metų net nereikia tikrinti, nes jie neserga piktybinėmis odos ligomis, tai šiandien turime netgi keletą jaunesnių melanoma susirgusių pacientų“, – po patikrinimo akcijos sakė J.Česienė.
Oda nieko nepamiršta
kaupiasi Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje. Todėl gydytoja J.Česienė priminė: saulės spindulių poveikis kaupiasi – oda nieko nepamiršta.
Kuo anksčiau vaikas pradeda leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose ir kuo ilgiau būna, tuo didesnė rizika, kad ilgainiui odoje atsiras supiktybėjusių ląstelių.
Lietuvių oda daugeliu atvejų yra labiau jautri, jie serga aktyviomis, agresyviomis melanomos formomis. Todėl tuo svarbiau nuolat save apžiūrėti ir, kilus net menkiausiam įtarimui, kreiptis į gydytojus.
Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą.
Kokios galimybės išgydyti melanomą?
Gera žinia yra tai, kad jei anksčiau ši diagnozė dažniausiai būdavo mirties nuosprendis, šiandien nustatytos melanomą sukeliančios genų mutacijos įgalino sukurti efektyvius vaistus. Todėl laiku diagnozuota melanoma dažniausiai yra išgydoma.
Šia liga sergantys ligoniai šiandien gyvena 3 kartus ilgiau nei prieš 10 metų.
Kaip portalui lrytas.lt pavasarį pasakojo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė, situaciją labai pakeitė pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimai, kai buvo išaiškinti specifiniai genai, itin svarbūs melanomai išsivystyti. Remiantis šiomis žiniomis, kuriami vaistai, kurie, blokuodami konkrečias navikinės ląstelės patogenezės grandis, stabdo melanomos progresavimą.
Kliniškai tai pasireiškia ligos židinių mažėjimu ar išnykimu. Manoma, kad apie 50 proc. sergančiųjų melanoma turi BRAF geno mutaciją. Kol nebuvo žinoma apie šios mutacijos svarbą, tol nebuvo veiksmingo gydymo.
Šiandien, jeigu sergančiajam išplitusia melanoma nustatyta BRAF mutacija, skiriama taikinių terapija (dviejų vaistų deriniu, BRAF ir MEK inhibitoriais), jeigu BRAF mutacija neigiama – imunoterapija.
Pasak B.Brasiūnienės, nepaisant didžiulio mokslo proveržio šio vėžio diagnostikoje ir gydyme, galimybės gydytis inovatyviais vaistais Lietuvą pasiekė ne taip greitai.
„Šiandien galime pasidžiaugti, kad nustačius BRAF mutaciją ketvirtos stadijos metastastavusios melanomos atveju Lietuvoje jau kompensuojamas dviejų taikinių terapijos derinys (anksčiau buvo kompensuojamas tik vienas vaistas), o antrai gydymo eilei, kai BRAF mutacija neigiama, jau kompensuojama imunoterapija. Pasaulis nuėjęs dar toliau – jau ir trečioji stadija, kai anksčiau po operacijos mes nieko neskirdavome arba skirdavome interferoną, gydoma taip pat, kaip ir ketvirtoji – inovatyviais vaistais. Kol kas Lietuvoje tokios galimybės neturime“, – aiškino pašnekovė.
Gydymo situacija gerėja
NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas pritarė, kad melanomos gydymo situacija Lietuvoje geresnė nei prie 4–5 metus, tačiau vis dar negalime pasigirti tokiomis galimybėmis, kokias turi Vakarų Europos šalys.
„Lietuvoje neturime registruotų visų inovatyvių vaistų, kuriuos turi kitos šalys melanomai gydyti.
Taip pat, skirtingai nuo kitų, neturime galimybės skirti vadinamosios adjuvantinės (papildomos) terapijos išoperavus trečios stadijos melanomą, kad būtų ženkliai sumažinta atkryčio rizika“, – aiškino gydytojas.
Adjuvantinė terapija taikoma 12 mėnesių. Per tą laiką labai ženkliai sumažėja ligos progresavimo ir atkryčio rizika.
„Taip pat nedžiugina, kad negalime pakartotinai skirti to paties vaisto. Pavyzdžiui, ketvirtosios stadijos melanoma sergantis pacientas buvo gydomas taikinių terapija, po kurio laiko liga atsinaujino, jam buvo skirta imunoterapija, bet liga ir toliau progresuoja. Svetur leidžiama grįžti prie pirminės taikinių terapijos. Nors atsakas į gydymą nėra toks, kaip pirmą kartą, tai leidžia pratęsti žmogui gyvenimą“, – kalbėjo V.Urbonas.
