Sunkiausia diena R.Bučiui buvo prieš devynerius metus, kai baikeris sužinojo, kad serga prostatos vėžiu. Dabar vilnietis jau yra ne vieną draugą paskatinęs pasitikrinti. Juk tyrimas kainuoja tiek, kiek vieni pietūs.
„Nelaukite penkiasdešimties, nelaukite keturiasdešimt penkerių, kai valstybė jums kompensuos tyrimo kainą, pasitikrinkite anksčiau“, – ragino R.Bučys.
Vilniečio patirtis moko, kad tikrintis reikėtų gerokai anksčiau, nei numato prostatos vėžio patikros programa.
Kai baikeriui buvo 44-eri, jam buvo atliktas kraujo tyrimas, nustatantis specifinį prostatos antigeną (PSA).
Kadangi PSA tyrimas nėra sudėtingas, nes atliekamas paėmus kraujo mėginį, R.Bučys pats susimokėjo. Vidaus balsas jam sakė, kad reikia pasitikrinti, todėl onkologinė liga buvo nustatyta anksti.
Paaiškėjus, kad PSA rodiklis buvo didesnis nei norma, vilniečiui buvo atlikta biopsija. Dar keletą metų vyrui buvo taikomas medicininis stebėjimas, o vėliau atlikta operacija.
„Operacija buvo sėkminga, todėl noriu padėti kitiems“, – pasakojo R.Bučys.
Jis atkreipė dėmesį, kad susirgus prostatos vėžiu nėra specifinių simptomų. Negalavimai atsiranda tada, kai vėžys būna išplitęs, o tai reiškia, kad gydymas yra pavėluotas.
R.Bučys ragino neprarasti progos pasidžiaugti gyvenimu ir neatidėlioti vizito pas gydytoją.
Nors verslininko giminėje nebuvo vyrų, kurie sirgo prostatos vėžiu, tai dar nieko nereiškia. Tai klastinga liga. Netgi jei niekas iš artimųjų nėra sirgęs šia liga, vyrai gali paveldėti polinkį ir nieko apie tai nežinoti. Apie 20 procentų visų prostatos vėžio atvejų gali lemti genai.
Susirgę prostatos vėžiu vyrai neretai užsisklendžia, nenori apie tai kalbėti, todėl emocinė parama, atviras pokalbis su pacientu gali sustiprinti viltį pasveikti.
Organizmo tyrimus R.Bučys palygino su automobilio technine apžiūra, kurią numato teisiniai aktai.
„Juk automobilį vairuojame į techninę apžiūrą ne tada, kai durelės būna surūdijusios ir neatsidaro, o nustatytą laiką. Automobilio ar motociklo patikrai randame laiko, o savo organizmo apžiūrai – ne“, – apgailestavo baikeris.
R.Bučio nuomone, laiko trūkumas nėra pagrindinė kliūtis. Svarbiausia, kad vyrai suprastų – tikrintis sveikatą reikia tada, kai dar nieko neskauda.
Baikeris nepažįsta nė vieno vyro, kuris pasitikrinęs jaustųsi pralošęs – jei ligos nerasta, vyras gali tik džiaugtis, kad sveikas, jei nustatyta diagnozė, laikas pradėti gydytis.
Verslininkas Žilvinas Grigaitis (49 m.), kuriam pernai buvo nustatytas prostatos vėžys, atkreipė dėmesį į dar vieną skaudžią problemą: „Labai gerai, kad Lietuvos ligoniams suteikiamos visos būtinos paslaugos, bet neretai pacientas lieka vienas su savo bėda. Medikai turėtų kur kas daugiau dėmesio atkreipti į psichologinę pacientų būseną.“
Verslininkas atskleidė, kad į jį kreipiasi daug su liga susidūrusių vyrų dėl buitinių problemų, kurios kai kuriuos netgi pastūmi į savižudybę.
Vis dar pasitaiko skaudžių atvejų, kai sergantys vėžiu vyrai priima sprendimą pasitraukti iš gyvenimo tik todėl, kad susiduria ar su šeimos abejingumu, ar su kaltės jausmu, ir jiems niekas nepadeda.
Kasmet prostatos vėžiu Lietuvoje suserga daugiau kaip 2 tūkstančiai vyrų.
Liga sunki, tačiau tinkamai gydomas žmogus gali ilgai ir kokybiškai gyventi be metastazių ir net vėliau, kai jos išsivysto.
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas laikinai einanti profesorė Sonata Jarmalaitė aiškino, kad molekulinės biologijos ir genomikos atradimas sukūrė prielaidas atsirasti naujos kartos diagnostinėms priemonėms onkologijos srityje.
Genetinės diagnostikos metodai leidžia įvertinti naviko molekulinius ypatumus ir kiekvienam ligoniui skirti tinkamiausią gydymą, parinkti specifinę biologinę taikinių terapiją.
Gydant prostatos vėžį permainos vyksta kiekvienais metais – tiek kalbant apie diagnostiką, tiek apie gydymą.
„Pagrindinis uždavinys, su kuriuo susiduria viso pasaulio gydytojai, – būtina atskirti prostatos vėžį kaip kliniškai reikšmingą nuo tokios ligos formos, kurios nereikia gydyti“, – teigė S.Jarmalaitė.
Priešinės liaukos ankstyvosios diagnostikos programa veikia visoje Lietuvoje, o kai kuriose valstybėse – tik tam tikruose regionuose. Mūsų šalis skiria milijonus eurų, kad vyrai ateitų pasitikrinti.
Tačiau pastaruoju metu programa buvo šiek tiek sugriežtinta ir susiaurinta, nes vykdant ankstyvąją prevenciją sunku išvengti hiperdiagnostikos ir netikslingo gydymo.
Nacionalinio vėžio instituto multidisciplininę komandą jau gali papildyti gydytojas genetikas, tai rodo, kad didėja specialistų ratas, galintis pacientui pasakyti tikslią diagnozę.
Gydymą būtina skirti tiems, kuriems nustatyta grėsminga liga, tačiau nereikėtų gydyti tokių vyrų, kuriems liga nėra agresyvi ir nėra jokio pavojaus, kad ji progresuos.
Ar liga yra kliniškai reikšminga ir kokio reikėtų papildomo gydymo, gali pasakyti ir genetiniai tyrimai. Profesorė S.Jarmalaitė priminė, kad Lietuvoje jau yra galimybė atlikti keletą tokių testų, kuriems imamas šlapimo mėginys.
Naujos rekomendacijos dėl prostatos vėžio diagnostikos Lietuvą pasiekė ir iš Europos urologų asociacijos.
Jei pirmoji biopsinė analizė nedavė rezultatų, pakartotinė biopsija neberekomenduojama, o vietoj jos siūlomas magnetinio rezonanso tyrimas. Taip stengiamasi išvengti nereikalingų invazinių procedūrų.
Tai reiškia glaudesnį radiologų ir onkourologų bendradarbiavimą.
„Labai tikslus židinio nustatymas keičia ir gydymo strategiją“, – sakė S.Jarmalaitė.
Atsirado naujų reikalavimų
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 70 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Šiai vyrų grupei periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje.
Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o jis prireikus atlieka prostatos biopsiją.
Šiemet liepą įsigaliojo nauja vaistų įrašymo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą tvarka ir nauji reikalavimai, kuriais remiantis vertintojai sprendžia, ar įtraukti vaistą į šį sąrašą.
Tvarka pakeista siekiant, kad nauji inovatyvūs vaistai greičiau pasiektų ligonius. Tačiau Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys įsitikinęs, kad tokia praktika nėra naudinga, nes joje numatyta daug apribojimų, kurių nėra kitose Europos šalyse.
Jis pateikė pavyzdį: sprendžiant, ar įrašyti vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, iki šiol pagrindinis rodiklis buvo periodas iki ligos progresavimo, tai yra kokiam laikui vaistas sustabdo ligą.
Dabar prašoma nurodyti ir bendrojo išgyvenamumo duomenis. Toks reikalavimas netaikomas kitose Europos šalyse, nes šiuos duomenis galima gauti tik po daugelio metų, kai vaistas yra rinkoje.
