Mokslininkų ginčai apie tai, kas gali padėti, kai nėra koronavirusą stabdančių skiepų, remiasi ne viena prielaida.
Iš šikšnosparnių ir skujuočių žmogui perėjęs virusas yra nematomas, todėl jo neįmanoma vengti.
Galima saugotis nebent žmonių, kurie perduoda šį užkratą čiaudėdami, kosėdami ar spausdami vieni kitiems rankas. Žmonės yra šio viruso platintojai netgi tada, kai nejaučia jokių negalavimų.
Koronaviruso neveikia ir antibiotikai, jo plitimo nestabdo česnakai, kaitinimasis saunoje arba deginimasis saulėje, o vaistai nuo temperatūros ir uždegimo mažina tik simptomus.
Apie koronavirusą mokslininkai turi mažai žinių, kad galėtų atsakyti, ar persirgus COVID-19 infekcija susidaro atsparumas, ar įmanoma pakartotinai užsikrėsti koronavirusu.
Manoma, kad rudenį gali smogti antroji koronaviruso banga, ji gali būti dar stipresnė.
Yra žinoma, kad 80 procentų žmonių COVID-19 infekcija perserga lengva forma, ir pirmiausia tie, kurie yra jauni, kurių imuninė sistema gerai funkcionuoja.
Bet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas pripažino, kad koronaviruso infekcija daug kuo panaši į ŽIV – žmogaus imunodeficito virusą.
„Kilus pandemijai dėl koronaviruso yra labai aiškios paralelės su ŽIV infekcija.
Tuo metu tokios sąvokos kaip atrankinis tyrimas, prognostinis testas taip pat nebuvo aiškios. Tačiau tokia taktika jau taikoma kovojant su koronavirusine infekcija“, – sakė S.Čaplinskas.
Koronavirusas plinta oro lašeliniu būdu, medikų vaidmuo yra svarbus, bet ne pagrindinis.
Šis virusas siaučia ne dėl to, kad juo užteršti įvairūs daiktai, bet dėl to, kad žmonės neplauna rankų.
Koronavirusas kerta valstybių sienas ne dėl to, kad yra užsikrėtusių žmonių, bet todėl, kad nieko apie tai nežinodami jie nesilaiko asmeninės higienos čiaudėdami ir kosėdami.
„Jei mes vieni nuo kitų laikytumės atstumo, koronaviruso grandinė nutrūktų.
Kadangi nebuvo atskirti karščiuojančių pacientų srautai nuo kitų ligonių, trūko diagnostikos testų ir apsaugos priemonių gydytojams, Lietuvoje koronavirusu užsikrečia daug medikų“, – priminė S.Čaplinskas.
Todėl su kiekvienu ligoniu dabar reikia elgtis kaip su užsikrėtusiuoju koronavirusu.
Tokios taktikos medikams teko laikytis ir prasidėjus ŽIV infekcijai, tik šį kartą naudojamos kur kas rimtesnės apsaugos priemonės.
Ypač svarbu apsaugoti vyresnio amžiaus žmones – jiems gresia pavojus užsikrėsti ne tik koronavirusu, bet ir gripu, pneumokokine infekcija.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė teigė, kad šalyje atliekant daugiau testų dėl koronaviruso aiškėja ir šio patogeno paplitimas.
„Labai greitai turėsime tikrąjį paveikslą, kiek, kaip dažnai ir kokiu mastu virusas jau yra paplitęs visuomenėje.
Labai norėčiau pasakyti žmonėms: nepamirškite ir kitų virusų“, – priminė A.Mickienė.
Infekcinėje ligoninėje nebūna lengvų atvejų, jei užklumpa sunkus plaučių uždegimas, kurį gali sukelti ne tik koronavirusas, bet ir gripas ar pneumokokas. Pastarojo užkrato galima išvengti pasiskiepijus.
Kauniečių medikų nė kiek nenustebino, kai vieną dieną klinikoje dėl koronaviruso buvo testuota 18 žmonių ir nustatyti du sunkūs atvejai, kai gripas sukėlė sunkią pneumoniją.
Gripo komplikacijų kaltininkas dažniausiai būna pneumokokas.
Iš visų bakterijų, kurios siaučia šaltuoju metų laiku, pneumokokas sutinkamas dažniausiai.
Todėl pasiskiepijus nuo pneumokokinės infekcijos yra didelė tikimybė, kad susirgęs gripu toks žmogus išvengs sunkaus plaučių uždegimo.
Virusinė pneumonija turi aiškų kaltininką – koronavirusą, kuris pažeidžia plaučių audinį. Į reanimaciją patekusiam ligoniui lieka vienintelis dalykas – plaučių ventiliacija, kad žmogus neuždustų savo skrepliuose.
Negalėdami apsiginti nuo koronaviruso žmonės neturi nusigręžti nuo skiepų.
Pandemijos metu tokiam požiūriui pritarė Pasaulio sveikatos organizacija, kovo 20-ąją paskelbusi svarbų dokumentą dėl imunizacijos programų, skirtų Europai.
A.Merkel savo asmeniniu pavyzdžiu parodė, kad pasitiki mokslininkais.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai priminė, kad siaučiant COVID-19 infekcijai nedingsta kitos lengvai plintančios ligos, tokios kaip tymai ar gripas.
Koronavirusas daugelyje valstybių sukėlė daug nepatogumų – žmonės nekelia kojos iš namų, todėl gali sutrikti įprastas gyventojų skiepijimas.
Tačiau rizikos grupės ir toliau turėtų skiepytis nuo tų ligų, kurių įmanoma išvengti pasiskiepijus. Juk dar neseniai Europoje buvo registruojami tymų protrūkiai.
Jei sumažės įprastinė skiepijimosi apimtis, greta koronaviruso dviguba jėga gali smogti kitos infekcinės ligos.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įspėja, kad ir toliau yra svarbūs skiepai, kurie skiriami naujagimiams, kūdikiams ir mažamečiams.
Rizikos grupei priklausantys vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis gyventojai ir toliau turi būti skiepijami nuo gripo bei pneumokokinės infekcijos, nes tai yra gyvybiškai svarbu.
– Ar prasidėjus pandemijai verta skiepytis nuo gripo bei pneumokokinės infekcijos? – pasiteiravau profesoriaus infektologo Arvydo Ambrozaičio.
– Šitų skiepų tikrai negalime užmiršti.
Geriau tai padaryti vėliau negu niekada.
Kartą pasiskiepijus nuo pneumokokinės infekcijos atsparumas išlieka visam gyvenimui.
O skiepijantis nuo gripo būtina atsižvelgti į sezoninio gripo viruso struktūrą, jis nuolat mutuoja, todėl reikia vis naujų vakcinų.
Iki šiol žinomos vakcinos yra saugios, nors dar gajus mitas, kad jos gali silpninti imunitetą. Mokslininkai pabrėžia, kad norint apsaugoti vyresnius kaip 60 metų žmones reikia skiepyti nuo pneumokokinės infekcijos.
Ji apsaugo nuo bakterinės kilmės plaučių uždegimo, bet ne nuo virusinės kilmės.
Tai svarbu vyresnio amžiaus asmenims, kuriuos neretai vargina lėtinės ligos.
– Ar negali būti taip, kad nuslūgus koronaviruso sukeltai pandemijai pasidarys gerokai agresyvesni kiti ligų sukėlėjai?
– Tai priklausys ir nuo mūsų elgesio, ir nuo to, kaip jauni tėvai skiepys savo atžalas tomis vakcinomis, kurios įtrauktos į Nacionalinį skiepų kalendorių.
Jeigu tėvai nekreips dėmesio į specialistų nuomonę, susidarys pavojinga situacija, o jau dabar yra žinoma, kad mažėja skiepijimo nuo hepatito B apimtis.
Norint išvengti ligų protrūkio, vaikų turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 procentai, tik tokiu atveju susidaro kolektyvinis imunitetas.
Likę penki procentai nepaskiepytų vaikų nesusirgs arba pavojus užsikrėsti jiems bus kur kas mažesnis.
– O kaip dėl suaugusiųjų? Gal verta palaukti ir nesiskiepyti, kol mokslininkai geriau išanalizuos koronavirusą?
– Nei gripo, nei pneumokokinė vakcina neturi įtakos koronavirusui, tad naudokime tuos ginklus, kuriuos turime.
Vakcinacijos sėkme neverta abejoti.
Būtina skiepytis nuo tų ligų, kurių galime išvengti, nes koronavirusinės infekcijos šiuo metu neįmanoma pažaboti.
Plaučių uždegimas gali būti pražūtingas
Skiepų kabinetai Lietuvoje veikia ir karantino metu, nes imunoprofilaktikos programa nėra sustabdyta. Nuo pneumokokinės infekcijos būtina skiepytis, yra žinoma, kad apie 8 procentus senjorų mirčių lemia plaučių uždegimas, išsivystęs kaip gripo komplikacija. Lietuvoje nuo 2015 metų gruodžio pneumokokinė vakcina yra nemokamai skiriama rizikos grupėms, kurių sąrašas yra plečiamas.
Profesorius S.Čaplinskas apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje daug žmonių nepasinaudojo tokia galimybe.
„Viliuosi, kad dabar jie nepraleis tokios progos, nes kaip COVID-19 infekcija, taip ir pneumokokas pažeidžia plaučius. Jei kartu su koronavirusu ligonis dar gaus pneumokokinę infekciją, jo galimybė likti gyvam bus menka“, – įspėjo S.Čaplinskas.
