Beria veidą, nugarą ar kitas vietas? Priežasčių galite ieškoti produktų etiketėse

Pažvelgę į maisto produktų etiketes neretai išvysime ne vien natūralius ingredientus. Maisto priedai, tokie kaip dažikliai, dirbtiniai saldikliai, antioksidantai ir konservantai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, veido ar nugaros bėrimų.

Bėrimų priežastimi gali tapti ir maisto priedai.<br> 123rf nuotr.
Bėrimų priežastimi gali tapti ir maisto priedai.<br> 123rf nuotr.
Maisto priedai prailgina galiojimo laiką, pakeičia cukrų arba suteikia tam tikrą skonį, konsistenciją ar spalvą.<br>V.Balkūno nuotr.
Maisto priedai prailgina galiojimo laiką, pakeičia cukrų arba suteikia tam tikrą skonį, konsistenciją ar spalvą.<br>V.Balkūno nuotr.
Maisto produktų ženklinimo etiketėse vartotojams turi būti pateikiama išsami informacija, kad kiekvienas pirkėjas galėtų nuspręsti, kokį maisto produktą pasirinkti.<br>V. Balkūnas
Maisto produktų ženklinimo etiketėse vartotojams turi būti pateikiama išsami informacija, kad kiekvienas pirkėjas galėtų nuspręsti, kokį maisto produktą pasirinkti.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 12, 2020, 5:39 PM

Daugiau informacijos apie įvairias alergijas ir augalų žydėjimo kalendorių galite rasti projekto „Laisvė kvėpuoti“ polapyje.

Alergija sulfitams

Nors maisto priedai daugumai alergiškų žmonių paprastai yra saugūs vartoti, kai kurios medžiagos pavieniams žmonėms gali sukelti padidėjusį jautrumą. Dažniausiai tokios reakcijos kyla ne dėl padidėjusio alerginio jautrumo ar alergijos, o suvartoto medžiagų kiekio. Dažniausi maisto priedų sukelti simptomai yra odos reakcijos: egzemos paūmėjimas, odos paraudimas, niežėjimas ir dilgėlinė.

Moksliniais tyrimais įrodyta alergija sulfitams. Ir jų galima rasti ne tik vynuose, bet ir pomidoruose, lašišojen ar svogūnuose. Sulfitai jautriems žmonėms gali sukelti odos bėrimus, kvėpavimo sutrikimus, net anafilaksinį šoką. Mokslininkai skaičuoja, kad nors alergija sulfitams nėra labai paplitusi, bet gerokai dažnesnė tarp sergančiųjų astma.

Kitų maisto priedų sukelti nepageidaujami reiškiniai laikomi maisto netoleravimu, tai dažniausiai sukelia trumpalaikius šalutinius reiškinius, tokius kaip galvos ar pilvo skausmai, ypač suvartojus didelius kiekius maisto priedų. 

Kokių būna maisto priedų

Žinia, kad maisto priedai prailgina galiojimo laiką, pakeičia cukrų arba suteikia tam tikrą skonį, konsistenciją ar spalvą. Maisto priedai visada nurodomi gaminio etiketėje. Kartais nurodomas jų pavadinimas, kartais europinis kodas E.

  • Konservantų E kodas 200–299, antioksidatorių E kodas 300–399. Šie pridedami siekiant prailginti maisto produkto galiojimo laiką, užkertant kelią bakterijų, pelėsių ar mielių dauginimuisi bei kartumui.
  • Tirštikliai ir stingdikliai žymimi E kodais 400–499 ir naudojami siekiant suteikti maisto produktui standumo.
  • Dažikliai, žymimi E kodu 100–199, suteikia maistui norimą spalvą.
  • Saldikliai žymimi kodais nuo 950.

Padidėjęs jautrumas maisto priedams dažniausiai pasireiškia atopiją turintiems žmonėms. Reakcija dažniausiai priklauso nuo dozės, t. y. nuo tam tikro suvartoto konkrečios medžiagos kiekio. Padėtis taisoma išbraukiant iš mitybos raciono maisto produktus, turinčius netoleruojamų maisto priedų.

Kokie maisto priedai gali sukelti reakcijas?

Sieros dioksidas ir sulfitai yra konservantai, paprastai dedami į džiovintus vaisius, saulėje džiovintus pomidorus ir vyną. Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos teigimu, iki 5  proc. astma sergančių žmonių reaguoja į šias medžiagas, nes maistui patekus į skrandį, išsiskiria sieros dioksido dujos ir ima dirginti kvėpavimo takus.

Iš konservantų dažniausiai naudojama benzoinė rūgštis ir giminiškos medžiagos (E210, E211–213, E214–219). Užfiksuota, kad jos gali sukelti alergines odos reakcijas ar skrandžio, žarnyno veiklos sutrikimų. Benzoinė rūgštis natūraliai randama uogose ir vaisiuose, ypač spanguolėse ir bruknėse.

Dažikliai retais atvejais gali sukelti alergines reakcijas. Tai galioja tiek sintetinėms, tiek natūralioms medžiagoms. 

BHA (E320) ir BHT (E320), kaip antioksidatoriai dedami į kramtomąją gumą, užfiksuoti sukeliantys lūpų ir veido patinimą.

Glutamino rūgštis (E620) yra natūrali aminorūgštis ir, jei vartojama dideliais kiekiais, gali sukelti galvos skausmą, prakaitavimą ir odos paraudimą (kinietiško maisto sindromas).

Cukraus alkoholiai (kaip sorbitolis, manitolis, izomaltas) ir tirštinanti medžiaga polidekstrozė, vartojant dideliais kiekiais, sukelia viduriavimą, nes žarnynas jų iki galo nesuvirškina. Tokią reakciją galima palyginti su dideliu kiekiu suvartotų maistinių skaidulų ir nėra laikoma alergine reakcija.

Kur aptinkama šių maisto priedų?

Sultyse ir uogienėje galime rasti konservantų. Padažų, sriubų ir užpilų sudėtyje yra ir konservantų, ir tirštiklių. Taip pat saldumynai ir gaivieji gėrimai savo sudėtyje turi dažiklių, konservantų ir dirbtinių saldiklių.

Daugelis dažniausiai naudojamų maisto priedų randami ir gamtoje. Pavyzdžiui, mėlynės, spanguolės ir tekšės turi natūralios benzoinės rūgšties, kituose maisto produktuose yra beta karoteno, natūralaus dažiklio, gaunamo iš burokėlių, chlorofilo, bičių vaško, citrinos rūgšties ar pektino. Tačiau maisto pramonėje dauguma maisto priedų visgi gaminami dirbtinai, net ir tokie, kurių randama gamtoje. Laikomasi reikalavimų, kad maisto priedai būtų be augalų likučių ar po gamybos proceso likusių chemikalų likučių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.