Nustatyti, ar gerai veikia plaučiai, galima ir patiems: profesorius pasiūlė paprastą būdą

Jei trūksta oro, galima įtarti, kad žmogus užsikrėtė koronavirusu. Tačiau šis simptomas būdingas įvairioms plaučių ligoms. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila tvirtina – nėra lengva nustatyti dusulio priežastį.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila tvirtina – nėra lengva nustatyti dusulio priežastį.<br>123rf nuotr.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila tvirtina – nėra lengva nustatyti dusulio priežastį.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą.<br>123rf nuotr.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

May 23, 2020, 7:59 AM, atnaujinta May 23, 2020, 8:23 AM

Nerimas susirgti infekcija COVID-19 gali būti priežastis, kodėl žmogui staiga ima trūkti oro.

Jautrios prigimties asmenims net greitesnis ėjimas ar buities darbai gali atrodyti sunkūs, nes jie pradeda kvėpuoti kur kas dažniau.

Kvėpavimo sutrikimams visada skiriama daugiau dėmesio, nes kvėpavimas yra siejamas su gyvybe, o sustojęs kvėpavimas – su mirtimi.

Neseniai vykusioje vaizdo konferencijoje profesorius E.Danila priminė, jog išgirdę ką tik gimusio vaiko pirmąjį riksmą daugelis tėvų apsipila džiaugsmo ašaromis, nes tai rodo, kad naujagimio plaučiai sveiki ir gerai veikia.

Paskutinis atodūsis taip pat daug ką reiškia, nes brėžia ribą tarp gyvenimo ir mirties. Kai žmogus nustoja kvėpuoti, vadinasi, jo kūną apleido gyvybė.

Profesorius E.Danila dažnai konsultuoja ligonius, kurie susiduria su kvėpavimo nepakankamumu. Nesunku supainioti COVID-19 infekciją su kitomis plaučių ligomis, nes virusinės kvėpavimo takų infekcijos pasireiškia panašiu būdu: kosuliu, karščiavimu, o kartais – oro trūkumu.

Kadangi plaučiai sudaryti iš bronchų vamzdelių, kuriais oras keliauja į toliau esančias alveoles, kilus uždegimui vamzdeliai gali susiaurėti, o pačios alveolės būti apimtos uždegimo, todėl nepriklausomai nuo to, koks yra sukėlėjas, plaučių uždegimas vystosi panašiai.

Profesorius E.Danila sulaukia klausimų ir apie internete plintančią madą, esą būnant namie įmanoma nustatyti, ar žmogus užsikrėtė koronavirusu, ar ne.

Vienas patarimų – giliai įkvėpti ir kurį laiką nekvėpuoti. Esą jei atsiranda dusulys ar kiti nemalonūs pojūčiai, vadinasi, žmogus serga, o jeigu nieko nėra, vadinasi, viskas gerai.

Suabejojęs, ar tokie „tyrimai“ gali žmonėms kuo nors padėti, E.Danila tikino, kad apie tai nėra skaitęs medicininėje literatūroje. Kita vertus, sunku įvertinti dusulį, nes tai pojūtis, kai žmogus prisipažįsta, kad jam trūksta oro.

Yra ne viena priežastis, kodėl gali jo trūkti. Viena jų – į plaučius nepatenka pakankamai oro, kita – plaučius pasiekęs deguonis nepatenka į kraujotaką, o tai gali lemti pati plaučių liga arba kraujotakos liga.

Dar viena priežastis – patekęs į kraują deguonis nėra išnešiojamas po visą organizmą, nes trūksta tarpininko. Atsidūręs kraujyje deguonis pirmiausia turi prisijungti prie hemoglobino.

Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonis neturi prie ko prisijungti. Vadinasi, mažakraujystę turintys žmonės taip pat gali justi dusulio priepuolius.

Profesorius E.Danila paminėjo, kad gali būti ne tik objektyvių, bet ir subjektyvių kvėpavimo nepakankamumo priežasčių, pavyzdžiui, varginti vadinamasis nepilno įkvėpimo pojūtis, tai lemia jaudulys, emocinė įtampa ar kitos psichologinės priežastys.

Norint įsitikinti, ar gerai veikia plaučiai, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas pasiūlė nesudėtingą būdą.

Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena daugiabutyje, gali ne kilti liftu, o lipti laiptais ir stebėti savijautą, ar nėra dusulio. Gyvenantiems privačiame name ar daugiabučio pirmame aukšte medikas patarė nueiti į prekybos centrą, parsinešti krepšį su maisto produktais ir įsitikinti, ar nėra sunkiau atlikti šią užduotį nei anksčiau.

Kita vertus, dėl karantino sumažėjęs judrumas ir prisidėjęs vienas kitas kilogramas gali pabloginti šio eksperimento rezultatus. Todėl nereikėtų daryti skubotų išvadų, nes kvėpavimo pakitimai gali būti susiję ne tik su koronavirusu, bet ir su fiziniu silpnumu ar antsvoriu.

Koronavirusas nusitaiko į plaučius, sukeldamas sunkų uždegimą, todėl viso pasaulio mokslininkų dėmesys pastaruoju metu yra nukreiptas į šią ligą.

Plaučių uždegimas – tai infekcinė liga, kurią sukelia patekę mikroorganizmai, dažniausiai tai būna bakterijos, o kartais – virusai. Tuomet padidėja alveolinės membranos pralaidumas, o tai struktūra, esanti tarp mažiausios plaučių dalelės alveolės ir mažiausios kraujagyslės kapiliaro, per šią membraną deguonis patenka iš oro į kraują.

Prasidėjus uždegimui smulkiausios struktūros būna užpildomos skysčiu, uždegimo ląstelėmis ir kitomis medžiagomis, todėl sumažėja deguonies patekimas į plaučius, taip pat į kraują.

Dar vienas grėsmingas procesas prasideda tada, kai didžioji dalis uždegimo ląstelių nukeliauja į sisteminę kraujotaką, todėl kyla karščiavimas, drebulys.

Profesorius E.Danila teigė, kad įprastinis plaučių uždegimas nėra toks pavojingas kaip COVID-19 infekcija.

Yra daug plaučių uždegimo priežasčių, nes yra kelios dešimtys bakterijų, taip pat keliasdešimt respiracinių virusų, atakuojančių ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučius.

Vieni sukėlėjai gali išprovokuoti įprastą uždegimą ir pažeisti tik dalį plaučio ir aplinkines sritis, įprastas uždegimas apsiriboja viena ar dviem plaučių skiltimis.

Kai plaučių uždegimą sukelia virusas, netgi rinovirusas, jau nekalbant apie gripo virusus, gali būti pažeista didelė plaučių dalis, o tada alveolėse susikaupia daug skystosios medžiagos.

Profesorius E.Danila pateikė pavyzdį, koks krūvis tenka plaučiams: „Įsivaizduokime, kad turime gryną vandenį ir pieną, kuriame yra vandens, baltymų ir kitų medžiagų. Jei ant kempinės užpilsime vandens ir ją išgręšime, kempinė liks švari, o jei kempinę suvilgysime pienu ir išgręšime, dalis pieno baltymų joje liks. Todėl virusų sukeltas plaučių uždegimas būna kur kas sunkesnis nei bakterinės kilmės plaučių uždegimas.“

Kita vertus, nesvarbu, ar atakuoja koronavirusas, ar kitos kilmės virusas, plaučių uždegimas vyksta tam tikrais etapais. Pirmiausia virusas patenka į viršutinius kvėpavimo takus – nosiaryklės gleivinę, kur pradeda daugintis.

Daugeliu atvejų tuo viskas baigiasi, nes imuninė sistema sunaikina šį įsibrovėlį, retais atvejais virusas nusileidžia į bronchus ir sukelia bronchitą, o tam tikrais atvejais virusas pažeidžia patį plaučių audinį. Būna ir taip, kad uždegimas apima beveik visas plaučių sritis.

Užsienio medikai nekart yra įspėję, kad persirgus koronaviruso sukelta infekcija būna liekamųjų reiškinių, pavyzdžiui, plaučių randėjimas.

Tačiau profesorius E.Danila tikina, kad dar anksti kalbėti apie tai, ar Lietuvoje pasveikusiems nuo COVID-19 infekcijos žmonėms gresia tokia komplikacija.

Visų pirma Lietuvoje pandemija trunka vos kelis mėnesius, o pokyčiai plaučiuose yra lėtinis procesas.

Įprastas plaučių uždegimas taip pat gali palikti pėdsakų. Nors uždegimą galima greitai numalšinti, kol žmogus atgaus jėgas, gali užtrukti iki kelių mėnesių ar pusės metų.

„Kai kalbame apie sunkų plaučių uždegimą, kuris vadinamas respiraciniu distreso sindromu, sveikimas užtrunka kur kas ilgiau. Gali likti randelių plaučiuose, bet panašų pakitimą sukelia ir kiti virusai. Patirtis rodo, kad pasveikę plaučiai sugeba atsigauti“, – pasakojo E.Danila.

Yra ne vienas atsakymas į klausimą, kodėl prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų daugelis ligonių neišgyvena. Tai nereiškia, kad prasmingiau taikyti deguonies terapiją.

Dirbtinė plaučių ventiliacija skirta tiekti deguonį pavargusiam organizmui.

Kai uždegimas apima plaučius, pritrūksta deguonies, ligonis pradeda dažniau kvėpuoti, o eikvojant daug jėgų pavargsta kvėpavimo raumuo diafragma.

Tokiu atveju tikslinga tiekti didesnės koncentracijos deguonį. Kad diafragma nepervargtų, ligonis yra užmigdomas, o diafragmos ir kitų raumenų darbą atlieka ventiliatorius.

Jei yra daug sunkių ligonių ir nepakanka gerų aparatų, taip pat trūksta specialistų, kurie prižiūrėtų, kokiu režimu ventiliuojami ligoniai, gali atsitikti, kad dalis plaučių lieka labiau sužaloti.

Profesorius E.Danila atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu sveikatos apsaugos sistema orientuota gydyti koronavirusu užsikrėtusius žmones, todėl Lietuvoje gali padidėti sergamumas tuberkulioze ir kitomis plaučių ligomis.

Atviroji tuberkuliozė yra klastinga liga, nes vienas ligonis gali užkrėsti mikobakterijomis nuo 15 iki 30 žmonių. Gydymas trunka apie pusę metų, o jei nustatoma vaistams atspari tuberkuliozės forma, – 2–3 metus.

Yra tam tikri požymiai, rodantys, kad kažkas negerai su kvėpavimo takais, pavyzdžiui, užsitęsęs kosulys, kai be aiškios priežasties žmogus kosi daugiau kaip du mėnesius.

Būtina susirūpinti sveikata, jei be aiškios priežasties prakaituojama naktį, kai staiga netenkama svorio, vargina karščiavimas.

Kadangi tuberkuliozė vystosi pamažu, karščiavimas nebūna didelis. Tokiu atveju būtina atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, ar nėra pokyčių plaučiuose.

Jei pokyčių yra, būtina kreiptis į gydytoją pulmonologą.

Negalima pamiršti ir kitų ligų

Prasidėjus COVID-19 pandemijai negalima užmiršti infekcinių ir lėtinių plaučių ligų.

Pavyzdžiui, dvi infekcinės ligos – plaučių uždegimas ir tuberkuliozė – neretai užklumpa tuos, kurių silpnesnis imunitetas. Plaučių uždegimas pasaulyje yra ketvirta mirtingumo priežastis, o tokia užkrečiamoji plaučių liga kaip tuberkuliozė užima aštuntąją vietą.

Yra ir lėtinių plaučių ligų, į kurias negalima numoti ranka, nes pacientai tampa kur kas labiau pažeidžiami. Tai – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, pasaulyje užimanti trečiąją vietą mirčių priežasčių sąraše, taip pat plaučių vėžys, kuriam tenka šeštoji vieta.

Kaip kaukės gali padėti išvengti infekcinių ligų

Skirtingai nei širdis arba kiti organai, plaučiai turi ryšį su aplinka, nes į juos patenka virusai, bakterijos, grybeliai. Profesorius E.Danila priminė, kad žmogus sudarytas iš vandens, net kvėpuodamas, kalbėdamas jis išskiria įvairiausių lašelių.

Simptomų nejaučiantis žmogus neiščiaudi koronaviruso, o tik lašelius, kuriuose gali būti šio sukėlėjo. Jie yra skirtingo dydžio – iki penkių mikronų. Tokio dydžio lašelius žmogus gali įkvėpti. Reikia nepamiršti, kad kvėpuoti yra skirta nosis, kur didelė dalis lašelių yra sustabdoma, o ne burna.

Yra žinoma, kad čiaudint, kosint, net kalbant didžioji dalis lašelių nukrinta per metrą, o tik labai maža dalis – toliau nei du metrus. Jei oras vėjuotas, jie gali nuskristi ir toliau. Dėvėdamas kaukę žmogus būna labiau apsaugotas nuo pavojingų sukėlėjų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.