Iš išsėtinės sklerozės gniaužtų ištraukia inovatyvūs gydymo metodai

Šiaulietis Ernestas (36 m.) jaučiasi kaip sveikas žmogus, nors prieš devynerius metus jam buvo nustatyta išsėtinė sklerozė. Liga jam nesutrukdė sportuoti, sukurti šeimos, susilaukti dukters, sūnaus ir vadovauti įmonei, nors išgirdus šią diagnozę vyrui atrodė, kad užlipo ant parako statinės.

Pastebėta, kad kuo arčiau pusiaujo gyvenama, tuo rečiau sergama išsėtine skleroze.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
Pastebėta, kad kuo arčiau pusiaujo gyvenama, tuo rečiau sergama išsėtine skleroze.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė EMSP konferencijoje Vilniuje 2019-aisiais.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė EMSP konferencijoje Vilniuje 2019-aisiais.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 13, 2020, 2:44 PM

Ernestui tuo metu buvo vos 27-eri, kai jis vieną dieną pajuto rūką akyje. Nuo jaunystės mėgstantis sportuoti vyras iki tol nesiskundė sveikata. Ernestas manė, kad tai susiję su įtampa darbe.

„Tryniau tą akį, mirksėjau, bandžiau plauti vandeniu, bet nepagerėjo, todėl nuėjau pas gydytoją“, – apie ligos pradžią pasakojo šiaulietis.

Jis savaitę lašino paskirtus vaistus, bet rūkas taip ir nedingo iš akies, todėl teko gultis į ligoninę. Įtarus išsėtinę sklerozę vyras buvo perkeltas į neurologijos skyrių. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą bei nugaros smegenų punkciją neliko abejonių dėl diagnozės.

Ernestas džiaugėsi, kad jam pasisekė, nes pateko pas gerą gydytoją. Nuo tos dienos, kai buvo nustatyta išsėtinė sklerozė, jį tik kartą buvo ištikęs paūmėjimas.

Tą dieną Ernestui sutriko koordinacija ir smarkiai svaigo galva. Tai buvo didelis sukrėtimas, nes vyras beveik negalėjo paeiti. Atsidūrus ligoninėje jam buvo aptiktas naujas išsėtinei sklerozei būdingas židinys galvos smegenyse.

„Tada buvau išsigandęs, iš ligoninės į namus grįžau leisgyvis, bet neleidau sau drybsoti lovoje. Daug vaikščiojau, kasdien sportavau, stengiausi nenuleisti rankų. Jau po dviejų savaičių vartojant vaistus savijauta pagerėjo. Jei būčiau dejavęs, taip ir būtų viskas likę“, – įsitikinęs šiaulietis.

Fizinė veikla ir psichologinis nusiteikimas kovoti su liga Ernestui padėjo atsitiesti. Skaitydamas medicinos literatūrą jis suprato, kad išsėtinė sklerozė sutrikdo nervinių impulsų plitimą, tačiau treniruojant raumenis nerviniai impulsai atranda naujų takų. Tiesa, tai neįvyksta per vieną dieną.

Ernestui prireikė beveik aštuonių mėnesių, kol judesių koordinacija vėl pasidarė normali. Vyras įsitikinęs, kad išsėtinę sklerozę įmanoma suvaldyti, nors tai, kas tinka vienam ligoniui, gali netikti kitam.

„Kai pasikalbu su kitais likimo broliais, žinau, kad gali būti kur kas blogiau nei man. Jei liga progresuoja, tai iš esmės keičia žmogaus likimą“, – tikino vyras.

Kartais jis greičiau pavargsta, bet dėl to nesisieloja, nes taip gali atsitikti ir sveikiems žmonėms. Išsėtinė sklerozė jį išmokė kitaip žiūrėti į gyvenimą.

Kaip sunkiausią periodą jis prisiminė pirmą kartą prasidėjusį ligos paūmėjimą, tuo metu net kilo minčių, kad gyvenimas jau prarastas.

Šiauliuose jis susirado pacientų draugiją, vienijančią sergančiuosius išsėtine skleroze. Čia Ernestas buvo šiltai sutiktas ir dabar jau žino, kad sunkiomis akimirkomis negalima likti akis į akį su liga. Geriausiai tai supranta tie žmonės, kurie serga ta pačia liga.

Ernestas – vienas iš maždaug trijų tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie serga išsėtine skleroze. Tyrimai rodo, kad ligos paplitimas pasaulyje yra labai skirtingas, jis priklauso nuo geografinės padėties.

Pastebėta, kad kuo arčiau pusiaujo gyvenama, tuo rečiau sergama išsėtine skleroze. Didžiausias šios ligos paplitimas yra tose šalyse, kurios nutolusios toliausiai nuo pusiaujo, prie šio sąrašo yra priskiriama ir Lietuva.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurologė Nataša Giedraitienė priminė, kad išsėtinė sklerozė yra klastinga liga, turinti daug veidų – tai, kas nutinka vienam pacientui, nebūtinai turi atsitikti kitam.

Nors išsėtinė sklerozė skamba tarsi būtų vyresnio amžiaus žmonių liga, ji dažniausiai nusitaiko į jaunus ir darbingus asmenis.

Šiai ligai būdinga daug įvairių simptomų, nes imuninė sistema pažeidžia centrinę nervų sistemą, todėl židinių gali atsirasti bet kurioje vietoje – tiek galvos, tiek nugaros smegenyse. Gali būti regos sutrikimų, tirpti ar nusilpti galūnė, sutrikti koordinacija, atsirasti bėdų dėl šlapinimosi.

Išsėtinė sklerozė – viena sunkiausių nervų sistemos ligų, sutrikdanti nervinių impulsų sklidimą centrine nervų sistema.

Negydoma liga gali vos per keletą metų žmogų paversti visiškai neįgaliu. Manoma, kad ateityje tokių ligonių gali daugėti, nes ši liga susijusi su autoimuniniais pakitimais.

Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti išsėtinę sklerozę, skirti gydymą ir stebėti pacientą. Išsėtinė sklerozė neturi specifinių simptomų, tačiau reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei kamuoja silpnumas, nutirpsta galūnės, atsiranda paralyžius.

Sunerimti dėl sveikatos būtina, jei prasideda regos sutrikimas, dažniausiai vienos akies, pavyzdžiui, ima mausti akies obuolį, pradedama matyti lyg pro rūką. Kai kuriems žmonėms išsėtinė sklerozė prasideda nemaloniu pojūčiu, lyg vienoje galūnėje ar vienoje kūno pusėje ropotų skruzdėlės.

Žmogus gali skųstis pusiausvyros sutrikimais, jam būna sunku eiti tiesiai, rodos, kažkas mėto į vieną šoną.

Ši liga sukelia negrįžtamų pokyčių, kuriems sunku užbėgti už akių, pavyzdžiui, mažėjant smegenų tūriui pacientus gali pradėti kamuoti atminties, dėmesio sutrikimai, todėl silpnėja gebėjimas prisitaikyti.

Yra skiriamos 3 ligos formos – priklausomai nuo to, kaip pasireiškia negalavimai, koks jų stiprumas ir kaip greitai jie sukelia neįgalumą. Dažniausiai pacientai serga recidyvuojančia-remituojančia (RRIS) arba pirmine progresuojančia (PPIS) ligos forma. Kartais RRIS laikui bėgant gali pereiti į antrinę progresuojančią (APIS) išsėtinės sklerozės formą.

Beveik 85 proc. išsėtinės sklerozės atvejų diagnozuojama RRIS, kuri pasireiškia paūmėjimais, kuriems praėjus pacientai jaučiasi gerai. RRIS paprastai diagnozuojama jauniems – nuo 20 iki 40 metų žmonėms.

Maždaug 15 proc. sergančiųjų išsėtine skleroze yra diagnozuojama PPIS – tai sekinanti ligos forma, kuriai būdingas nuolatinis simptomų blogėjimas.

Ji paprastai nustatoma 10 metų vyresniems asmenims negu RRIS atveju.

Dažnai jauni žmonės neįtaria ligos, nes mano, kad nuovargis, silpnumas, nutirpusi ranka – nieko rimta.

Išsėtinė sklerozė gali surengti ne vieną ataką, kol medikams pavyksta nustatyti tikrąją priežastį. Liga vystosi pamažu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai būna ilgai neatpažinta.

Išsėtinė sklerozė ypatinga tuo, kad gydymą būtina skirti kuo anksčiau, nes tada greičiau ir efektyviau stabdomas uždegiminis procesas, apsaugoma nuo naujų paūmėjimų ir židinių galvos smegenyse, o tai padeda išvengti negalios.

Gydytoja N.Giedraitienė paaiškino, kad pirminėse ligos stadijose vaistai yra efektyviausi, nes tuo metu vyrauja uždegiminis procesas. Vėliau prasideda nervų sistemos nykimas, tada vaistai padeda kur kas mažiau.

Prieš 30 metų ši diagnozė reiškė jauno žmogaus pasmerkimą, nes nebuvo sukurta vaistų. Dabar laiku pradėjus gydymą didžioji dalis pacientų išlieka darbingi, nes Lietuvoje yra prieinami inovatyvūs gydymo metodai.

„Turime viską, ką turi didieji Europos centrai, todėl išsėtinės sklerozės gydymo metodai pas mus yra tokie pat kaip ir užsienyje“, – patikino gydytoja N.Giedraitienė.

Iki šiol nėra duomenų, kad be vaistų įmanoma suvaldyti išsėtinę sklerozę.

Meditacija, joga, sportas, mitybos keitimas, kai atsisakoma gyvūninės kilmės maisto, – tokių priemonių neretai griebiasi sergantieji, tačiau nėra mokslinių įrodymų, kaip tai veikia išsėtinę sklerozę.

Gydymo tikslas priklauso nuo ligos formos. Jei nustatoma recidyvuojanti forma, būtina pacientą apsaugoti nuo ligos paūmėjimo. Jei yra pirminė progresuojanti forma, būtina stabdyti negalios vystymąsi.

Neurologė N.Giedraitienė priminė, kad ligoniams būtina emocinė parama, nes pasitaiko ir nusivylimų, depresijos atvejų. Todėl svarbu, kad išsėtinės sklerozės diagnozę turintys žmonės išmoktų gyventi su šia liga.

Išsėtinė slerozė sukelia negrįžtamų pokyčių, kuriems sunku užbėgti už akių.

Neturi likti vienas su liga

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė direktorė Aldona Droseikienė neslėpė, kad ši liga keičia žmogaus asmenybę, daugelis jaunų žmonių ieško paramos internete, išsižada savo draugų, nutraukia ryšius ir pasineria į virtualią erdvę.

Karantinas parodė, kad labiausiai nuskriausti jaučiasi tie ligoniai, kurie gyvena vieni.

„Per karantiną dirbome kartu su savivaldybėmis, todėl nebuvo ligonių, kurie būtų palikti likimo valiai. Visi gavo vienkartinių kaukių, dezinfekcinio skysčio.

Apie tuos, kurių nepažįstame, dažniau mus informuoja jų kaimynai – parašo apie užsidariusius vienišus žmones. Kai jie įsitraukia į draugijos veiklą, susiranda likimo brolių ir seserų“, – teigė A.Droseikienė.

Medicinoje pasiekta daug, todėl šiais laikais įmanoma valdyti šią ligą, ji nebėra kliūtis studijuoti, įgyti profesiją, sukurti šeimą ir susilaukti vaikų.

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga vienija daugiau kaip du tūkstančius žmonių.

Jai priklauso ne tik ligoniai, bet ir jų artimieji, taip pat tie žmonės, kurie teikia emocinę ir psichologinę paramą. Tai nebūtinai yra sergančiųjų išsėtine skleroze šeimos nariai.

„Į mūsų renginius vieni ligoniai gali savarankiškai atvykti, o kiti – nebegali. Vieni dėl psichologinių problemų negali to padaryti, o kitiems artimo žmogaus palyda būtina dalyvaujant pirmą kartą tokiuose renginiuose.

Stengiamės įtraukti ligonius į savo veiklą, kad jie nebūtų atskirti. Naujos draugijos kuriasi atokiuose šalies rajonuose. Tai svarbu, nes pacientas neturi likti vienas su liga“, – teigė A.Droseikienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.