Kardiologo patarimas: netikėtas metodas gali sugrąžinti tai, ką pavogė koronavirusas

Jei koronavirusu užsikrėtęs žmogus neturėjo plaučių uždegimo, Lietuvoje jam nepriklauso reabilitacija. Tačiau tyrimai rodo, kad lengvai įveikę koronavirusą pacientai dar pusę metų gali skųstis lėtiniu nuovargiu, dusuliu, galvos skausmu, krūtinės maudimu ir kosuliu.

Prof. Raimondas Kubilius persirgusiems koronavirusu siūlo išbandyti kvapų suvokimo lavinimo užduotis.<br>lrytas.lt koliažas
Prof. Raimondas Kubilius persirgusiems koronavirusu siūlo išbandyti kvapų suvokimo lavinimo užduotis.<br>lrytas.lt koliažas
Prof. Raimondas Kubilius persirgusiems koronavirusu siūlo išbandyti kvapų suvokimo lavinimo užduotis.<br>Unsplash nuotr.
Prof. Raimondas Kubilius persirgusiems koronavirusu siūlo išbandyti kvapų suvokimo lavinimo užduotis.<br>Unsplash nuotr.
Prof. Raimondas Kubilius persirgusiems koronavirusu siūlo išbandyti kvapų suvokimo lavinimo užduotis.<br>Unsplash nuotr.
Prof. Raimondas Kubilius persirgusiems koronavirusu siūlo išbandyti kvapų suvokimo lavinimo užduotis.<br>Unsplash nuotr.
Prof. Raimondas Kubilius persirgusiems koronavirusu siūlo išbandyti kvapų suvokimo lavinimo užduotis.<br>Unsplash nuotr.
Prof. Raimondas Kubilius persirgusiems koronavirusu siūlo išbandyti kvapų suvokimo lavinimo užduotis.<br>Unsplash nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
VUL Santaros klinikos, koronavirusas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Feb 12, 2021, 6:06 AM, atnaujinta Feb 5, 2022, 9:30 PM

Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas profesorius Raimondas Kubilius apgailestavo, kad namuose besigydantys žmonės dažnai lieka tarsi šešėlyje.

Tai, kad jiems sunku atgauti darbingumą, kur kas daugiau įmanoma sužinoti ne iš oficialios statistikos, o iš socialinių tinklų. Būtent socialinių tinklų analizė Švedijos, Belgijos ir Nyderlandų mokslininkams padėjo įvertinti tai, kiek daug žalos pridarė pandemija.

Bendradarbiaujant su Švedijos Karolinskos instituto mokslininkais, Lietuvoje pradėtas tyrimas, jo tikslas sukurti reabilitacijos galimybes tiems žmonėms, kurie lengvai įveikė koronavirusą, bet skundžiasi vadinamuoju postkovidiniu sindromu.

– Kodėl medikai susidomėjo socialinių tinklų įrašais? – paklausiau gydytojo kardiologo R.Kubiliaus?

– Pirmosios studijos pasaulyje, kuriose pradėtas tyrinėti postkovidinis sindromas, rėmėsi socialiniais tinklais. Belgijos, Švedijos mokslininkai ėmė tyrinėti nusiskundimus, kuriuos aprašė nuo koronaviruso nukentėję žmonės.

„Neapleidžia nuovargis ir silpnumas, negalime atlikti netgi buitinių darbų, sunku susikaupti“, – tokių skundų daugėja visose šalyse, kur siautėja pandemija.

Yra žinoma, kad liekamieji reiškiniai vargina pacientus nuo 30 iki 59 metų, maždaug 80 proc. jų sudaro moterys. Didžioji dalis jų lengvai persirgo koronaviruso infekcija, netgi nereikėjo kreiptis pagalbos į gydytoją.

Tačiau šiai darbingo amžiaus pacientų grupei yra būdingas postkovidinis sindromas.

Lengvai atsitraukusi COVID-19 infekcija gali palikti gilius pėdsakus. Kadangi koronavirusas pažeidžia visą organizmą, netgi pasveikus gali kamuoti dusulys, širdies permušimai, skausmas krūtinėje, virškinimo sutrikimai, migreniniai galvos skausmai.

Anglijoje jau vyksta dideli tyrimai, apimantys keliasdešimt tūkstančių pacientų, apie kuriuos nėra įrašų ligoninėje. Jie nesijaučia sveiki, nors lengvai išsisuko nuo koronaviruso. Tokie pacientai yra įtraukiami į reabilitacijos programas.

Lietuvoje tokia grupė ligonių dar lieka be pagalbos. Socialiniuose tinkluose yra akivaizdžių įrodymų, ar ateityje tokių žmonių tik daugės.

Bet mūsų valstybė yra numačiusi skirti reabilitaciją tik tiems žmonėms, kuriems dėl koronaviruso buvo nustatyta pneumonija. Jei žmogus gydėsi namie ir neturi savo ligos istorijoje tokios diagnozės, jis lieka be pagalbos, o tai nėra gerai.

– Kas jus paskatino imtis naujų tyrimų?

– Idėja apie tokius tyrimus kilo bendraujant su Švedijos Karolinskos institutu. Šioje šalyje jau pirmosios karantino bangos metu daugelis persirgusių koronaviruso infekcija žmonių būrėsi socialiniuose tinkluose į grupes.

Tokios grupės išpopuliarėjo ir kitose šalyse, pavyzdžiui, 2020 birželį buvo apklaustos dvi pacientų grupės, jungiančios socialiniuose tinkluose persirgusius COVID-19 infekcija ir varginamus tam tikrų negalavimų. Nyderlanduose buvo apklausta apie 11 000 socialinio tinklo narių, o Flandrijoje – 1200 narių.

Pacientams buvo paruoštas klausimynas, kuriame buvo surašyti 29 simptomai, buvo tikslinama jų trukmė, renkama informacija apie gretutinius susirgimus, taikytą gydymą. Pacientų būklė buvo vertinama praėjus ne mažiau kaip dviem mėnesiams nuo pirmųjų negalavimų pradžios.

Išvados daug ką nustebino, paaiškėjo, kad praėjus 6-7 mėnesiams maždaug 80 proc. žmonių vargino bent penki nusiskundimai, nors koronaviruso infekcija jie sirgo lengvai. Tai – nuovargis, dusulys, galvos skausmas, krūtinės spaudimas, kosulys.

Daugelis jų negalėjo išsiversti be kitų pagalbos, savarankiškai dirbti, skundėsi galvos skausmu, nerimu ir depresija.

Mūsų tikslas – ištirti, kiek Lietuvoje yra paplitęs postkovidinis sindromas, palyginti duomenis su kitomis valstybėmis ir paruošti rekomendacijas reabilitacijai.

– Kodėl ši informacija yra svarbi ne tik medikams, bet ir darbdaviams?

– Ypač darbdaviai turėtų suprasti, kad pasveikę žmonės gali susidurti su įvairiais sunkumais.

Yra būdingas pažintinių funkcijų susilpnėjimas, pavyzdžiui, persirgus koronavirusu būna sunkiau koncentruoti dėmesį, suprasti tekstą, suvokti esmę, sunkiau įsiminti svarbią informaciją, netgi atlikti įprastas užduotis.

Mus neramina, kad tai būdinga jauniems žmonėms, todėl turėtume būti atlaidesni.

– Kuo gali padėti kvapų terapija?

– Susidūrus su koronavirusu, tiktų kvapų suvokimo lavinimo užduotys. Esame su magistrantais atlikę įdomų tyrimą, kaip įmanoma padėti dėl insulto nukentėjusiems žmonėms, kurie prarado uoslę. Šią patirtį ketiname taikyti ir žmonėms, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu.

1998 metais kvapų suvokimo testą sukūrė garsus švedų neuropsichologas, profesorius Stevenas Nordinas. Jis leido mums naudoti šį testą tiriant pacientus, nukentėjusius nuo insulto.

Testą sudaro 16 skirtingų kvapų, kuriuos gerai pažįsta Baltijos šalių gyventojai, tai pušies, mėtos, kadagio uogų, arbatmedžio, anyžiaus, gvazdikėlių, vanilės, migdolų, apelsinų, cinamono, citrinos, levandų, acto, dervos, amoniako ir greipfrutų kvapai.

Tyrimas parodė, kad kvapų suvokimą lavinančias užduotis įtraukus į ergoterpiją gerėja nuo insulto nukentėjusiųjų pažintinės funkcijos.

Paaiškėjo, kad tam tikri kvapai yra efektyvesni. Nustatėme, kad tokia savybe ypač pasižymi levandų kvapas. Taip pat kvapų suvokimui ugdyti tinka cinamono, mėtų, arbatmedžio, greipfruto, dervos ir acto kvapai.

Tikimės, kad kvapų terapija gali būti efektyvi ir pacientams, kuriems dėl koronaviruso susilpnėjo ne tik uoslė ir skonio pojūčiai, bet vargina ir lėtinis nuovargis, susilpnėjusi atmintis, sutrikęs dėmesys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?