Operacija buvo sėkminga ir pirmosios dienos po jos suteikė optimizmo. Tačiau praėjus trims dienoms po operacijos prasidėjo peršalimą primenantys simptomai. Tyrimai patvirtino – plaučių persodinimą išgyvenusi moteris susirgo COVID-19. Ji ėmė karščiuoti, jai buvo sunku kvėpuoti. Gydytojai visomis išgalėmis stengėsi ją išgelbėti, taikydami kraujo plazmos terapiją ir gydymą remdesiviru. Praėjus 61 dienai nuo plaučių persodinimo moteris mirė.
Kas nutiko? Gydytojai netruko išsiaiškinti, kad infekciją moteris gavo kartu su naujais plaučiais. Donorės artimieji teigė, kad ji neturėjo jokių COVID-19 simptomų, pastaruoju metu ji nekeliavo. Iš nosies ir gerklės paimti mėginiai buvo neigiami – COVID-19 infekcija mirštančiai moteriai diagnozuota nebuvo. Todėl tada buvo nuspręsta, kad plaučių persodinimui kliūčių nėra. Vėlesni tyrimai parodė, kad donorė visgi nešiojo SARS-CoV-2 virusą, kuris kartu su plaučiais buvo perkeltas į recipientės kūną.
Žinoma, kvėpavimo takų infekcija sergančio žmogaus plaučiai tikrai nebūtų laikomi tinkami donorystei. Tačiau pasipiktinimas vis tiek kilo ir gydytojai buvo kaltinami aplaidumu. Tačiau įžvelgti aplaidumą čia nėra taip lengva. Gydytojai atliko testus ir jie buvo neigiami.
Virusų perdavimas iš donorų recipientams yra labai retas – tai įvyksta mažiau nei 1 % organų persodinimo atvejų. Tai yra vienintelis žinomas atvejis, kai donoro COVID-19 buvo persodintas recipientui. Be to, gydytojai teigia, kad organų persodinimo laukiančiųjų delsimas yra daug didesnis pavojus nei užsikrėtimo virusinėmis infekcijomis rizika.
Plaučių donorės liga palietė ne tik pacientę, kuri gavo jos plaučius. COVID-19 užsikrėtė ir chirurgas, kuris atliko operaciją (ne, ne jis užkrėtė plaučius gavusią moterį). Tačiau jis nuo infekcijos pasveiko.
