COVID-19 operos solistą paguldė į reanimacijos lovą: dabar jis gelbsti kitų gyvybes

2021 m. kovo 28 d. 18:25
Praėjusią vasarą sunkiai persirgęs COVID-19 operos solistas, tenoras Vaidas Vyšniauskas dabar ne mažiau nei scenoje laukiamas Kraujo centre. Čia jis jau devyniskart davė kraujo, iš kurio gaunama kraujo plazma, reikalinga koronavirusu užsikrėtusiems ligoniams gydyti.
Daugiau nuotraukų (10)
Dėl COVID-19 sukeltų komplikacijų 49 metų V.Vyšniauskas praėjusių metų rugpjūtį buvo atsidūręs reanimacijoje, o pasveikęs nusprendė pasitikrinti kraują.
Tyrimai parodė, kad atlikėjo kraujyje kaip reta itin daug antikūnų. O tai reiškia, kad jo kraujo plazma labai tinka sunkiai COVID-19 sergantiems ligoniams gydyti.
Tai dainininką ir paskatino nuvykti į Vilniaus Santaros klinikų Kraujo centrą (VSKKC).
Čia tokie pacientai laukiami kaip tikri gelbėtojai.
„Kraujo daviau jau devynis kartus. Netrukus važiuosiu ir dešimtą kartą, nes mano kraujyje antikūnų vis dar labai daug“, – kalbėjo V.Vyšniauskas.
Duoti kraujo – nesunku
Jau kaip profesionalus donoras V.Vyšniauskas žino, kad prieš vizitą į VSKKC būtina gerai išsimiegoti, nevalgyti riebaus maisto. Prieš paimdami kraujo centro specialistai dainininką dar išsamiai patikrina.
Kiekvieną kartą V.Vyšniauskui tenka užpildyti ilgoką klausimyną, o tada duoti apie litrą kraujo.
„Kiek žinau, kiekvieno vizito metu iš litro mano kraujo gaunama apie 750 ml kraujo plazmos, po to kraujas man vėl suleidžiamas. Jokio nuovargio ar silpnumo po tokios procedūros nejaučiu. Nors medikai ir pataria pailsėti, aš iš karto važiuoju namo“, – pasakojo dainininkas.
Atsakydamas į klausimą, kodėl po sunkios ligos jo kraujas tapo kone auksinis, V.Vyšniauskas smagiai nusijuokė: „Matyt, tvirtas ne tik mano balsas, bet ir siela, o imunitetas geležinis.“
Galėjo užsikrėsti pamokose
Kur praėjusių metų vasaros pabaigoje užsikrėtė COVID-19, V.Vyšniauskas iki šiol aiškaus atsakymo neturi.
Tada susirgo ir Lietuvos operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas, ir kiti jo darbuotojai. Teatras kuriam laikui buvo uždarytas. Tarp tų žmonių, kurie bendravo su J.Sakalausku, buvo ir V.Vyšniauskas. Netrukus susirgo ir jo žmona Lina bei dukra. Iki šiol baisi liga aplenkė tik paauglį dainininko sūnų.
Buvo kalbama, kad ir V.Vyšniauskas, ir J.Sakalauskas galėjo užsikrėsti per dainavimo meistriškumo pamokas, kurias Vilniuje vedė vienas geriausių pasaulyje operos solistų pedagogų Enrico Reggioli iš Italijos.
„Aš pats tuo abejoju, bet galbūt. Į šį klausimą galėjo atsakyti tik Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, nes jo specialistai turėjo visą informaciją.
Iš tų, kurie dirbo su E.Reggioli, aštuoni dainininkai neužsikrėtė“, – praėjusį rudenį grįžęs iš ligoninės ir bendraudamas su „Lietuvos rytu“ sakė dainininkas.
Jam teko net dvi savaites praleisti reanimacijos skyriuje, nes dėl COVID-19 buvo kilęs sunkus abipusis plaučių uždegimas.
„Iš pradžių nejaučiau jokių ligos simptomų. Ruošiausi operos „Pikų dama“, vykusios Vilniaus universiteto kieme, repeticijai. Staiga prieš skrydį į Lietuvą iš Londono paskambino operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Iki repeticijos buvo likusi gal valanda, o ji manęs pradėjo klausinėti, kaip jaučiuosi. Pasirodo, žiniasklaidoje jau buvo paskelbta, kad Lietuvos operos ir baleto teatro vadovas J.Sakalauskas susirgo COVID-19“, – prisiminė V.Vyšniauskas.
Tos pačios dienos naktį jis Vilniaus Santaros klinikose sužinojo, kad ir jo testas teigiamas. Po savaitės paaiškėjo, kad V.Vyšniausko žmona irgi serga.
Ir pats gavo kraujo plazmos
Sirgo V.Vyšniauskas sunkiai. Apie tai, kaip jį buvo parklupdžiusi klastinga liga, atlikėjas ir pernai, ir šiemet kalba atvirai dėl to, kad buvo sulaukęs daugybės replikų, komentarų, esą jokios COVID-19 nėra, o ja prisidengiant visame pasaulyje vykdoma kažkokia nešvari politika.
„Kai paaiškėjo, kad užklupo sunkus plaučių uždegimas, man iš karto buvo pradėti leisti antibiotikai, dar po trijų dienų – COVID-19 persirgusio žmogaus kraujo plazma. Be to, kasdien į pilvą buvo leidžiami kraują skystinantys vaistai“, – prisiminė V.Vyšniauskas.
Jis visiškai pasikliovė Vilniaus Santaros klinikų medikais. Tik buvo sunerimęs, kai buvo išgabentas į reanimacijos skyrių, nes deguonies kiekis jo kraujyje jau buvo pasiekęs kritinę ribą.
„Buvau atsidūręs ties intubacijos riba. Jei jos būtų prireikę, man būtų buvusi sukelta dirbtinė koma. Tai mane iš tikrųjų išgąsdino. Dar labiau susijaudinau, kai viena gydytoja man pasakė: „Vaikeli, mes tavo gyvybę gelbėjam“, – prisiminė V.Vyšniauskas.
Vėl gali dainuoti pilna krūtine
„Po dviejų savaičių, praleistų reanimacijoje, jaučiausi kaip kosmonautas! Juk visą tą laiką nevaikščiojau. Kai buvo atjungti visi laidai, savo kojomis iš reanimacijos išeiti nebuvo leista. Buvau išvežtas specialioje lovoje su deguonies kauke. Man ir toliau keturis kartus per dieną buvo leidžiami antibiotikai. Suskaičiavau, kad iš viso jais buvau maitinamas tris savaites“, – pasakojo dainininkas.
Grįžęs namo jis dar kurį laiką gėrė probiotikus ir atsikosėjimą lengvinančius vaistus. Bet labiausiai padėjo specialūs kvėpavimo pratimai, kuriuos V.Vyšniauskas daro jau daugybę metų.
„Dabar jau, kaip ir anksčiau, dainuoju pilna krūtine ir jokių ligos pasekmių nejaučiu“, – optimistiškai kalbėjo kraujo donoru tapęs V.Vyšniauskas.
Ne visi persirgę gali padėti kitiems
Vilniaus Santaros klinikų Kraujo centras jau beveik metus ima kraują iš koronavirusu persirgusių pacientų ir išskiria iš jo plazmą su antikūnais, tinkančią kitiems šia liga užsikrėtusiems žmonėms gydyti.
Kaip teigė šio centro vadovė Lina Kryžauskaitė, nuo praėjusių metų gegužės atlikta apie penkis šimtus tokių kraujo plazmos procedūrų: „Iš to paties donoro kraujo plazmą galima imti kas dvi savaites. Tai atliekama efektyviu ir saugiu aferezės aparatu, kuriuo iš kraujo surenkamos tam tikros dalys, šiuo atveju – plazma. Vienos procedūros metu paimama apie 700 mililitrų plazmos, o likusios kraujo dalys grąžinamos donorui. Visa tai vyksta tuo pat metu per tą pačią veną. Tokia procedūra žmogui visiškai nekenkia.“
Donorus kraujo plazmai paimti priima ir Nacionalinis kraujo centras (NKC), tačiau jis dirba kiek kitokiais metodais nei Santaros klinikų Kraujo centras.
„Iš į centrą atvykusių donorų imame tam tikrą dalį kraujo ir iš jo išskiriame plazmą. Paimtas kraujas gali būti naudojamas ir kitiems pacientams, nes COVID-19 neperduodama per kraują, o antikūnai lieka plazmoje.
Tačiau tinkama tik apie 30 procentų šia liga persirgusių žmonių plazma, kurią būtų galima panaudoti kitiems pacientams gydyti. Dažno potencialaus donoro kraujyje susidaro per mažai antikūnų, kad plazmą būtų galima naudoti gydymui. Bet per drąsu būtų sakyti, kad vien tik plazma gali išgelbėti nuo užklupusios COVID-19. Plazma palengvina gydymą ir sumažina kai kuriuos ligos simptomus“, – pabrėžė NKC vadovas Daumantas Gutauskas.
Pandemijos laikotarpiu NKC yra sulaukęs apie šimto kraujo donorų, kurių kraujyje buvo pakankamas antikūnų kiekis, kad plazmą būtų galima naudoti COVID-19 gydyti.
koronavirusaskraujo donoras^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.