Europos vaistų agentūros (EVA) saugumo komitetas trečiadienį priėmė išvadą, kad neįprasti kraujo krešuliai turėtų būti įvardytas kaip labai retas „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 šalutinis poveikis.
Tačiau EVA vadovė Emer Cooke pabrėžė, kad vakcinos nauda nusveria rizikas ir apsaugo nuo sunkių ligos atvejų ir hospitalizacijos.
Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ligų klinikos gydytojas Vytautas Usonis pabrėžė, kad visų vakcinų saugumui yra skiriamas išskirtinis dėmesys. Europos Sąjungos šalys, jos struktūros renka visą įmanomą informaciją ir ją analizuoja tam, kad vakcinos būtų maksimaliai saugios.
Jis taip pat išskyrė viešumo svarbą. „Net tokie reti nepageidaujami reiškiniai, kurie pasireiškia rečiau nei vienas atvejis milijonui paskiepytų... Net apie tokius atvejus kalbama, jie viešai diskutuojami“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo profesorius.
Liaudiški metodai ne visada pasiteisina
V.Usonis teigė suprantantis, kad žmonės nori garantijų, bet paaiškino, kad nėra tokio vaisto, kuris neturi šalutinio poveikio.
„Labai laukiame oficialaus paaiškinimo, kokie galėtų būti pirmieji ženklai tos nepageidaujamos reakcijos, kraujo krešumo sistemos sutrikimo; rekomendacijų iš valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ekspertų, rekomendacijų iš ekspertų dirbančių su kraujo krešumo sutrikimais, galinčių papasakoti, kokie galėtų būti tie patys ankstyviausi požymiai tam, kad laiku būtų galima kreiptis pagalbos“, – pasakojo profesorius.
Jis minėjo, kad liaudyje jau sklando įvairūs patarimai, kaip derėtų pasiruošti vakcinacijai, sumažinti galimą riziką. Antai siūloma pavartoti labai mažas dozes aspirino. Tačiau V.Usonis pabrėžė, kad oficialių rekomendacijų šiandien nėra. „Liaudiškos rekomendacijos ne visada pasiteisina. Kartais tai duoda priešingą efektą, nei tikimasi“, – pridūrė gydytojas.
Ir pats V.Usonis rekomendavo tęsti vakcinaciją, nes jų nauda didesnė, nei galimos rizikos.
„Paskaičiuokim, kas būtų, jeigu milijonas žmonių užsikrėstų COVID-19. Kiek iš to milijono būtų sunkiai sergančių. Ir kalabant jau apie kliniškai pasireiškiančias koronaviruso komplikacijas, kaujo krešumo sutrikimai yra labai gerai žinomi ir tikrai didelė bėda, jeigu žmogus serga sunkiau. Ta bėda yra nepalyginamai didesnė, nei galima skiepo rizika“, – sakė profesorius.
Kalbėdamas apie tai, kad įvairiose šalyse „AstraZeneca“ vakcinos naudojimui galioja skirtingi apribojimai, V.Usonis pastebėjo, kad EVA neįpareigoja šalių naudoti jos patvirtintų vaistų. Todėl nereikėtų stebėtis, kad ir vakcinos nuo COVID-19 nėra naudojamos vieningai.
Trombozė turi daugybę priežasčių
Vilniaus universiteto Santaros klinikų neurologas Dalius Jatužis neigė, kad „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą galima palyginti su „rusiškos ruletės“ žaidimu.
„Išvadose tėra konstatuojama, kad tam tikrai žmonių grupei, vakcinuotojų nuo COVID-19 galime tikėtis šiek tiek dažnesnių trombozės atvejų. Trombozė yra kraujagyslių užsikimšimas.
Šiuo atveju kalbama apie tai, kad kemšasi, trombuojasi venos. Tačiau pirmiausia reikėtų pasakyti, kad šitie atvejai yra labai reti. Palyginus su ta grėsme, labai realiu, kasdien girdimu pavojumi, kurį sukelia koronavirusas, tas skaičius yra tikrai labai mažas.
Kita vertus, nėra galutinės išvados, kad tie mikroskopiniai rizikos padidėjimai yra neabejotinai susiję su vakcina.
Veninės sistemos trombozė turi labai daug rizikos veiksnių. Tai yra gerai žinoma liga. Smegenų venų trombozė ištinka 3-5 žmones iš milijono gyventojų kasmet. Mes Santaros klinikose kasmet turime 10-15 šios ligos atvejų“, – klinikine patirtimi dalijosi D.Jatužis.
Dažniausiai tai yra vidutinio amžiaus žmonės, vidurkis – 35 metai. Dažniau serga moterys.
Susirgimo priežastys itin įvairios: geriamieji hormoninia kontraceptikai, vėžiniai susirgimai ir vėžiniams susirgimams gydyti naudojami vaistai, sisteminės uždegiminės ligos (vilkligė), skysčių netekimas intensyviai vemiant, viduriuojant. Neurologo teigimu, priskaičuojama apie 100 priežasčių, kurios gali sukelti smegenų venų trombozę.
„Patirtis jau kaupiasi ir abejonių jau nekelia faktas, kad COVID-19 liga pasireiškia labai aktyvėjančia kraujo krešėjimo sistema. Iš tiesų, sergantys sunkiomis šios ligos formomis turi įvairių trombozinių komplikacijų“, – teigė D.Jatužis
Pasak jo, į tai orientuotas ir klinikinis COVID-19 pacientų gydymas.
D.Jatužis negalėjo pasakyti, kodėl trombozės reiškiniai siejami būtent su „AstraZeneca“ vakcina, o ne kurios kitos farmacijos bendrovės skiepu nuo COVID-19.
„Yra galimybė, kad vakcinų gamybos procesas ir pats jų tipas yra skirtingas. Tikrai negalima atmesti galimybės, kad būtent tokio tipo vakcinos inicijuojami imuniniai mechanizmai gali būti labiau susiję su trombozių rizika“, – sakė D.Jatužis ir pridūrė, kad mokslininkai jau pastebėjo, kad po skiepo pasireiškusi trombozė yra labai panaši į heparino sukeltą trombozę.
Heparinas – tai kraujo krešėjimą slopinantis vaistas, kurį vartoja trečdalis visų dėl bet kokios priežasties hospitalizuotų ligonių. Skaičiuojama, kad šis preparatas trombozę sukelia 760 atvejų iš 100 tūkst.
Tuo metu Vokietijos tyrėjai randa 1 trombozės atvejį 90 tūkst. vakcinuotų žmonių.
„Tai yra 10 kartų mažiau, nei heparino – kiekvieną dieną labai plačiai visame pasaulyje naudojamo vaisto“, – palyginimą pateikė neurologas.
