Robotinės operacijos – proveržis Baltijos šalių medicinai

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, vienintelėje gydymo įstaigoje ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, sėkmingai atliekamos robotinės operacijos, taikomos ir storosios žarnos vėžiui gydyti. Tokių operacijų dėl storosios žarnos vėžio jau atlikta beveik 100.

 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – pažangiausias storosios žarnos vėžio gydymas. Operacijos čia atliekamos pasitelkus keturių rankų robotinę sistemą „Senhance“.
 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – pažangiausias storosios žarnos vėžio gydymas. Operacijos čia atliekamos pasitelkus keturių rankų robotinę sistemą „Senhance“.
 Kasmet KUL atliekama apie 2500 kolonoskopijų – net trečdaliui pacientų nustatoma ikivėžinių darinių.
 Kasmet KUL atliekama apie 2500 kolonoskopijų – net trečdaliui pacientų nustatoma ikivėžinių darinių.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 22, 2021, 2:47 PM, atnaujinta Apr 30, 2021, 12:12 PM

Lietuvoje per metus nustatoma 1600 storosios žarnos vėžio atvejų, iš jų apie 30 proc. diagnozuojama ir gydoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), kurioje veikia didžiausias onkologinių ligų gydymo centras Vakarų Lietuvoje.

Įstaiga turi visas galimybes pasiūlyti aukšto lygio onkologines paslaugas. Ligoninėje dirba profesionalūs medikai, pasitelkiantys pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus, kuriems turimos visos reikalingos priemonės ir įranga.

Ankstyvoji diagnostika – net 90 proc. galimybė pasveikti. Pasak KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo gydytojo onkologo Alvydo Česo, nors šalyje išgyvenamumo rodikliai sergant storosios žarnos vėžiu ir gerėja, vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje.

„Tik 34 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatoma I–II stadijų, o 17 proc. pacientų iškart diagnozuojama IV stadija. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas. Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje – antras“, – sako A.Česas ir pabrėžia, kad didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu.

KUL Chirurgijos departamento vadovo, Lietuvos koloproktologų draugijos prezidento prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus teigimu, storosios žarnos vėžys – potencialiai vienas geriausiai pasiduodančių gydymui virškinamojo trakto piktybinių navikų.

Daugeliu atvejų jis gali būti visiškai išgydomas: „Jei diagnozuojame I–II stadijos storosios žarnos vėžį, visiško pasveikimo gali tikėtis net iki 90 proc. pacientų. Dažniausiai tuomet pakanka chirurginio gydymo – pagal šiuolaikinius standartus atliktos preciziškos operacijos. Anksti diagnozuoti storosios žarnos vėžį galima tik tada, jei pacientas laiku, pajutęs pirmuosius ligos požymius, kreipiasi į gydytoją.“

Kolonoskopija – ne tik tyrimui, bet ir gydymui. Pagrindinis tyrimas storosios žarnos vėžiui nustatyti – kolonoskopija, jos metu net trečdaliui pacientų nustatoma ikivėžinių darinių.

„Galima ne tik įtarti, diagnozuoti storosios žarnos onkologinę ligą, bet ir paimti medžiagą histologiniam tyrimui, aptikti ikivėžinę būklę – polipus, kurie per kelerius metus gali išsivystyti į vėžį. Nedidelius polipus galima pašalinti iškart diagnostinio tyrimo metu ir siųsti histologiškai įvertinti. Tad kolonoskopija yra ne tik tyrimo, bet ir vienas gydymo metodų. Jos metu specialiais metodais galima atlikti ir didesnes intervencijas. Šis tyrimas aiškiai nurodo naviko vietą, o ši informacija labai naudinga toliau pacientą gydantiems chirurgams“, – aiškina KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas.

Kolonoskopija pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą žmonėms, kuriems rastas teigiamas slapto kraujavimo testas išmatose, Lietuvoje rekomenduojama nuo 50 metų, o žmonėms, turintiems Linčo sindromą ir aukštą ligos riziką, – nuo 25 metų.

Tirtis ir konsultuotis į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyksta pacientai iš visos Lietuvos. Tai nuolat tobulėjančių, naujų efektyvių diagnostikos ir gydymo būdų ieškančių ligoninės medikų įvertinimas.

Taikomas kompleksinis gydymas. Jei diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, KUL medikai atlieka krūtinės, pilvo ir mažojo dubens kompiuterinę tomografiją; esant tiesiosios žarnos vėžiui – dubens magnetinį branduolinį rezonansą. Pastarieji tyrimai iki gydymo padeda nustatyti ligos išplitimo laipsnį ir klinikinę vėžio stadiją. Labai svarbus yra histologinis, arba mikroskopinis, vėžio audinio ištyrimas, vėžio žymenys.

Kokią vėžio gydymo taktiką parinkti kiekvienam pacientui, ligoninėje sprendžiama pažangiu, Vakarų klinikose plačiai praktikuojamu būdu – subūrus įvairių sričių gydytojų specialistų komandą. Joje kiekvieną atvejį aptaria pilvo chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, radiologai, patologai, genetikai.

Multidisciplininio specialistų konsiliumo skirtas gydymas pradedamas jau po keleto dienų, prireikus tolesnių tyrimų jie pacientui atliekami pačioje ligoninėje.

Anot A.Česo, dėl šių aptarimų pacientų išgyvenamumas gerokai pailgėjo, o ir nustačius metastazių kituose organuose, pavyzdžiui, kepenyse, plaučiuose, labai plačiai taikomas chirurginis gydymo metodas su chemoterapija, kuris gali net 30 proc. tokių sunkių pacientų dovanoti pasveikimą.

KUL Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. N.E.Samalavičius pabrėžia, kad kompleksinis gydymas dažniausiai reikalingas III stadijos vėžiui gydyti, o jį parenkant itin svarbu gydymo eiliškumas.

Pasak gydytojo, jei storosios žarnos vėžys diagnozuojamas jau pasiekus atokius organus – IV ligos stadijos – tai nebūtinai mirties nuosprendis. Derindami chemoterapiją, biologinę ir taikinių terapiją, individualizuotą gydymą, spindulinę terapiją ir chirurgiją dalį net ir šių pacientų KUL medikai sėkmingai išgydo.

„Galime pagrįstai didžiuotis, kad turime visas reikiamas diagnostikos priemones, puikias kompleksinio gydymo galimybes – chirurgiją, spindulinį gydymą ir chemoterapiją (ir biologinę bei taikinių terapiją)“, – sako Chirurgijos departamento vadovas.

Pagrindinis metodas – chirurgija. Chirurginis gydymas yra svarbiausias storosios žarnos vėžio gydymo metodas. Kaip pabrėžia KUL Chirurgijos departamento vadovas, šiandien toks gydymas yra standartizuotas, operacijos preciziškos, reikalauja specifinio pasiruošimo onkologinės chirurgijos srityje ir labai skiriasi nuo operacijų, kurios atliekamos dėl nepiktybinių storosios žarnos ligų.

Daugelis tokių operacijų, nors ir didelės apimties, gali būti atliekamos mažai invazinėmis priemonėmis – laparoskopiškai ar pasitelkus robotinę chirurgiją. Tai labai pagreitina atsigavimą po operacijos, grįžimą prie įprastinės gyvenimo veiklos. Taip greičiau galima pradėti kitą kompleksinio gydymo etapą, jei toks reikalingas.

Storosios žarnos vėžį diagnozavus labai anksti gali būti svarstoma alternatyva jį pašalinti be išplėstinės operacijos ir be pjūvio per pilvą – atliekant endoskopinį pašalinimą per išangę taikant endoskopinę mikrochirurgiją ar endoskopinę pogleivio disekciją.

Didelė ir sudėtinga operacijų grupė – operacijos dėl tiesiosios žarnos vėžio. Anksčiau neretai šios operacijos baigdavosi stoma – po operacijos žmogus visą gyvenimą turėjo nešioti išmatų rinktuvą pilvo srityje. Taikant kompleksinį gydymą ir vis modernesnes operacijas, tokias kaip intersfinkterinė rezekcija, transanalinės tiesiosios žarnos vėžio chirurgija ar robotinė chirurgija, daugumai šių pacientų galima išsaugoti virškinamojo trakto vientisumą.

Robotikos pranašumai pacientui. „Nėra tokios šios srities operacijos, kuri mūsų ligoninėje nebūtų atliekama. Esame vienintelė gydymo įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, kurioje sėkmingai plėtojama robotinė chirurgija, taikoma ir storosios žarnos vėžiui gydyti. Nagrinėdami savo duomenis išsamiau pastebėjome, kad pacientai greičiau atsigauna po robotinių operacijų, po jų mažiau skauda, operacijų metu prarandama mažiau kraujo, operacija atliekama per mažus pjūvelius, o didesnis pjūvelis – tik operacijos pabaigoje šalinant tam tikrą organą“, – robotinių operacijų pranašumus aiškina KUL Chirurgijos departamento vadovas.

Robotinės technologijos chirurgijoje esminiai bruožai: puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis ir turi ypač gerą raišką; robotiniai instrumentai, kurie valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, yra artikuliuoti ir todėl leidžia kokybiškiau nei kitais būdais atlikti operacijas mažose erdvėse; robotinių instrumentų valdymo tikslumas ypatingas – sumažinama bet kokia rankų pašalinio judesio įtaka pagrindiniam judesiui atlikti.

Anot prof. habil. dr. N.E.Samalavičiaus, geriau matant ir tiksliau preparuojant audinius vėžys su visu jį supančiu limfatiniu ir kraujagysliniu baseinu pašalinamas kokybiškiau, kartu yra mažesnis šalutinis operacijos poveikis nerviniams rezginiams ir mažesnė nepageidaujama žala įvairioms funkcijoms.

Svarbu ir tai, kad chirurgas mažiau pavargsta, – nuovargis kur kas mažesnis, nes dirbama labai ergonominėmis sąlygomis.

„Robotinė chirurgija sėkmingai yra taikoma ne tik pilvo, bet ir ginekologijos bei urologijos srityse. Prieš trejus metus KUL medikai atliko pirmąsias robotines operacijas, o jau netrukus jų skaičius sieks 500. Robotinę chirurgiją atlieka specializuota gydytojų komanda – tikslingai apmokyti pilvo chirurgai, urologai ir ginekologai, su šios chirurgijos anestezijos ypatybėmis susipažinę anesteziologai, operacinės slaugytojos-instrumentatorės. Čia svarbu komandinis darbas, kolektyvo susitelkimas. Dabar jau drąsiai galima sakyti, kad robotinė chirurgija ligoninėje ne tik įdiegta, bet ir plačiai naudojama, tapo rutinine chirurgijos dalimi“, – akcentuoja KUL vadovas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.