Grožio procedūra namie vilnietei baigėsi ant chirurgo operacinės stalo – nori įspėti kitas moteris (68)

Visuotinės grožio normos reikalauja, kad moters kojos būtų tobulai lygios ir be plaukelių, o pažastys nuskustos ir dėl higieninių sumetimų. Tačiau daugelio pamėgtas skutimosi peiliukas, deja, tinkama išeitis gali būti ne visada.

Vilnietei Ungnei dėl įaugusio plauko prireikė skubios medikų pagalbos.<br>lrytas.lt koliažas
Vilnietei Ungnei dėl įaugusio plauko prireikė skubios medikų pagalbos.<br>lrytas.lt koliažas
Vilnietei Ungnei dėl įaugusio plauko prireikė skubios medikų pagalbos.<br>123rf nuotr.
Vilnietei Ungnei dėl įaugusio plauko prireikė skubios medikų pagalbos.<br>123rf nuotr.
Indrė Saferienė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Indrė Saferienė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Gintarė Rožėnė

May 3, 2021, 9:56 PM, atnaujinta May 3, 2021, 9:56 PM

Vilnietė Ugnė pasakoja plaukus pradėjusi skusti dar paauglystėje ir niekuomet nemaniusi, kad dabar, perkopus ketvirtą dešimtį, šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas prietaisas – plaukų skustuvas – jai atneš tiek nemalonumų. „Tokia jau mūsų, moterų, dalia ir sąmoningas pasirinkimas – būti gražioms, nevaikščioti apžėlusiomis kojomis bei pažastimis.

Šias vietas bei bikini zoną skutimosi peiliuku koreguodavau visą gyvenimą, ir atrodė, ranka jau įgudusi, tikrai nieko blogo nenutiks, kol kirkšnyje pastebėjau nediduką, bet skausmingą guzelį, o ilgainiui diskomfortas didėjo“, – pasakoja Ugnė. Tada, sako, nepamaniusi nieko bloga ir pas medikus neskubėjusi. Sunerimo tik tada, kai guzelis pradėjo sparčiai didėti, o skausmas vis labiau erzino.

„Užsirašyti pas chirurgą karantino metu – iššūkis nemenkas, – dabar jau šypsosi moteris. – Linksma nebuvo, nes talonėlį gavau po geros savaitės. Na, po savaitės, tai po savaitės... Manau, man ir taip pasisekė, kad ne po mėnesio, nes teko girdėti ir apie tokius atvejus.

Iki vizito pas chirurgą tikrai labai saugojausi, nes ir skausmas didėjo, ir guzelis tapo visai nemenku guzu. Tačiau nutiko visai netikėta nelaimė – mano antrokas, dūkdamas šalia manęs su šuniu, netyčia užgavo, ir trūko viskas. Jaučiau, kaip bėga pūliai per kojas, greitai užsidariau vonioje ir gerą pusvalandį spaudžiau pūlius lauk.

Atrodė, jie niekada nebaigs tekėti. Užsiklijavau, kaip galėjau, išlaukiau savo vizito laiko ir, nuėjusi pas gydytoją, gavau barti… Anot jo, galėjo ir sepsis įsimesti, ir gerokai liūdniau baigtis. Chirurgas liepė, jei toks atvejis pasikartos, nebelaukti ir vykti tiesiai į skubios pagalbos skyrių, kur man būtų pūlinį išpjovę gerokai anksčiau.

Dabar jau suprantu, kad tikrai per ilgai laukiau, derėjo į medikus kreiptis laiku, nes dabar ilgiau nei savaitę dar kas dvi dienas važinėjau perrišti. Pūlių vis dar buvo, teko gerti stiprių vaistų nuo skausmo, antibiotikų. Negaliu patikėti, kad mažas įaugęs plaukelis virto tokia didžiule ir ne taip jau lengvai išsprendžiama bėda“, - pasakojo moteris.

Ugnė sako nedrįsusi anksčiau važiuoti pas medikus, nes manė, kad valstybinėse gydymo įstaigose, jei nesi užsiregistravęs iš anksto, pagalbos gali ir nesulaukti, ypač dėl, atrodytų, menko pūlinuko.

Maži pūlinukai gali virsti didžiule bėda

Kaip pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Indrė Šaferienė, atvejų, kai naujai augantis plaukas negali prasiskverbti pro epidermio viršutinį sluoksnį ir pradeda augti po oda, pasitaiko gana dažnai. Tuomet organizmas į įaugančius plaukelius sureaguoja kaip į svetimkūnius ir toje vietoje suformuoja nedidelius pūlinėlius – vystosi folikulitas. Dažnai įaugusi vieta yra skausminga, ją niežti, o kartais, kaip Ugnės atveju, ji gali tapti uždegimo arba išaugusio pūlinio priežastimi.

„Uždegimą galima įtarti, jei oda aplink plauką paraudo, susiformavo gumburėlis su pūliais viduje, o prisilietimai sukelia skausmą. Jei pūlinėlis nedidelis, tinkamai dezinfekavus reiktų jį pradurti ir iškrapštyti susisukusį plauką. Bet jei aplink darinį oda skausminga, paraudusi, įtempta, o pats darinys yra didesnis nei 1 centimetras, didėja infekcijos plitimo į gilesnius sluoksnius rizika.

Retais atvejais, jei pūlinys didelis, kaip buvo šiai moteriai, atsiranda net sepsio tikimybė. Todėl abejojant geriausia kreiptis į medikus, o plaukelius šalinti patarčiau lazeriu, nes skutant, depiliuojant vašku ir raunant, plaukas per gana trumpą laiko tarpą atauga, o bandydamas „prasikalti pro odą“ į paviršių sukelia bėrimą.

Lazeris prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir vienu metu veikia keliolika-keliasdešimt plaukelių, jo bangos selektyvios plauko pigmentui, tad veikia pačią plauko šaknį ir ją suardo. Kitaip tariant, sunaikina plauko folikulą, todėl plaukelis nebeužauga ilgesnį laiką“, – pasakoja dermatovenerologė I. Šaferienė.

Anot jos, daug moterų jau ir Lietuvoje vertina lazerio teikiamą naudą ir ilgalaikiškumą. Lazeriu plaukai nėra išnaikinami visam laikui, nes dėl plauko folikule esančių kamieninių ląstelių pavieniai plaukai pradės ataugti, tačiau ne anksčiau nei po 6-12 mėnesių. Beje, vis dažniau prekyboje pasirodo fotoepiliatoriai, skirti naudoti namuose, medikė sako, kad jie, nors ir gerokai silpnesni nei tie, kuriuos naudoja specialistai, savo darbą atlikti turėtų.

Fotoepiliatorius dažniausiai nėra tikrasis lazeris, tai – impulsinę šviesą spinduliuojantis aparatas, kurio spektras platus, mažiau selektyvus, todėl energija negali būti didelė. Kartais ir salonuose plaukams šalinti dar naudojama impulsinė šviesa, o ne lazeris, tačiau lazerio banga žymiai stipresnė ir efektyvesnė.

Lazeriai yra medicinos prietaisai, su jais dirbantys medikai turi išmanyti veikimo principus, kad procedūra būtų saugi ir veiksminga. O namuose naudojant fotoepiliatorių, nors jis gerokai silpnesnis nei klinikose naudojami lazeriai, būtina atkreipti dėmesį į dar vieną itin svarbią detalę – apgamus. „Kai plaukeliai šalinami lazeriu klinikoje, gydytojas dermatovenerologas procedūros metu apžiūri visus apgamus.

Jei tokių atsiranda lazerio kaitinimo zonoje, juos apsaugo, nes apgamo kaitinimas net ir naminiu epiliatoriumi gali stipriai nudeginti odą. Labai rekomenduoju prieš fotoepiliaciją namuose ar pas specialistą atvykti gydytojo dermatologo konsultacijai ir apgamų dermatoskopijai, kad laiku būtų pastebėtas ir į apgamus panašus darinys – melanoma. Visame pasaulyje ji išlieka vienas sunkiausiai gydomų vėžių, ypač jei diagnozuotas per vėlai“, – įspėja medikė.

I. Šaferienė taip pat pabrėžia, kad apgamus būtina reguliariai stebėti, bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Tai lygiai taip pat svarbu, kaip reguliariai tikrintis dantis, lankytis pas ginekologą ar atlikti kitus prevencinius tyrimus. Ir, žinoma, norint džiaugtis glotniomis kojomis, neerzinti odos skustuvais ar karštu vašku ir nerizikuoti pasigauti infekcijos. Geriau specialisto kabinete lazeriu plaukelių atsikratyti lengvai, ilgam ir be skausmo.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.