Pasak specialistų alergijų plitimui lemiamą reikšmę turi didėjantis aplinkos užterštumas, nesaikingas gydymasis vaistais, neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių konservantų, maistinių dažų, antioksidantų. Įtakos turi ir naminių gyvulių šėrimas vitaminais ir antibiotikais. Valgydami mėsą mes tam tikra prasme įjautriname organizmą.
Organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas, vadinamos alergenais. Tai yra antigenai, prieš kuriuos žmogaus organizme gaminasi antikūnai. Alergenai yra labai įvairūs: maisto produktai, dulkių erkutės, žiedadulkės, pelėsiniai grybeliai, įvairūs cheminiai elementai ir daugybė kitų.
Sergančiųjų alerginėmis ligomis organizmas reaguoja į tam tikras medžiagas, į kurias sveiko žmogaus organizmas visai nereaguoja. Dėl padidėjusio jautrumo pažeidžiami organizmo audiniai bei organai, vyksta įvairaus laipsnio alerginė reakcija.
Manoma, kad alergiją sukeliantys veiksniai patenka per placentą į vaisių jau nėštumo metu. Ypač pavojingi yra pirmieji trys nėštumo mėnesiai bei penktasis – septintasis nėštumo mėnesiai, kai vaisiaus reaktyvumas alergenams yra itin didelis. Taigi, ką tik gimęs kūdikis jau gali būti alergiškas.
Svarbiausias veiksnys, lemiantis alergiją, yra antikūnų imunoglobulinų E (Ig E) gamyba organizme, kurią paskatina kartotinai į organizmą patekę alergenai. Kai kuriems žmonėms gaminasi labai daug imunoglobulinų E. Tai priklauso nuo genetinių (paveldimų) faktorių.
Kokių alergijos tyrimų būna
Yra trys būdai nustatyti alergijas. Svarbiausias ir pirmos eilės alergijos tyrimas yra odos dūrio mėginiai. Šio tyrimo metu ant odos užlašinami alergenai.
Specialistai akcentuoja, kad tai yra paprastas, patikimas ir informatyvus tyrimas, trunkantis vos 15-20 minučių. Alergiškam žmogui tam tikro alergeno dūrio vietoje oda parausta, ją niežti, susidaro pūslelė.
Tačiau būna, kad tokio odos dūrio tyrimo atlikti negalima. Jeigu žmogus negali nutraukti vaistų vartojimo arba dėl ligos turi odos bėrimų.
Tuomet atliekamas kraujo tyrimas, kuris leidžia nustatyti specifinius imunoglobulino E klasės antikūnus alergenams.
Pastarieji du būdai yra labiausiai paplitę, tačiau esama ir trečio. Tuomet atliekami alerginiai provokaciniai mėginiai. Šio tyrimo metu alergeno arba įlašinama į akies junginę, arba įpurškiama į nosį. Reakcija matoma iš karto.
