Delfto technologijų universitete Nyderlanduose studijuojantis 22 metų Tomas Dundulis koronavirusu susirgo pernai rugpjūtį. Studentui truputį pakilo temperatūra, o po kelių dienų dingo uoslė.
Nors sirgo palyginti nesunkiai, T.Dundulis iki šiol jaučia ne visus kvapus. Gydytojai ieškojo priežasčių, kodėl vaikino uoslė suprastėjo, bet atsakymo nerado. Plaučių tyrimas ir galvos kompiuterinė tomografija nieko neparodė.
Buvęs krepšininkas 45-erių Kęstutis Šeštokas koronavirusu užsikrėtė pernai prieš Kalėdas nuo abiturientės dukters Medeinės. Jam nieko neskaudėjo, nebuvo ir temperatūros, bet vieną rytą pakirdęs iš miego Kęstutis nustebo, kad nebejaučia kvapo ir skonio.
Maisto skonį daugkartinis Lietuvos krepšinio čempionas dabar jau šiek tiek jaučia, bet iki šiol beveik nieko neužuodžia. K.Šeštoko dukra sirgdama irgi kuriam laikui buvo praradusi uoslę, bet ji po trijų savaičių grįžo. Tik buvusio krepšininko žmona išvengė koronaviruso, nes beveik visą antrąjį karantiną praleido Egipte.
Santechniku dirbantis 55 metų vilnietis Juozas COVID-19 infekcija susirgo šiemet balandį.
Maždaug savaitę jam laikėsi 39 laipsnių temperatūra, kurią numušti galiausiai padėjo tik į kūną įtrintas spiritas, mat jokie vaistai negelbėjo.
Maisto skonį vyras jautė visą laiką, tačiau prarado uoslę, kuri jam itin reikalinga dirbant. Be to, suprastėjo atmintis – Juozas tai irgi sieja su koronavirusu.
Dar pandemijos pradžioje pasaulio medikai atkreipė dėmesį, kad sergantieji COVID-19 dažnai netenka uoslės ir skonio pojūčio. Po kelių savaičių šie gebėjimai paprastai grįžta, nors yra ir išimčių.
Tyrimai nenugąsdino
Kai susirgęs pamažu prarado uoslę, T.Dundulis tikėjosi, kad, kaip ir visiems jo pažįstamiems, po kurio laiko ji grįš. Bet bėgo savaitės, mėnesiai, o kvapų jis vis nejautė.
Panaršęs internete studentas rado informacijos, kad norint susigrąžinti uoslę reikia nuolat uostyti stipraus kvapo eterinius aliejus. Tačiau ir šis būdas jam nelabai padėjo.
Rasti atsakymo, kodėl nieko neužuodžia, Tomui nepadėjo ir medikai – ir šeimos gydytojas, ir neurologas tik kraipė galvą. Jie patarė pasidomėti netradicine medicina, nes tradicinė negalinti pasiūlyti sprendimo.
Patartas tėvo T.Dundulis galiausiai kreipėsi į akupunktūros specialistą. Akupunktūra – biologiškai aktyvių taškų stimuliavimu paremtas kinų medicinos metodas.
„Buvau jau dviejuose seansuose. Kinijoje mokęsis ir dabar Lietuvoje dirbantis ukrainietis į veidą, galvą, rankas susmeigia adatas. Tėvai kalbėjosi su pažįstamu, kuris teigė, kad šis būdas jam padėjo atgauti uoslę. Turėjau tik du akupunktūros seansus, bet, atrodo, mano uoslė jau gerėja“, – „Lietuvos rytui“ sakė T.Dundulis.
Svogūnus jaučia net iš tolo
Studentas jau susitaikė su tuo, kad užuodžia mažiau arba visiškai neužuodžia kai kurių kvapų. Tačiau jį gąsdina, kad gali neužuosti pavojaus. Pavyzdžiui, dujų nuotėkio.
T.Dundulis neprarado skonio pojūčio, tad mėgautis skaniais patiekalais jam vis dar patinka. Kita vertus, kad ir kaip būtų keista, kai kuriuos kvapus vaikinas dabar užuodžia išskirtinai gerai.
„Tarkime, svogūnus užuodžiu net per stipriai. Nepasakyčiau, kad jų nemėgstu, tačiau šių daržovių kvapą užuodžiu iš tolo, net jei žmogus valgė tik bandelę su svogūnais“, – pasakojo T.Dundulis.
Pats jis nesikvepina, tačiau kvepalus užuodžia. Tik jie dabar atrodo prastesnio kvapo, nei būdavo anksčiau.
Iškart suskubo skiepytis
K.Šeštokas kvepalus irgi šiek tiek užuodžia, tik turi nosį prikišti itin arti buteliuko. Tačiau daugelio kitų stiprių, nors kartais ir nemalonių, kvapų jis vis dar neužuodžia.
„Nejaučiu nei šiukšlių kvapo, nei mėšlo, kuriuo patręštas didžiulis laukas. Galite šalia pagadinti orą, man bus visiškai vienodai“, – juokėsi K.Šeštokas.
Buvęs krepšininkas nemėgino aiškintis, kodėl taip ilgai neatgauna uoslės, bet rado informacijos, kad norint susigrąžinti šį gebėjimą patartina uostyti ciberžoles.
„Užlašinu ciberžolių eterinio aliejaus ant pagalvėlės ir uostau. Neva tai padeda lavinti uoslės pojūtį. Tačiau jei šį kvapą dar užuodžiu, kitų – beveik ne arba visai ne“, – patyrimu dalijosi vyras.
Prabėgus pusmečiui po to, kai pasveiko nuo koronaviruso, K.Šeštokas su visa šeima pasiskiepijo dviem dozėmis vakcinos nuo pavojingo koronaviruso.
„Nors pats sirgau nesunkiai, turiu draugą, kuris susirgęs turėjo didelių sveikatos problemų – net gulėjo ligoninėje prijungtas prie deguonies aparato.
Bičiulis pasveiko, bet dar ir dabar negali dirbti sunkaus fizinio darbo, nes stinga jėgų. Jam tik 50 metų, palyginti jaunas, tačiau neišvengė komplikacijų, tad ir mes nenorime rizikuoti“, – aiškino K.Šeštokas.
Atmintis tapo prastesnė
Vilnietis santechnikas Juozas teigė, kad po ligos kvapą tai jaučia, tai ne. Koronavirusu šeimoje jie sirgo dviese. Nors 15-metė duktė sirgo lengvai, ji irgi iki šiol beveik nejaučia kvapo.
„Anksčiau pagiringą žmogų užuosdavau iš tolo, o dabar jau ne“, – šyptelėjo Juozas.
Vyras nepasidavė provokacijai pasiteiravus, kad gal geriau nejausti nemalonių kvapų, kurie sklinda jam dirbant. Mat, pavyzdžiui, atliekant kanalizacijos santechnikos darbus neretai tenka uosti fekalijas.
„Santechnikas turi jausti kvapą. Jei tave samdantis žmogus skundžiasi, kad tualete pernelyg smirdi, privalai tai užuosti. Arba, pavyzdžiui, atidaręs šulinį iš kvapo sprendi, kur problema“, – aiškino vilnietis.
Juozas pasiguodė ir dėl to, kad po ligos jam suprastėjo atmintis. Santechnikas atkreipė dėmesį, kad panašių problemų turi COVID-19 taip pat sirgęs jo pažįstamas, kuris jau daug ko neprisimena.
Briuselinių kopūstų nevalgė
Skonio ir uoslės laikinas praradimas laikomas vienu būdingiausių COVID-19 infekcijos požymių. Skaičiavimai skirtingi, bet, kai kuriais duomenimis, apie 80 proc. koronavirusu sergančių žmonių praranda uoslę. Skonio kurį laiką nejaučia iki 30 proc. sergančiųjų.
Vis dėlto laikinai praradę šiuos gebėjimus ligoniai nepuola valgyti bet ko.
Kolegė pasakojo, kad COVID-19 susirgusiam ir uoslę bei skonį praradusiam savo vyrui pamėgino įsiūlyti briuselinių kopūstų, kurių jis niekada nevalgė.
Tačiau net nejausdamas skonio ir neužuosdamas kvapo vyras kopūstus išspjovė, mat jam nepatiko jų tekstūra. Būtent tekstūra jam buvo svarbiausia, kol negalėjo mėgautis maistu kaip įprastai.
Neteko apsauginio skydo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius, gydytojas neurologas 49 metų Kęstutis Petrikonis aiškino, kad pagrindiniai pokovidiniai arba ilgojo kovido simptomai, kuriuos žmonės jaučia daugiau kaip tris mėnesius, yra ne tik uoslės, skonio pojūčio praradimas, bet ir atminties, dėmesio, miego sutrikimai, mažesnis darbingumas, raumenų skausmas.
Tad tai yra dar viena esminių priežasčių, dėl kurių ši infekcija laikoma itin pavojinga. Mat šiuos ilgalaikius simptomus gali jausti net žmonės, sirgę palyginti lengvai.
„Mes, gydytojai, niekada neskirdavome daug dėmesio virusinių infekcijų simptomams – gleivinės užgulimui, čiauduliui, kosuliui, užkimimui. Mat jei nebūdavo komplikacijų, organizmas su jais vienaip ar kitaip susidorodavo.
Bet šis neįprastas virusas įlindęs į žmogaus organizmą eina per visus barjerus ir gali pridaryti daug bėdų net tiems, kurie beveik nejautė ligos simptomų“, – sakė K.Petrikonis.
Anot neurologo, apie 5 procentai COVID-19 sirgusių žmonių net ir po pusmečio ar metų jaučia ligos padarinius.
„Tie žmonės neužuodžia kvapų, nejaučia maisto skonio ir netenka vieno apsauginių skydų, nes negali užuosti aštraus pavojingo kvapo, tarkime, sugedusio maisto, tad gali juo apsinuodyti“, – teigė medikas.
Pataria treniruoti atmintį
Vis dėlto net ir po ilgo laiko lieka tikimybė, kad prarasti pojūčiai grįš, nes periferiniai nervai ir receptoriai atsigauna.
Dėl to praradus, pavyzdžiui, uoslę viena rekomendacijų – bandyti treniruoti kvapo pojūtį. Šis būdas nėra visiškai patvirtintas tyrimais, bet medikai pataria uoslę praradusiam žmogui pasirinkti stipresnį kvapą ir 15–20 sek. bandyti jį užuosti, o užuodus susieti su konkrečiu daiktu ar maistu.
Tarkime, uostant cinamoną kvapą sieti su cinamonine bandele, bandyti išskirti seiles. Kitaip tariant, pačiam suformuoti uoslės atmintį.
„Net mažas dirgiklis gali atgaivinti analitinę sistemą, tad sutrikus bet kuriam jutimui nuo seno siūlomos tokios treniruotės. Daliai žmonių tai padeda, bet yra ir tokių, kuriems jutimas gali ir nebesugrįžti“, – sakė K.Petrikonis.
Svarbios ir kitos ligos
LSMU profesorius pripažino, kad tyrimais neįmanoma rasti konkrečios jutimo sutrikimo priežasties. Tačiau galima aptikti antrinę priežastį, dėl kurios sirgusieji COVID-19 jaučia ilgalaikius simptomus.
„Daugelis koronavirusų pažeidžia gleivinę ar receptorius. Yra pradinių duomenų, kad kai kurių sunkiau sirgusių pacientų centrinė nervų sistema labiau reagavo į virusą, tad jie prarado kai kuriuos pojūčius.
Kita vertus, manoma, kad jutimų praradimą gali lemti ne pats koronavirusas, o kad ir nežymus sutrikimas dar iki šios ligos. Pavyzdžiui, nosies ar liežuvio gleivinės pokyčiai, nosies polipai.
Be to, sergant COVID-19 gali aktyvuotis ir kitos infekcijos, tokios kaip pūslelinė. Tad jutimų praradimą gali lemti ne vien koronavirusas, bet ir daugiau veiksnių“, – aiškino profesorius.
Ieškodami ilgalaikio jutimų praradimo priežasčių medikai aiškinasi, kuo žmogus sirgo dar iki COVID-19, kaip jautėsi jau susirgęs šia liga – ar nebuvo būklės blogėjimo, mat ją lemti galėjo jau ne koronavirusas.
„Tai žinoti itin svarbu, nes, tarkime, jei įtartume herpesvirusinę infekciją ar pūslelinės virusą, galėtume skirti vaistų nuo virusų“, – sakė K.Petrikonis.
Baiminosi dėl kitų ligų
LSMU prorektorius itin domisi COVID-19 infekcija. Nuo pandemijos pradžios jis įdėmiai stebėjo šia liga sirgusius pacientus, Lietuvos ir pasaulio mokslininkų tyrimus.
„Kai pasirodė pranešimai, kad sergantieji šiuo koronavirusu neretai praranda skonio ir uoslės pojūčius, baiminausi, jog padaugės sergančiųjų degeneracinėmis nervų sistemos ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio ir Parkinsono.
Šių ligų vienas ankstyvųjų simptomų dar aštuoneri ar dešimt metų iki pačios ligos yra būtent uoslės sutrikimas.
Tačiau kol kas nėra ženklų, kad COVID-19 galėtų lemti šias ligas“, – kalbėjo K.Petrikonis.
Sirgusieji padarinius jaučia itin ilgai
Medicinos žurnale „Lancet“ sausio pradžioje paskelbto tyrimo duomenimis, daugiau kaip trys ketvirtadaliai žmonių, hospitalizuotų dėl COVID-19, po šešių mėnesių vis dar jautė bent vieną simptomą. Tai vienas iš nedaugelio tyrimų, kuriuo stebimi ilgalaikiai COVID-19 infekcijos simptomai.
Tyrime dalyvavo 1733 COVID19 pacientai iš Uhano (Kinija), kurių vidutinis amžius buvo 57 metai. 76 proc. jų teigė, kad net ir po pusmečio vis dar jaučia simptomus. Apie nuovargį ar raumenų silpnumą pranešė 63 proc. asmenų, o 26 proc. išskyrė miego problemas.
Tyrimas išryškino nuolatinės priežiūros poreikį pacientams, išrašytiems iš ligoninės, ypač tiems, kurie sirgo sunkia forma.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad virusas kai kuriems žmonėms kelia rimtą nuolatinį poveikį – net ir jauniems, šiaip sveikiems žmonėms, kurie nebuvo hospitalizuoti.
