„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė ir Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis sakė, jog atskirti ar vaikas tiesiog peršalo, ar susirgo COVID-19 praktiškai neįmanoma.
„Tėvai gali net nesuprasti, kad vaikas serga, kadangi simptomai gali būti jaučiami tik kelias valandas, pusdienį ir tada visai išnykti. Vaikas gali persirgti COVID-19 infekcija nejausdamas jokių ligos požymių, tačiau ilgalaikės pasekmės išlieka“, – sakė jis.
Anot I. Ivaškevičienės, koronavirusu vaikai dažnai ne tik perserga lengviau, jis apkritai juos puola rečiau.
„Klausimas, kodėl taip yra nėra iki galo atsakytas. Manoma, kad vaikai turi mažiau tam tikrų receptorių, prie kurių jungiasi virusas. Pritariu nuomonei, kad vaikai mažiau nukenčia nuo koronaviruso, tačiau jų susirgimas, patekimas į ligoninę vis tiek neigiamai veikia ne tik vaikų bet ir visos šeimos sveikatą, gyvenimo kokybę, tad vengčiau pasakymo, kad vieni serga lengviau, kiti sunkiau, – teigė Santaros klinikų gydytoja.
– Visgi, jei vertintume tik statistiką tai, be abejonės, vaikų rodikliai geresni. Lietuvoje neužregistruota nei viena vaiko mirtis, tačiau tai nereiškia, kad vaikai nepatenka į stacionarą, patenka, jie gydomi intensyvios terapijos skyriuje, mes turėjome tokių atvejų. Kiekvieno vaiko gydymas intensyvios terapijos skyriuje yra tikrai labai reikšmingas.“
Sergamumas auga
I. Ivaškevičienės teigimu, vaikų sergamumas koronaviruso infekcija nežymiai auga: „Jei prieš kelias dienas situacija atrodė gan stabili, tai šiandien matomas sergamumo augimas. Aš negaliu teigti, kad nuo šiol viskas tik blogės, tačiau matant, kad vis daugiau savivaldybių nusidažo juoda spalva, vargu, ar galima tikėtis teigiamo postūmio.“
V. Gurskis tvirtino, jog vaikams sergant COVID-19 infekcija kyla įvairių komplikacijų.
„Iš tikrųjų koronavirusinės infekcijos pasireiškimo atvejų buvo įvairių. Po pirmos bangos, pastebėjome, jog smarkiai išaugo vaikų sergančių cukriniu diabetu skaičius, jis praktiškai padvigubėjo. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai vaikams pasireiškė sisteminis uždegiminis atsakas.
Tai toks nekontroliuojamas uždegimas sukeltas viruso, kurio mūsų organizme nėra. Jam prasidėjus imuninė sistema pradeda pulti savo organus, visas sistemas, taip sutrikdo jų ir širdies kraujagyslių veiklą, paveikia kraujo ląsteles.
Uždegimas pasireiškia ne tik karščiavimu, jis gali lemti netgi inkstų nepakankamumą. Visgi, visi atvejai, kai vaikams prasidėjo šis uždegimas Lietuvoje baigėsi laimingai, – sakė Kauno klinikų gydytojas.
– Taip pat šių metų pavasarį mus pasiekus „britiškai“ koronaviruso atmainai stebėjome dar sunkesnius atvejus. Vaikai užsikrėtę COVID-19 infekcija buvo gydomi reanimacijoje, jiems buvo taikomos deguonies terapijos, tačiau visi atvejai, vis tiek, buvo lengvesni negu suaugusių ir jų buvo mažiau.“
V. Gurskis pripažino, kad nors vaikai serga rečiau, tačiau dažnas persirgęs jaučia liekamuosius padarinius. Jiems suprastėja atmintis, blogėja kognityvinės funkcijos, jie jaučia nuovargį.
Vaikų skiepijimas išeitis?
„Pasaulyje vyksta diskusija apie tai ar tėvai gali nuspręsti už vaikus, skiepytis jiems ar ne. Kalbama ir apie tai ar reikia skiepyti jaunesnius nei dvylikos metų vaikus. Svarbu kelti šį ir kitus klausimus visuomenėje, šviesti žmones apie vakcinos poreikį.
Tačiau, manau, kad pirma reikėtų skiepyti suaugusius. Koronavirusas yra židininiu būdu plintanti infekcija, tad vakcinuojantis suaugusiems tikimybė, jog liga plis darbo kolektyvuose, laisvalaikio leidimo vietose, mažėja , – teigė gydytojas.
– Suaugusieji yra didesni viruso nešiotojai nei vaikai. Norint, kad kolektyvinis imunitetas būtų stipresnis pirmiausia turėtume susitelkti į suaugusių žmonių grupės skiepijimą. Taip pat, manau, kad reikia gerbti žmonių apsisprendimą nesiskiepyti, kadangi vakcina vis tiek dar nauja.“
Infekcinių ligų skyriaus vedėja sutiko su V. Gurskio nuomone, kad visuomenėje reikia kelti klausimą apie vaikų vakcinavimą, tačiau sakė, kad galutinį sprendimą turėtų priimti specialistai.
„Gerai, kad yra svarstoma apie skiepų naudą, diskutuojama apie tai ar reikia vakcinuoti jaunesniu nei dvylikos metų vaikus ar ne, tačiau svarbu nepamiršti galimų komplikacijų susirgus.
Vaikams gali pasireikšti anksčiau minėti pokovidiniai simptomai, uždegiminis sindromas. Jeigu yra galimybė apsisaugoti nuo visų šitų dalykų, kodėl tuo nepasinaudoti?, – klausė gydytoja.
– COVID-19 infekcija yra kaip loterijos bilietas, negalime žinoti, kas laimės ir persirgs lengvai, o kas pateks į reanimaciją, kam prireiks sudėtingų gydymo metodų. Be to, vaikai daugiau ar mažiau, bet vis tiek dalyvauja epidemiologinėje grandinėje – perduoda virusą, tad skiepyti vaikus, manau, yra verta. Visgi, tyrimų yra begalės, tad galutinio verdikto nėra.“
Parengė Darija Ustilaitė
