„Šis prieš kelias dienas publikuotas dokumentas apžvelgia 10, pažodžiui verčiant, daugiausiai žadančių preparatų, kurie būtų skirstomi į tris grupes: priešvirusinius antikūnus, per burną vartojami priešvirusiniai vaistai ir imuninę sistemą veikiantys vaistai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė medicinos profesorius Vytautas Usonis.
Pasak jo, EK pranešimas yra savotiškas turimų pasiekimų vaisto kūrimo srityje apibendrinimas. Išsami 36 puslapių apžvalga yra svarbi tiek medicinos specialistams, tiek sveikatos politikams.
Tiesa, šiame dokumente pabrėžiama, kad vaistai nepakeis vakcinų – jos ir toliau išliks pagrindine profilaktikos prieš koronavirusą priemone.
Vaistai profilaktiniam gydymui
Paklaustas, kodėl vakcinos aplenkė vaistus, V.Usonis pabrėžė, kad iki šiol COVID-19 gydymui buvo išbandyta daug įvairių medžiagų, tačiau klinikiniai ir kiti tyrimai užtrunka.
„Gera žinia ta, kad jau kalbama apie kelias preparatų grupes, minimos poveikio grupės – vaistai, kurie būtų skiriami profilaktikai: išankstinei profilaktikai ir poekspozicinei profilaktikai, t. y. tiems atvejams, kai sveikas žmogus buvo kontakte su sergančiuoju“, – pasakojo V.Usonis.
Medicinos profesorius toliau vardijo, jog išskirti vaistai, skirti ir sunkios, ir lengvos ligos formos, postkovidinio sindromo gydymui.
V.Usonis atkreipė dėmesį, kad įvairių ligų gydymas antikūnais žinomas jau daugiau nei šimtą metų, bet labai modernus šio būdo pritaikymas – monokloniniai baltymai, „labai specifiškai, labai tiksliai veikiantys vieną ar kitą struktūrą“.
„Keturi tokie preparatai minimi apžvalgoje. Jie veiktų įvairias viruso struktūras. Yra geros ir blogos pusės šitos vaistų grupės. Antūkūnai turėtų būti švirkščiami į veną, turėtų būti naudojami pagal bendrus antikūnų naudojimo principus, kaip galima anksčiau. Tai sukelia tam tikrų praktinių nepatogumų“, – paaiškino V.Usonis.
Tabletės, skirtos vartoti per burną
Jis išskyrė ir kitą perspektyvių vaistų grupę – per burną vartojamus priešvirusinius preparatus. Juos, pasak profesoriaus, būtų galima palyginti su taip vadinamais neuraminidazės inhibitoriais, naudojamais gripo gydymui.
„Per burną vartojami preparatai, kurie labai veiksmingi pirmomis ligos dienomis. Jie būtų labai patogūs kasdieniam vartojimui ambulatorinėmis sąlygomis, neguldant pacientų į ligonines.
Tai yra tabletės, kurios jau registruojamos ir artimiausiu metu turėtų pasirodyti mūsų gydyme“, – pasakojo V.Usonis.
Trečia jo išskirta vaistų grupė – imuninę sistemą veikiantys vaistai. Jie būtų skirti gydyti sunkioms ligos formoms, kai neįprasta ar sunki imuninės sistemos reakcija, sąlygoja sunkią ligonio būklę.
Pirmenybė vakcinoms
Profesorius pažymėjo, kad EK pateiktoje apžvalgoje pateiktos rekomendacijos, pabrėžiama, kad priešvirusiniai vaistai ar bet kokis vaistai, skirti COVID-19 ligos gydymui negali būti alternatyva skiepijimui vakcinomis.
„Tai yra labai svarbu, labai akcentuojama, labai pabrėžiama, kad ligos profilaktikai viena pagrindinių krypčių yra skiepijimas vakcinomis. Na, o jei dėl kokių nors priežasčių žmogus neturi galimybės pasiskiepyti, jis suserga, tada kalbame apie tuos vaistus, kurie minimi ataskaitoje“ – paaiškino V.Usonis.
Pranešama, kad Lietuvoje išpilama vis daugiau nepanaudotų skiepų nuo COVID-19 dozių. Profesorius tikino, kad tai nėra maloni tendencija.
„Jeigu išpilama veiksmingiausia profilaktikos priemonė, tai nežinau, kaip tai galima pavadinti... tai tikrai kaip nors negerai. Vakcinos turi būti naudojamos racionaliai, suplanuotai. Jeigu dėl kokių priežasčių negalime panaudot vakcinų iki jų galiojimo termino pabaigos, jos turi būti atiduotos kitiems.
Yra didžiulė vakcinų naudojimo praktika. Jų sunaikinimas turbūt pats blogiausias iš visų įmanomų variantų“, – teigė V.Usonis.
