Onkologinių pacientų stebėsena po gydymo: ką turi žinoti kiekvienas sirgęs vėžiu?

Pacientų stebėsena po aktyvaus gydymo dažniausiai tęsiama 5 metus. Kuo daugiau praeina metų nuo ligos diagnozavimo, tuo rizika jai grįžti mažėja. Yra aiškios kiekvienos vėžio ligos stebėsenos tarptautinės rekomendacijos: kaip dažnai reikalingas būklės vertinimas, kokie tyrimai ir kaip dažnai kartojami, kokias priemones reikia naudoti atkryčių profilaktikai.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Reklama

Apr 19, 2022, 3:15 PM, atnaujinta Apr 22, 2022, 11:00 AM

„Kad ir kokie būtų pasauliniai ar mūsų šalies įvykiai, onkologinių ligonių stebėsenos rekomendacijos nesikeičia. Tiek buvusio karantino metu, tiek ir įprastu režimu nuolat vyksta konsultacijos, taip pat bendraujama telefonu. Su pacientus gydančiais onkologais gali susisiekti ir šeimos gydytojai. „Jei po pokalbio su šeimos gydytoju atrodo, kad pagalba pacientui būtina, nurodome, kaip tai padaryti. Jei įvyksta kažkas staigaus, netikėto savaitgalį, pacientai visada gali atvykti į priėmimo skyrių budinčių gydytojų konsultacijai“, – sako gyd. Daiva Andzevičienė.

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Daiva Andzevičienė pastebi, jog didžiausia tikimybė, kad vėžys sugrįš, yra pirmieji penkeri metai po gydymo. Tad čia ypač svarbią vietą, baigus jau tradicinį gydymą, užima atkryčio profilaktika ir tai, ką pacientas pats gali padaryti savo naudai, kad liga negrįžtų. Gydant gaisro gesintojas yra gydytojas, o atkrytis ir jo stebėsena didžiąja dalimi yra paciento rankose. Taigi, apart to, kad reguliariai reikia atlikti tyrimus, yra ir kitos bendrinio pobūdžio rekomendacijos:

  • Pirmiausia – svarbiausia yra patiems rūpintis savo sveikata ir savo iniciatyva per anksti nenutraukti vėžio atkryčio stebėjimo proceso, kuri įprastai trunka ne mažiau nei penkerius metus.
  • Antra – be profilaktinių tyrimų ir tradicinės medicinos, imunitetą stiprinkite vartodami pagalbines priemones.
  • Galiausiai trečia – neeksperimentuokite ir tiksliai laikykitės gydytojų onkologų nurodymų, patys nebandykite nežinomų preparatų, ar tai būtų augalinės kilmės produktai, ar cheminiai. Visada pasitarkite su gydytojais dėl jų vartojimo ir tik jiems leidus vartokite tik vaistinėse parduodamus preparatus.

Būtent atkryčio tikimybės periodu t. y. po radikalaus gydymo, pacientai dažniausiai imasi įvairių priemonių, kad tik liga neatsinaujintų. Internete, knygynuose galima rasti įvairios literatūros, ką ir kaip vartoti, kad liga nesugrįžtų. Ir čia medikai vieningai sutaria – negalima vartoti bet ko, kas padėjo kaimynui, ką pasakė bobutė ar pasiskaitėme internete. Jei renkamės papildomas priemones organizmui stiprinti ir atkryčiui išvengti, būtina vartoti tokį patvirtinimą turinčius preparatus, pvz, fitoterapiją.

Fitoterapija onkologijoje

Apie alternatyviąją mediciną, fitoterapiją diskutuojama išties nemažai, tačiau kokia būtent fitoterapijos vieta, kalbant apie onkologinius susirgimus, ką iš tiesų galima vartoti sergant onkologinėmis ligomis ir, svarbiausia, kaip sau nepakenkti? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė sako, jog fitoterapija onkologijoje jokiu būdu nereiškia, kad atsisakoma tradicinių gydymo būdų, tačiau 2020 m. sausį priimtas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas leido medikams dar tvirčiau kalbėti apie augalinių preparatų naudojimą onkologijoje.

Fitoterapija nėra būrimas žolelėmis vandenyje, tai pripažinta mokslo sritis ir išsamiais moksliniais tyrimais patvirtinti preparatai, kai tiriamos ne tik indikacijos, kontraindikacijos, bet ir sąveika su sintetiniais vaistais, jų vartojimas atskiroms pacientų grupėms“, – paaiškina prof. N. Savickienė.

Medikė pasakoja, kad onkologai iš tikrųjų noriai bendradarbiauja su kvalifikuotais fitoterapeutais ir įtraukia augalinių preparatų į bendrą gydymo schemą – tiek pacientui skirdami chemoterapiją, tiek po spindulinio gydymo, kai reikia atsigauti po labai sunkios būklės, palengvinti nepageidaujamus šalutinius reiškinius ir taip pagerinti pacientų savijautą bei gyvenimo kokybę. Taip pat augalinių preparatų skiriama siekiant išvengti atkryčio, ligos progresavimo.

Gydyti reikia visumą

Onkologiniams ligoniams tinkamos ne visos vaistažolės. Kaip vienas naudingiausių augalų vėžiu sergantiems žmonėms įvardijama didžioji ugniažolė, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 20 įvairių alkaloidų, pasižyminčių išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį. Profesorė Nijolė Savickienė atvira – negalima tikėtis išgydyti vėžio žolelėmis, tačiau į bendrą gydymo schemą įkomponuojama fitoterapija padeda ligoniui sustiprėti, palankiai veikia psichoemocinę būseną, padeda atsigauti virškinimo sistemai po chemoterapijos ar spindulinės terapijos procedūrų, sustiprina ląstelinį imunitetą.

Paklausta, kodėl pasigirsta kritikos natūralios medicinos atžvilgiu, profesorė sako, kad priešiškumas dažnai ateina iš nežinojimo. „Gydytojai dažnai nusiteikę prieš papildomas priemones, nes to nemokė universitete. Pavyzdžiui, fitoterapija tik dabar įtraukiama į studijų programas. Alternatyvi medicina kai kuriems medikams vis dar svetima, nes universitete moko žmogų gydyti dalimis, o ne žiūrėti kaip į visumą“, – sako profesorė ir priduria, kad negalima atskirai gydyti galvos, krūties ar kojos. Žmogaus kūnas yra darni sistema, tad ir gydyti reikia visumą.

Kaip sau nepakenkti?

Profesorė ragina nepasikliauti tiek namų vaistažolių „ekspertais“, tiek panacėja nuo visų ligų vadinamais „tinklinio marketingo“ papildais. Namuose neaiškiomis sąlygomis ir proporcijomis ruošiamos vaistažolės gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Nežinodami, kiek veikliųjų medžiagų, kaip jos sąveikaus tarpusavyje, negalime ir numatyti, kaip paveiks ligonio savijautą. „Tai nėra tikroji pagalba onkologiniam pacientui“, – sako profesorė N. Savickienė.

Onkologijos praktikoje vartojami fitopreparatai gaminami pasitelkus modernias medicinos technologijas. Jos garantuoja veikliųjų medžiagų grynumą, aktyvumą ir tinkamą dozę, gerą pasisavinimą (pavyzdžiui, apsaugo nuo ardomojo skrandžio sulčių poveikio), toleravimą ir patogų vartojimą.

Kaip vėžį veikia fitoterapija?

Fitoterapeuto. J. Ruolios teigimu, labai svarbu vaidmenį, kad liga negrįžtų, atlieka antinavikinės medžiagos, tokios kaip alkaloidai ir glikoproteinai: „Alkaloidai, kurių yra apie 5 tūkst. rūšių, – tai šarmiškai reaguojančios augalinės medžiagos, kurios net mažomis dozėmis veikia gyvus organizmus. Būtent alkaloidų ir glikoproteinų yra ugniažolėje.

Ugniažolėje esantys alkaloidai, glikoproteinai kaupiasi tik vėžinėse ląstelėse ir skatina jų žūtį, tačiau neveikia sveikų audinių. Patys savaime alkaloidai nenužudo vėžinių ląstelių, bet padaro jas atpažįstamas imuninei sistemai. Taigi ugniažolė itin naudinga sergant onkologinėmis ligomis, nes neleidžia vėžinėms ląstelėms dalytis, be to, „išgaudo“ jas, klaidžiojančias po organizmą, ir taip pristabdo ligos atsinaujinimą.“

Verta žinoti, kad Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje buvo sukurta ir patvirtinta pacientų stebėsenos ir gydymo plano 5-erių metų metodika, pagal kurią pacientas stebi savo tyrimus, vartoja tam tikrų priemonių imunitetui palaikyti, organizmui atkurti. Programa numato ugniažolės preparato Lidonium vartojimą.

Kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija ir fitoterapeutu J. Ruolia sukurtas specialios medicininės paskirties maisto produktas Lidonium su ugniažole. Į fitoterapinio preparato „Lidonium“ sudėtį sudėtį įeina vaistažolių kompleksas – vaistinės medetkos, siauralapis gyslotis, didžioji ugniažolė, aminorūgštys (glutationas, L-metioninas, L-cisteinas) ir selenas, taip ugniažolė geriau pasisavinama ir atsiskleidžia jos savybės. Anot fitoterapeuto J. Ruolios, ugniažolės terapija jo pačio taikoma daugiau nei 20 metų: „Ši praktika leidžia teigti, kad tai padeda sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką ir pailginti išgyvenamumą.“

„Lidonium“ tyrimas parodė, kad net 70 proc. apklaustųjų ugniažolės preparatus vartoja tam, kad liga neatsinaujintų, 57 proc. – kad pastiprintų imunitetą*. Net 66 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad, pavartojus „Lidonium“, sumažėjo ligos progresavimas; > 1/3 (42 proc.) ligonių sumažėjo silpnumas, nuovargis; 37 proc. pagerėjo kraujo rodikliai. Dalis pacientų nurodė, kad sumažėjo pykinimas, sąnarių, kaulų, kepenų, prostatos, šlapimo pūslės, krūtų skausmas. Ryškų pagerėjimą pajuto daugiau nei 51 proc. visų išbandžiusiųjų preparatą*.

„Lidonium“ skirtas tik mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.

„Lidonium“ yra specialios medicininės paskirties maisto produktas, ne papildas, tad turi aiškias dozavimo rekomendacijas: suaugusiesiems ir vaikams, vyresniems nei 12 metų, gerti po 1 tabletę 2 kartus per dieną, 5 – 10 min. prieš valgį, užgeriant puse stiklinės vandens. Pirmus metus po vėžio gydymo rekomenduojamas 12 ciklų kursas, po to kasmet 6-erių mėnesių kursas (iki 5-erių metų). Vartojamas 21 d, po to rekomenduojama 7 d. pertrauka.

*Tyrimą atliko tyrimų bendrovė SIC. Apklausa atlikta 2017 m. spalio – 2018 m. sausio mėn. Metodas – savipilda, respondentai savarankiškai užpildė popierinį klausimyną. Procentas skaičiuojamas nuo išbandžiusių „Lidonium“

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su VšĮ „Sveikos gyvensenos akademija“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.