Per vieną liepos dieną erkiniu encefalitu Lietuvoje vidutiniškai užsikrečia 3 žmonės. Toks ligos sergamumo pikas. Didelis pavojus išlieka visą vasarą, atsargūs turi būti ir rudeniop po miškus pasklindantys grybautojai.
Tiesą sakant, klimatas Lietuvoje toks, kad erkės miega vos kelis mėnesius per metus. Suaktyvėja jau ankstyvą pavasarį, o rudenį neskuba slėptis.
„Šiemet erkės labai aktyvios, buvo pastebėtos ir per atšilimą vasarį, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) medicinos entomologė Milda Žygutienė. – Lietuvoje turime tik 3 mėnesius, kai erkės nebūna aktyvios. Didelę įtaką erkių gyvenimui padarė klimato kaita. Juk sniegą ir minusinę temperatūrą dažnai turime tik trumpą viduržiemį.
Žinoma, ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį erkių nebūna gausu. Ir žmonėms mažesnis pavojus kyla, nes jie šilčiau rengiasi. Tačiau tada ir budrumas sumažėja, nes žmogus nemano, jog gali sutikti erkę.“
Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvos mastu išlieka stabiliai didelis. 2021 m. šalyje nustatyti 365 ligos atvejai, o 2022 m. – 377.
Laimo liga – kita erkių platinama infekcija. 2021 m. šalyje fiksuota 1780 ligos atvejų, o 2022 m. – 2380 susirgimo atvejų.
Vasara – puota erkėms
Nuo erkinio encefalito efektyviai apsaugo vakcinos. Medikai pataria skiepytis šaltuoju metų laiku, bet erkių aktyvumo pikui pasiruošti dar nevėlu.
„Birželio pradžioje pasiskiepijus nuo erkinio encefalito imunitetas gali būti įgytas vasaros viduryje. Antra vakcinos dozė rekomenduojama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmojo skiepo.
Dvi savaitės po antrosios dozės susiformuoja imunitetas ir likusį erkių sezoną jau gali gyventi saugesnis. Jeigu žmogus nesiruošia skubiai atostogauti, pirmą vasaros pusę dar sėdės prie kompiuterio, birželį gali panaudoti imunizacijai“, – patarė M.Žygutienė.
Tiesa, vėliau reikia nepamiršti užbaigti visos vakcinacijos schemos: trečia skiepo nuo erkinio encefalito dozė skiriama po 5–12 mėnesių.
„Šis skiepas tikrai saugus, jo aprašą, kaip ir kiekvieno vaisto, galima persiskaityti. Vakcina nuo erkinio encefalito siūloma net vaikams nuo vienų metų, o jos efektyvumas išties didelis.
Daug kas klausia apie šalutinį poveikį. Gali pasireikšti rankos skausmas dūrio vietoje, kartais atsirasti paraudimas. Bet tai nežymūs požymiai, kurie nė kiek nesumenkina tos vakcinos naudos“, – paaiškino M.Žygutienė.
Pastaruosius metus Vilniuje netilo diskusijos dėl miesto žaliųjų plotų šienavimo politikos. Specialistė džiaugiasi, kad sostinėje žolė jau pjaunama, – nelaukiama, kol pievos užaugs žmonėms iki pažastų. Tiesa, nors tokia aplinka saugesnė, vis tiek negali būti tikras, kad mieste nesutiksi erkės.
„Žolė pradėta pjauti laiku, ne birželį, kai erkės jau būna išsibarsčiusios. Erkių platinamų ligų požiūriu praėjusių metų patirtis buvo nekokia. Aukšta žolė mieste ne tik sustiprina viruso cirkuliacijos gyvybinį ciklą, bet ir pagerina erkių išgyvenamumo sąlygas. Kuo daugiau turime erkių, tuo didesnė galimybė, kad žmogus susidurs su infekuotu parazitu“, – akcentavo M.Žygutienė.
Svarbu negaišti laiko
Ramiai leidžiate laiką gamtoje, bet gražią dieną sudrumsčia įsisegusi erkė. Ką daryti?
„Vos pamačius ją reikia kuo skubiau šalinti. Traukimas vyksta labai paprastai – suimame erkę kuo arčiau odos ir staigiu tiesiu judesiu truktelime į viršų. Kuo tą erkę ištraukti? Jeigu turite pincetą – puiku.
Bet dažniausiai po ranka jo nebūna, tad tinka visi metodai, kurie padeda pašalinti erkę iš odos. Galima traukti net pirštais, nes labai svarbu veikti greitai.
Kuo greičiau pašalinsite erkę, tuo geriau. Nauda bus daug didesnė, jeigu veiksite išsyk, o ne važinėsite po miestą ieškodami pagalbos, kas galėtų ištraukti erkę“, – patarė M.Žygutienė.
Laikas svarbus, nes įsisiurbęs voragyvis erkinio encefalito virusą labai greitai perduoda, o Laimo ligos sukėlėjui perduoti reikia kur kas ilgesnio laiko.
„Erkės maitinimosi procesas gana ilgas, nes siurbimas vyksta savotišku pumpavimo principu: erkė prisisiurbia kraujo, bet kartu ir dalį savo skysčių perduoda į žaizdelę. Kadangi erkinio encefalito virusas yra šių voragyvių seilių liaukose, ligos sukėlėjas perduodamas būtent su seilėmis.
Kiek kitaip yra su Laimo liga. Tada reikėtų kalbėti jau ne apie pirmąsias valandas, o apie pirmą ar antrą parą, nes reikalingas kur kas ilgesnis laikas, kad erkė perduotų ligos sukėlėją. Net tuo atveju, jei erkė buvo užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėju, greitai ištraukę erkę mes galime save apsaugoti užkirsdami kelią ligos sukėlėjo perdavimui“, – paaiškino medicinos entomologė.
Jeigu erkė buvo įsisiurbusi, nemalonaus nuotykio nereikėtų pamiršti – artimiausią mėnesį derėtų stebėti savo organizmą, ar nepasireiškė ligos požymiai.
„Tą dieną, kai buvo įsisiurbusi erkė, galima net kalendoriuje pasižymėti, kad geriau žinotume, kurį laiką turime būti budrūs dėl savo sveikatos. Erkinio encefalito požymiai panašūs į gripo: neaukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, kartais išryškėja sprando raumenų skausmai.
Jeigu žinote, kad buvo įsisiurbusi erkė ir pastebėjote tokius požymius, privalu kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Laimo ligos simptomai yra kitokie. Dažniausiai pasireiškia klaidžiojanti raudonė. Įsisiurbimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri keičia savo dydį ir paraudimo intensyvumą. Raudonės dydis gali būti nuo kelių centimetrų iki pusės metro skersmens.
Pastebėjus tokį reiškinį taip pat reikia kreiptis į gydytoją ir pasipasakoti, kad buvo įsisiurbusi erkė. Tuomet dėl diagnozės ir tolesnių veiksmų jau spręs medikai“, – pasakojo M.Žygutienė.
Nepasislėpsi net mieste
Kodėl turime palankias sąlygas erkių platinamoms ligoms plisti? Šiems voragyviams patinka lietuviškas klimatas.
Erkė – nereiklus gyvis, jam per vystymosi stadiją pakanka pasimaitinti vos vieną kartą, o per gyvenimą – 3. Tiek jai užtenka tolesniam gyvenimui, patelė ir kiaušinius sudeda.
Erkėms reikia drėgmės, kad jos neišdžiūtų. Tai joms užtikrina miškingos vietovės ir aukšta žolė. Pasimaitinti joms problemų nekyla – tai ir smulkūs graužikai, ir įvairūs miško žvėrys, kurių populiacija kiekvienais metais auga.
Taip pat turime pakankamą paukščių įvairovę. Itin svarbūs tie, kurie daugiau laiko praleidžia žolėje, maitinasi arba suka lizdus. Jų krauju erkės lygiai taip pat sėkmingai pasimaitina, o paukščiai dar jas ir išnešioja.
Kadangi erkė maitinasi ilgą laiką, suaugusi ant gyvio kūno gali išbūti ir savaitę. Tad paukštis erkę pasičiupti gali viename miškelyje, o po savaitės būti jau visai kitur. Jeigu erkė nukrinta į jai gyventi tinkamą vietą, puikiai ten ir įsitaiso. Tai vienas pavyzdžių, kaip jos plinta“, – paaiškino M.Žygutienė.
Pasak jos, nėra jokių ženklų, kad erkėms gyvenimo sąlygos Lietuvoje galėtų pablogėti. Guostis galima nebent tuo, kad nuo erkinio encefalito, kitaip nei nuo Laimo ligos, galime pasiskiepyti.
„Todėl norėtųsi, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas būtų pasiskiepijęs. Taip jau yra, kad gyvename endeminėje zonoje, nėra vietų, kur erkių nesutiktume. Jų yra visuose parkuose, miškuose. O laiką gamtoje leisti norisi. Ypač tuomet, kai prasideda uogavimo, grybavimo, žoliavimo sezonai“, – pabrėžė M.Žygutienė.
Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, taikomasi tik į ligos simptomus, siekiama juos numalšinti. Kai pasireiškia sunki erkinio encefalito klinikinė forma, daugumai žmonių prireikia gydymo ligoninėje.
Erkinis encefalitas – sudėtinga liga. Tik nedaugelį žmonių, kurie praserga besimptome forma, galima vadinti laimės kūdikiais.
„Ligos pasekmės gali būti labai įvairios. Apie 30 proc. asmenų, sirgusių erkiniu encefalitu, liekamieji reiškiniai niekur nedingsta ir po ligos. Jų sudėtingumas ir trukmė skiriasi. Dėl erkinio encefalito asmuo gali atsidurti neįgaliojo vežimėlyje, prarasti darbingumą.
Tarp vyresnių asmenų pasitaiko net mirties atvejų. Erkinis encefalitas gali palikti ir mentalinių pasekmių: po ligos gali būti sunku susikoncentruoti, dėstyti mintis, vargina miego sutrikimai, suprastėjusi atmintis.
Šie požymiai įvardijami tarsi kaip lengvesni, bet su jais reikia toliau gyventi ir gyvenimo kokybei jie labai smarkiai atsiliepia, – įspėjo M.Žygutienė. – Sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali išvengti kontakto su gamta. Nebent jis iš namų visai nebeišeina. Todėl nereikėtų manyti, kad erkės tavęs nepasieks. Mano pasiūlymas būtų visiems pasiskiepyti. Tikrai gyvenimas daug ramesnis tampa, kai gali jaustis drąsiai.“
