Kad apsaugotų naujuosius dumblo valymo įrenginius nuo gedimų, Vilniaus nuotekų valyklos specialistai turėjo įrengti plaukų gaudytuvus.
Jei jų nebūtų, plinkančių vilniečių garbanos greitai sugadintų brangią įrangą.
Apsivyniojusios aplink siurblių velenus, maišykles, sruogos juos sustabdytų.
Kodėl sostinės gyventojams taip slenka plaukai? Anot dermatologų, svarbiausia priežastis – ne prasti šampūnai, netinkama mityba ar ligos. Labiausiai plaukus retina stresas ir jo sukeltos įvairios ligos.
Per mėnesį surenka 15 tonų
Vilniečių plikimas pribloškė praėjusią savaitę nuotekų valykloje netoli Gariūnų apsilankiusį merą Artūrą Zuoką. Dalyvaudamas modernių dumblo valymo įrenginių atidarymo ceremonijoje jis išgirdo, kad labiausiai jiems kenkia ilgi moterų ar merginų plaukai.
A. Zuokas su siaubu akyse žiūrėjo į maišus, prikimštus iš nuotekų išgraibytų plaukų.
Baisėdamasis meras skaičiavo: per dvi paras – tona plaukų. Vadinasi, per mėnesį – 15 tonų!
„Moterys, elkitės atsakingai”, – pusiau juokais, pusiau rimtai netrukus po apsilankymo viešai į vilnietes kreipėsi miesto vadovas. Netrukus jis iš dailiosios lyties atstovių sulaukė atsako. Jos pareiškė, kad plaukai auga ir vyrams, o jie plinka dar sparčiau.
O mero žmona Agnė Zuokienė pridūrė, kad šviesiaplaukės plaukų turi daugiau negu tamsiaplaukės.
Nešvarus darbas – mašinai
Nuotekų valykloje šalia dumblo sieto guli plaukų prikimšti maišai. Visi jie tamsūs.
Bet tai nei patvirtina, nei paneigia A. Zuokienės įžvalgos.
Valyklos vadovas Vidmantas Puodžiūnas paaiškina, jog plaukai patamsėję dėl to, kad yra susimaišę su dumblu. Kiek jų buvo tamsių, kiek šviesių – niekas nežino.
Kad plaukų vis daugėja, valyklos darbuotojai suprato įdiegę naujuosius įrenginius. Iki tol jie plaukus graibydavo šakėmis. Išgriebtus kamuolius darbininkai vadindavo katinais. Dabar šį nešvarų darbą atlieka mašina.
Prieš siurblius įrengtos grotos, kuriose – 6 milimetrų skersmens skylutės. Pro jas nepatenka į kanalizaciją pakliūvantys daiktai, bet grotos nesustabdo plaukų, todėl jiems gaudyti teko sumontuoti dumblo sietą.
„Plaukai yra problema ne tik dėl to, kad jie stabdo įrenginius. Plaukai susisuka į kamuolius, jie veliasi. Jei juos paleistume į tolesnį nuotekų valymo procesą, viskas užsikimštų”, – tvirtino V.Puodžiūnas.
Daug vandens – daug plaukų
Kada plaukų nuotekose būna daugiau? V. Puodžiūno žodžiais, tai priklauso nuo sunaudojamo vandens kiekio. Jei vilniečiai jo į kanalizaciją išleidžia daugiau, daugiau būna ir plaukų.
Tarkime, praėjusį karštą savaitgalį nuotekų valyklos darbuotojai net buvo sunerimę. Prietaisai ėmė rodyti, kad Vilniuje vandens per parą sunaudota vidutiniškai tik 70–80 tūkst. kubinių metrų.
Paprastai vilniečiams per parą prireikia 100–115 tūkst. kubinių metrų vandens.
„Manėme, kad apskaita meluoja, nors ji rekonstruota, moderni. Bet paaiškėjo, kad ne skaitikliai kalti. Labai daug vilniečių buvo išvykę iš miesto. Tuo buvo galima įsitikinti pasidairius po gatves – jose savaitgalį būtum sutikęs vos vieną kitą praeivį”, – pasakojo V. Puodžiūnas.
Sukrauna į komposto krūvas
Išgriebtiems plaukams išdžiūvus nuotekų valyklos darbuotojai juos išveža į komposto krūvas. Taip jie mėgina atsikratyti vilniečių garbanų.
Jeigu komposto iš sruogų nepavyks pagaminti, jas teks gabenti į sąvartyną.
Nors buvo pasiūlymų surinktus plaukus naudoti perukams gaminti, V.Puodžiūnui tai atrodo juokinga: „Viskas įmanoma. Juk žmonės net į kosmosą skraido. Tačiau kiek tokia gamyba kainuotų?”
Pacientai – vis jaunesni
Sugiharos grožio terapijos ir chirurgijos klinikos dermatologė Gitana Šabūnienė pritarė, kad plaukų slinkimo atvejų daugėja ir vis dažniau tuo skundžiasi jauni vilniečiai.
„Priežasčių daug, bet svarbiausia – stresas”, – įsitikinusi gydytoja. Iš dešimties pas ją atėjusių pacientų vyrų būna ne daugiau kaip trys.
Kai dermatologė vyrams paaiškina, jog plaukų slinkimas – fiziologinis procesas, daugelis net atsisako gydymo susitaikę su mintimi, kad vis tiek nupliks.
O moterų plikimą skatina ir svorio kritimas, pasitaikantis po alinamų dietų. Net nutraukusi dietą moteris po trijų ar keturių mėnesių gali nuplikti.
Saulės saugosi per mažai
Pasak „GK klinikos” dermatologės, medicinos mokslų daktarės Jūratės Grigaitienės, pastebėję plaukų slinkimą žmonės pirmiausia griebiasi įvairių kosmetinių priemonių, tačiau būna atvejų, kai jos nepadeda.
Nors plaukams labai kenkia vėjas, šaltis, didžiausia kenkėja yra saulė.
Gydytojai pastebėjo – nors vilniečiai ima rūpintis plaukų apsauga nuo neigiamo poveikio, šampūnus, kondicionierius ir losjonus, skirtus apsisaugoti nuo saulės, vartoja retai.
Anot G. Šabūnienės, dėl plaukų slinkimo ne visada reikėtų jaudintis. Jei kasdien išslenka apie 50–100 plaukų, o trenkant galvą kartą per savaitę net iki 200 – dar ne bėda.
Išvadavo nuo blogų kvapų
Vilniaus nuotekų valykloje modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai pradėjo veikti visu pajėgumu.
Naujoji dumblo apdorojimo sistema ne tik penkis kartus sumažino susikaupiančio dumblo kiekį, bet ir nuo kvapų išvadavo aplinkinių mikrorajonų gyventojus. Šie valymo įrenginiai – vieni moderniausių Europoje.
Iki šiol Vilniuje dumblas buvo sausinamas tik mechaniniu būdu, o po to kompostuojamas šalia valyklos po atviru dangumi esančioje aikštelėje.
Nuo šiol visas dumblas apdorojamas moderniuose termohidrolizės įrenginiuose ir uždaruose dumblo pūdytuvuose.
Galutinis dumblo apdorojimo rezultatas – bekvapės dumblo granulės. Jos yra priskiriamos biokurui, todėl galės būti deginamos arba naudojamos žemės ūkyje kaip vertinga mineralinė trąša. Tikimasi, kad ja pavirs ir surinkti plaukai.
Nuo šiol per parą po džiovinimo lieka tik 43 kubiniai metrai dumblo. Anksčiau jo per parą susikaupdavo 160–200 kubinių metrų.
Dumblo apdorojimo įrenginiams buvo skirta apie 176 mln. litų (daugiausia – Europos Sąjungos lėšų).
