Kepenų uždegimas, cirozė, kepenų vėžys – kad šios diagnozės yra grėsmingos, žino visi. Bet ne visi žino, koks klastingas šių ligų užtaisas – hepatito B ir C virusai.
„Jais užsikrėtęs ligonis kartais daug metų nejaučia jokių požymių, o pirmuosius simptomus pajunta tik išsivysčius kepenų cirozei”, – sakė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.
Labiausiai pasaulyje paplitęs hepatito B virusas – juo yra užsikrėtę 350 milijonų žmonių.
Šis virusas buvo atrastas 1967-aisiais. Išsiaiškinta, kad jis plinta per kraują, invazines procedūras.
Netrukus buvo sukurti testai virusui kraujyje nustatyti, vakcina, pradėtas tikrinti donorų kraujas, imta taikyti vienkartines priemones. Viruso plitimo kelias buvo pristabdytas.
„Dabar hepatito B virusu daugiausia užsikrečiama lytiškai santykiaujant. Kadangi dabartinė jaunuolių karta yra paskiepyta ir nuo to apsaugota, didelių problemų ateityje nelaukiame”, – viliasi L. Kupčinskas.
Tačiau žmonės, kurie virusu užsikrėtė anksčiau ir apie tai iki šiol nenutuokia, sėdi tarsi ant bombos – maždaug kas dešimtam gresia lėtinis kepenų uždegimas, o vienam dviem iš šimto – kepenų cirozė.
Vis dėlto hepatitas B medikams nekelia tiek galvos skausmo, kiek hepatitas C – lėtiniu kepenų uždegimu suserga du trečdaliai užsikrėtusiųjų, kas ketvirtam vystosi kepenų cirozė, o 5–7 ligoniams iš šimto – kepenų vėžys.
„Manoma, kad pasaulyje šiuo virusu yra užsikrėtę apie 180 milijonų žmonių – penkis kartus daugiau nei ŽIV, nors pastaroji infekcija ir labiau baugina”, – kalbėjo Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas profesorius Arvydas Ambrozaitis.
Hepatito C virusas iš tikrųjų turi kai ką bendra su ŽIV – jais abiem užsikrečiama per kraują, nešvarias adatas, lytiškai santykiaujant.
Kepenis pažeidžiantis hepatito C virusas buvo atrastas 1989 metais. Praėjus trejiems metams pasaulis jau turėjo šio viruso diagnostikos metodą, dar po metų dėl šio viruso imta tikrinti donorų kraują.
Tačiau iki to laiko hepatito C virusas spėjo plačiai paplisti. Manoma, kad dabar Lietuvoje juo gali būti užsikrėtę apie 2–3 proc. gyventojų – 50–60 tūkst. žmonių.
Tačiau iki šiol Lietuvoje nustatyta tiktai kiek daugiau nei 3 tūkstančiai hepatito C viruso nešiotojų. Kodėl?
„Hepatitas C ne veltui vadinamas nebyliuoju žudiku. Ligonis daug metų nejaučia jokių ligos požymių. Kepenų uždegimas nesukelia skausmo, nes šis organas neturi skausmo receptorių”, – paaiškino A. Ambrozaitis.
Dažniausiai infekcija nustatoma atsitiktinai – pavyzdžiui, žmogui panorus tapti kraujo donoru arba atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
Kadangi daugelis žmonių užsikrėtė prieš 2–3 dešimtis metų, o per tiek laiko išsivysto kepenų cirozė, artimiausiais metais laukiama sergamumo sprogimo. Jo artėjimą medikai jau pajuto.
„Sulaukiame vis daugiau pacientų, kuriems dabar išryškėja pažengusi ligos stadija”, – pažymėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gastroenterologė Arida Buivydienė.
Kaip hepatito virusai paveikia kepenis?
„Kepenų ląstelės žūsta, o jų vietoje atsiranda fibrozinis audinys – tai toks audinys, kuris neatlieka jokios funkcijos. Kai kepenyse lieka mažai sveikų ląstelių, jos tiesiog nebegali atlikti savo funkcijos”, – aiškino Santariškių klinikų pilvo chirurgas Vitalijus Sokolovas.
Tuomet lieka vienintelė išeitis – kepenų persodinimas. Santariškių klinikose nuo 2000-ųjų jos persodintos 46 pacientams. Ne visiems, tačiau didžiajai jų daliai kepenis suniokojo hepatito virusai.
Tokia operacija – sudėtinga ne tik techniškai. Ji sudėtinga ir organizaciniu požiūriu. Jos negalima atlikti kada panorėjus arba kai reikia skubiai gelbėti ligonį – tik tuomet, kai atsiranda donoras. O jų atsiranda ne kasdien.
Kauno klinikų vadovas profesorius Juozas Pundzius per dešimtmetį išgelbėjo ne vieną pacientą, persodinęs jam kepenis, tačiau gydytojui teko patirti ir hepatito klastą.
„Kartą vienas pacientas atsiradus donorui atsisakė persodinimo operacijos – tuo metu jo liga buvo atslūgusi, jam buvo pagerėję. Kepenis persodinome kitam. Bet po poros mėnesių pirmajam pacientui liga smogė dar kartą. Netrukus jis mirė, nes kito donoro taip ir neatsirado”, – atsiduso profesorius.
Ir jis, ir kiti gydytojai ragina nepasikliauti tuo, kad medikai, sugebantys persodinti kepenis, visuomet juos išgelbės.
Kur kas patikimiau apie organizme tūnantį hepatito virusą sužinoti anksčiau. Gydytojai turi priemonių, kurios leidžia ne tik išvengti kepenų transplantacijos, bet ir visai pasveikti.
Kita vertus, nors persodinus donoro kepenis galima sėkmingai gyventi ir dirbti, tai neišvaduoja iš hepatito virusų nelaisvės.
Vienai vilniečių gydytojų pacientei taip ir atsitiko – agresyvūs hepatito C virusai vos per pusmetį pažeidė persodintas donoro kepenis. Dabar moteris laukia pakartotinės kepenų persodinimo operacijos.
Daug vilčių medikai sieja su naujais vaistais, sukėlusiais tikrą perversmą. Prieš metus šalyje atsirado pora medikamentų, kurie tiesiogiai veikia hepatito C virusus.
„Iki tol turėjome du preparatus, kurie išgydydavo 45–50 proc. ligonių. Prie jų pridėjus vieną naują – gydant pacientą trejais vaistais – 80 proc. atvejų virusai organizme visai sunaikinami”, – džiaugėsi Vilniaus universiteto docentė infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.
Dar geresnių rezultatų pasiekiama, kai diagnozavus ligą ligoniui iš karto paskiriama trejų vaistų terapija – tuomet iš viruso gniaužtų išsivaduoja per 90 proc. ligonių.
„Šiems žmonėms nebereikia gydytis, nebesivysto kepenų cirozė, nereikia persodinti kepenų”, – privalumus vardijo docentė.
Tačiau Lietuvoje šie vaistai nėra kompensuojami, nes manoma, kad tai – per brangu. Tačiau L. Jančorienė stebisi, jog niekas neįvertina to, kad pasveikusiems ligoniams nebereikia kitų vaistų, brangių operacijų.
Naujų medikamentų pacientai galėjo gauti tiktai dalyvaudami farmacijos bendrovių programose. Pirmieji ligoniai jau baigia visus metus trukusį gydymo kursą.
Nors išvados bus žinomos po pusmečio, medikai, matydami preliminarius rezultatus, neabejoja: daugelis pacientų nugalėjo klastingą virusą.
Rizikuoja ir medikai
Juozas Pundzius
Kauno klinikų vadovas, profesorius
„Esu ir chirurgas, ir administratorius, todėl puikiai žinau, kad kiekviena operacija – tai rizika užsikrėsti. Nuo hepatito B medikai yra pasiskiepiję, o apsaugos nuo hepatito C viruso neturime, todėl imamės visų priemonių – specialių dvigubų pirštinių, akių apsaugos.
Chirurgus, operacinės slaugytojas galima palyginti su ugniagesiais – jie eina į ugnį nežinodami, ar iš jos sugrįš, ir rizikuodami savo gyvybe. Kai reikia gelbėti žmogų, užmiršti, kuo rizikuoji.”
Kam derėtų pasitikrinti dėl hepatito C?
Hepatito C virusas grėsmę kelia visiems visuomenės nariams – ne tiktai narkomanams, kaip kartais manoma.
Šiuo virusu gali būti užsikrėtę žmonės, kuriems iki 1993-iųjų buvo perpilta kraujo, atliktos hemodializės procedūros, jie buvo gydomi kraujo preparatais, buvo taikomi daugkartinio naudojimo instrumentai.
Užsikrėsti galima ir nesteriliomis priemonėmis atliekant tatuiruotę, manikiūrą, pedikiūrą, naudojantis kitų žmonių žirklutėmis, peiliukais ar pan.
Rizikos grupei priklauso ir žmonės, nors kartą pabandę intraveninių narkotikų.
Kur išsitirti kraują?
Pasaulinės hepatito dienos proga skelbiamos akcijos, kurių metu galima nemokamai arba pigiau pasitikrinti, ar nesergate hepatitu C.
Pasitikrinti dėl hepatito C viruso galima Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Žvėryno stacionare (Birutės g. 1, Vilnius) liepos 31 ir rugpjūčio 1 dienomis nuo 8 iki 17 val. Kreiptis į Priėmimo skyrių, į Birutę Lapinskienę.
Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija kartu su BTV laida „Sveikatos kodas” skelbia akciją „Išsitirkite dėl hepatito C tik už 10 litų”. Daugiau informacijos apie šią akciją – www.nvspl.lt., tel. (8 5) 210 6858.
Atradimas įvertintas Nobelio premija
Liepos 28-ąją Pasaulinė hepatito diena minima siekiant ne tik atkreipti dėmesį į aktualią problemą, bet ir pažymėti JAV gydytojo Barucho Blumbergo (1925–2011) gimimo dieną.
1967-aisiais jis atrado hepatito B virusą, vėliau sukūrė diagnostikos metodą ir vakciną. Už šiuos darbus 1976-aisiais B.Blumbergas kartu su kolegomis buvo apdovanotas Nobelio premija.
