Ar tikrai jau artėjame prie išnykimo slenksčio?

- Kaip pastaruoju metu šalyje pasikeitė gimdyvių amžius?

Taip atrodė procedūrinis kabinetas (1982 m.)
Taip atrodė procedūrinis kabinetas (1982 m.)
Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

Aug 25, 2012, 11:08 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 4:06 AM

Vežimėlyje - dvylika išalkusių kūdikių. Iš naujagimių skyriaus šį vežimėlį tempia viena slaugytoja. Tokį vaizdą galima išvysti nebent ligoninės senoje nuotraukoje.

Dabar Vilniaus gimdymo namuose nėra tokių vežimėlių, nesigirdi praalkusių kūdikių verkimo. Jie ramūs, nes kiaurą dieną praleidžia palatoje kartu su savo motina. Gimdyti be skausmo, nejaučiant sąrėmių, nesiblaškant – daugelio jaunų moterų svajonė. O kokia yra šio patogumo kaina?

Po renovacijos, trukusios ketverius metus, akušerijai skirtas keturių aukštų korpusas neatpažįstamai pasikeitė. Čia dar kvepia dažais.

Projekto vertė - 8 milijonai litų, daug kainavo nauja diagnostikos įranga, operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrius, baldai, iškvietimų ir priešgaisrinė signalizacija, naujas konsultacijų skyrius.

Nuveikta daug darbų, ekskursija į šią ligoninę sužavėtų net daug mačiusius medikus. Vienintelis klausimas - ar kada nors atsipirks tokia Europos Sąjungos ir Lietuvos vyriausybės investicija? Ar padidės šalyje gimstamumas?

Vienas mažiausių rodiklių Europoje

Skaičiai nėra mums palankūs. Laisvoje Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų. 1991 metais šalyje gimė 56 219 kūdikių, 2006-siais - beveik dukart mažiau (28 705), nuo 2010-ųjų gimstamumas vėl šiek tiek padidėjo.

Per pastaruosius kelerius metus registruojama daugiau nei po 30 tūkstančių naujagimių.

Ši žinia - menka paguoda, nes tai gerokai mažiau nei gūdžiais 1985-aisiais, kai gimė 58 454 Lietuvos piliečiai.

Vadinamasis suminis gimstamumas tada siekė 2,20, o šiuo metu - 1,3. Šis Lietuvos rodiklis - vienas žemiausių Europos Sąjungoje (mažesnis suminis gimstamumo rodiklis yra Slovakijoje - 1,15, Slovėnijoje - 1,22).

O palankiausia demografinė situacija yra tada, kai suminis gimstamumas užtikrina kartų kaitą ir svyruoja apie 2,1. Vadinasi, kiekviena moteris per savo gyvenimą turi pagimdyti bent du vaikus. Priešingu atveju gresia išnykimas.

Medikai be darbo neliks

- Ką veiks akušeriai ginekologai, kai ištuštės palatos? - paklausiau Vilniaus gimdymo namų direktorės medicinos mokslų daktarės Kornelijos Mačiulienės.

- Prieš keletą metų vienas žurnalistas manęs jau klausė, ką mes veiksime, jei nebus gimdymų. Tada aš atsakiau: „O ką veiks mokytojai po septynerių metų, jeigu staiga sumažės vaikų?“.

Vidutinio dydžio Lietuvos mokyklą lanko apie 1,2 tūkstančio moksleivių. Mūsų ligoninėje kasmet gimsta tiek vaikų, kad jų pakaktų trims mokykloms. Pas mus gimdyvių nemažėja.

Nutarę, kad neverta renovuoti gimdymo namų, vadinasi, galime neremontuoti mokyklų, jas vis tiek teks uždaryti, nestatyti naujų sporto arenų. Taip galima nuklysti į lankas.

Esu įsitikinusi - kuo geresnės sąlygos gimdyvei, tuo sveikesnis gimsta vaikas. Gimti sveikam yra didelė dovana.

Po dviejų valandų – į namus

- Vis daugiau jaunų moterų nori gimdyti namuose, o ne ligoninėje. Ar jūs tam pritariate?

- Nėštumas nėra liga. Mūsų močiutės, prosenelės taip pat gimdė namuose. Bet prisiminkime, kiek mirdavo naujagimių ir gimdyvių.

Tarpukario Lietuvoje moteris, praėjus šešioms savaitėms po gimdymo, užsidegdavo žvakę ir ateidavo į bažnyčią. Vadinasi, viskas baigėsi laimingai. Juk ne veltui sakydavo: „Gimdanti moteris yra viena koja karste“.

Aš siūlau kitą galimybę - praėjus dviems valandoms po gimdymo kiekviena moteris gali su kūdikiu išvykti iš ligoninės į namus, žinoma, jeigu nėra rimtų medicininių priežasčių. Noriu pabrėžti, kad tokių moterų nėra daug.

Šiuolaikinė medicina sudaro moteriai visas sąlygas gimdyti saugiai. Tačiau pasitaiko tokių situacijų, kurių neįmanoma iš anksto numatyti.

- Šalyje apie 26 proc. visų gimdymų vyksta taikant cezario pjūvį. Ar mūsų gimdyvės yra tokios silpnos? O gal gydytojai bijo rizikuoti?

- Nustatęs menkiausią patologiją kiekvienas gydytojas darys viską, kad nenukentėtų vaisius. O perdėtas uolumas nėra gerai. Manau, dėl šios priežasties yra tiek daug cezario pjūvių.

Lietuvos akušeriai ginekologai nėra priėmę tokios nuostatos, kad cezario pjūvį galima atlikti vien moters pageidavimu. Yra būtinos medicininės indikacijos.

Tačiau yra daug šalių, ypač privačiose klinikose, kuriose moters noras yra įsakymas.

Moters valia - gimdyti be skausmo

- Iki šios specialistai ginčijasi, kokią įtaką turi naujagimiui epidūrinė nejautra. Ką manote šiuo klausimu?

- Epidūrinė nejautra yra populiari. Tai - vietinė anestezija. Medikamentai suleidžiami į tarpą tarp dviejų slankstelių apatinėje stuburo dalyje. Tai suteikia galimybę gimdyti be skausmo.

Tinkamai atlikta epidūrinė nejautra nėra kenksminga nei kūdikiui, nei gimdyvei.

Kiekvieno žmogaus skausmo slenkstis yra skirtingas. Jei gimdyvė blaškosi, nerimauja, negali ištverti skausmo, tai nėra gerai. Tokią akimirką gali padėti šalia esantis vyras. Šalyje apie 60 proc. gimdymų vyksta stebint vaiko tėvui.

Prisimenu, prieš 20 metų ateidavo į ligoninę gimdyti moterys ir atsinešdavo parsivežusios iš užsienio dujų balionėlį, kvėpuodavo šiomis dujomis, kad nejaustų skausmo. Šios medžiagos yra kur kas toksiškesnės nei epidūrinei nejautrai naudojami medikamentai.

Dažnai moteris atvyksta pas mus sudariusi iš anksto planą, kaip ji turėtų gimdyti. Dažniausias nurodymas gydytojui - neleisti jai nuskausminamųjų.

Žinoma, be gimdyvės sutikimo mes negalime leisti tokių vaistų.

Kartais atsitinka taip, kad prasidėjus gimdymui moteris keičia savo nuomonę ir prašo suleisti jai vaistų nuo skausmo, o greta esantis jos vyras prieštarauja tam.

Tokiu atveju būsimo vaiko tėvai turėtų susitarti, kokios pagalbos jiems reikia. Gydytojas yra tik patarėjas.

- Kiek vidutiniškai trunka gimdymas?

- Jei moteris gimdo pirmą kartą, gimdymas gali trukti iki 24 valandų. Antrą kartą gimdant, šis procesas užsitęsia iki 12 valandų.

- Kai kurios moterys kaltina gydytojus, kad pernelyg anksti joms suleido gimdymo veiklą skatinančius vaistus, o kitos - skundžiasi, kad pernelyg vėlai. Kaip surasti aukso vidurį?

- Iš visų skundų, susijusių su akušerine pagalba, didžiąją dalį sudaro priekaištai, kodėl nebuvo atliktas cezario pjūvis, nors tokio pobūdžio operacijų šalyje yra atliekama pernelyg daug.

Neįvertina ligų pavojaus

- Ar būtina skiepyti naujagimį?

-Mūsų ligoninėje 4 iš 100 naujagimių lieka nepaskiepyti, nors skiepai yra gyvybiškai būtini.

Blogai, kad vis daugiau jaunų tėvų atsisako skiepyti naujagimius nuo tuberkuliozės ir hepatito B, nes šios ligos labai plinta.

Tokie tėvai elgiasi neatsakingai ir pasmerkia rizikai naujagimį, kuris yra bejėgis. Prisiminkime, kad skiepai išgelbėjo žmoniją nuo mirtinų infekcijų.

Tačiau mes, gydytojai, negalime priversti tėvų skiepyti savo vaikų. Mes galime tik patarti.

- Kaip pastaruoju metu šalyje pasikeitė gimdyvių amžius?

- Lietuvoje daugiausia gimdo moterys nuo 20 iki 24 metų. Aiškėja nauja tendencija – gimdo vyresnio amžiaus moterys. Pavyzdžiui, 1994-siais pirmą kartą gimdančių moterų amžius siekė 24 metai, o 2004-siais - 24,8 metų.

Šalyje taip pat daugiau gimdo moterų, sulaukusių 30 metų ir daugiau.

Vėlyvoji motinystė yra brandi, nes moteris turi gerą išsilavinimą, jaučia didesnę atsakomybę už vaiką.

- Ar pasitaiko gimdyvių, kurios palieka kūdikį ligoninėje ir pabėga?

- Prieš 15 metų neretai būdavo tokių atvejų, dabar - ne. Per metus 4 ar 5 gimdyvės atsisako savo kūdikio, tačiau jos nepabėga, o su juristu sutvarko dokumentus ir išvažiuoja. Neliko jokių bėgiojimų ar slapstymųsi.

Gimdyvėms dovanojo kraujo

- Daugiau nei 30 metų dirbate ligoninėje. Ar kiekvienas žmogus gali priimti gimdymą?

- Akušeriu ginekologu gali būti tik toks žmogus, kuris yra tvirtos psichikos ir turi pakankamai fizinių jėgų.

Reikia nesutrikti, mokėti teikti adekvačią pagalbą, prisiminti, ką privalai daryti. Tokie įgūdžiai ateina su patirtimi.

Pavyzdžiui, esu dukart davusi kraujo gimdyvėms, tai buvo prieš 25 metus. Tada šalyje trūko kraujo produktų ir jo pakaitalų, todėl taikydavome šviežio kraujo perpylimą. Tokiu būdu man pavyko išgelbėti dviejų moterų gyvybę. Dabar toks metodas netaikomas.

Akušeris ginekologas dirba taip pat naktį. Naktinis budėjimas ligoninėje daug atima, nes nematai vaiko šypsenos, vakare nepaseki jam pasakos, nesuruoši maisto, neparodai motiniškos meilės. Grįžusi po budėjimo randi tuščius namus, nes ryte visi būna išėję.

Kartą mano duktė Lina, būdama trečioje klasėje, parašė rašinėlį, kad mamytė dažnai budi, po budėjimo dažniausiai miega, nes jai skauda galvą ir kepenis. Tai - tiesa.

Duktė Lina taip pat įsigijo akušerės ginekologės specialybę, o kita duktė Rūta baigė biologiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.