Pirkti vaistų – tarytum duonos ar dešros

„Kai tvarkau žmonių asmenines vaistinėles, tenka išmesti daug vaistų. Žmonės juos perka ir kaupia. Namie laikomos vaistų atsargos – didžiulės”, – sakė Jonavoje dirbanti farmacininkė Vida Jokimienė.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Činkienė

Sep 9, 2012, 8:00 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 9:16 PM

Žmonių namuose dažnai vaistams būna skiriama net po kelis lentynos stalčius, o vaistų įsigijimo įpročiai – tarsi apsipirkimo prekybos centruose.

Nesvarbu, ar tikrai reikia, bet galbūt pravers. Ypač jei taikoma nuolaida.

Todėl kai kurie žmonės perka ir kaupia tiek vaistų, lyg ruoštųsi visuotinei blokadai.

Vaistinių skaičius išaugo

Statistikos departamento duomenimis, nuo 1997-ųjų iki praėjusių metų vaistinių skaičius kilo kaip ant mielių. 1997 metais jų Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 700, o pernai – per 1400.

Per praėjusius metus įmonių, užsiimančių vaistų ruošimu, prekyba, ortopedinių prekių pardavimu, apyvarta sudarė daugiau nei tris milijardus litų.

Vaistinės siūlo nuolaidas tam tikroms vaistų rūšims. Kai kuriose vaistinėse įdiegta savitarnos sistema, tad vaistus galima rinktis kaip duoną ar dešrą parduotuvių lentynose.

Prisižiūrėjęs reklamų dažnas lietuvis traukia į vaistinę. Ir perka tai, ko reikia arba nelabai.

Farmacijos verslas žarsto milijardus litų, tačiau, nepaisant išgeriamų vaistų kiekio, visuomenės sveikata Lietuvoje toli gražu nėra gera.

Tabletės – kaip maistas

Jonavos vaistinės vadovė V. Jokimienė mano, kad žmonės perka daug vaistų dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – ligos, antroji – reklamos įtaka.

„Žmonės dažnai serga. Yra senų ligų, atsiranda ir naujų. Be to, kartais, manau, ir gydytojai išrašo pernelyg daug vaistų.

Savo organizmą mes teršiame patys. Skubėdami negalvojame, ką valgome, o įsisukę į darbus nerandame laiko sau”, – aiškino farmacininkė.

Tačiau didžiulę vaistų paklausą skatina reklama. Tai nemenkas postūmis pirkti.

Pasak pašnekovės, žmonės pamišę dėl nuolaidų.

„Pavyzdžiui, senyva moteris iš ryto išgeria septynias, per pietus – penkias, o vakare jau aštuonias tabletes.

Per dieną jų susidaro kone sauja. Vaistai tampa kaip maistas”, – stebėjosi V. Jokimienė.

Siūlo rinktis arbatas

Pati V.Jokimienė sako esanti prieš cheminių vaistų vartojimą.

„Dirbdama tokį darbą, galbūt taip ir neturėčiau kalbėti, tačiau pati labiau pripažįstu įvairias arbatas, žoles, liaudies mediciną. Juk kiekvieni vaistai turi šalutinį poveikį.

Kartais jų teikiama nauda ir žala yra kone tolygi.

Būna, kai žmogus paskaito informacinį lapelį, kuris yra paklodės dydžio, išsigąsta. Pasirodo, kad vaistai kenkia ir vienam, ir kitam organui”, – kalbėjo V. Jokimienė.

Farmacininkė savo didžiausiu turtu vadina močiutės, taip pat senos žydės ir Šveicarijos vienuolių žolininkų senas receptų knygas. Iš įvairių žolių farmacininkė kuria arbatas, užpilus.

„Jei namuose suskausta galvą, tabletę nuo galvos skausmo rasti man pavyksta sunkiai. Esu žolių vaikas”, – juokėsi moteris.

Farmacininkė užsiminė, kad kyla ir vaistų kainos, nors nežymiai. Antai neseniai populiarusis citramonas nekainavo nė dviejų litų, dabar jau – gerokai daugiau. Pleistrai, kainavę kelias dešimtis centų, dabar atsieina litą.

Atsargos – stulbinamos

V. Jokimienės artimieji ir nuolatiniai klientai kartais prašo netradicinės paslaugos – sutvarkyti jų asmeninę vaistinėlę.

Daugiau nei tris dešimtmečius šioje srityje dirbanti farmacininkė prisipažįsta, kad kartais žmonių namuose esantis vaistų kiekis ją nustebina.

„Pasitaikė, kad utilizuoti iš vienų namų išvežiau prekybos centro pirkinių maišelį senų vaistų. Žinoma, jų namuose dar liko”, – pasakojo moteris.

Ypač daug žmonės kaupia vaistų nuo kraujospūdžio.

Kai kuriuose namuose skirtingiems vaistams skiriamos atskiros lentynos. Kodėl žmonės kaupia tiek preparatų, galima tiktai spėlioti – kiekvienas jų turi savų priežasčių.

„Vaistus žmonės būdavo linkę kaupti ne tik dabar, bet ir sovietmečiu. Pamenu vieną savo klientę, kuri jiems buvo skyrusi tris lentynas.

Vienoje buvo išoriniai, kitoje – vidiniai, o trečioje – deficitiniai”, – prisiminė V.Jokimienė.

Dabar deficitinių vaistų nebeliko: bemaž visko galima rasti šalies vaistinėse. Kartais ir patys vaistininkai žmogui siūlo per daug preparatų.

„Tačiau tai verslas. Visi stengiasi išsilaikyti.

Jokiu būdu nesu visiškai nusiteikusi prieš vaistus. Sergančiam žmogui jie reikalingi, būtini”, – sakė V.Jokimienė.

Farmacininkė yra pastebėjusi, kad dabar jaunos motinos, auginančios vaikus, stengiasi pirkti kuo mažiau vaistų ir gydytis natūraliomis priemonėmis.

Be vaistų – tris dešimtmečius

Nepaisant padidėjusio vaistinių skaičiaus, jose vis vien driekiasi eilės, o žmonės į jas plūsta tarsi į didelius prekybos centrus.

Pasak sveikuolių klubo „Satva” vadovo Jono Markūno, neretai žmogus į vaistinę skuba tada, kai išgirsta, jog vienam ar kitam preparatui taikoma nuolaida.

„Tačiau žmogui to vaisto visai nereikia. Aš pats be vaistų gyvenu jau tris dešimtmečius. Jei tokių kaip aš Lietuvoje būtų daugiau, farmacijos verslui grėstų bankrotas”, – juokavo 69 metų pašnekovas.

Į vaistinę – nuolat

Visai kitokia jonaviškės Genutės istorija. Pensinio amžiaus moteris į vaistinę eina maždaug du kartus per savaitę.

„Kartą per du mėnesius man reikia receptinių vaistų. Nusiperku jų iš karto dviem mėnesiams. Nors jie kompensuojami, primokėti tenka apie šimtą litų.

Tada dar maždaug du kartus per savaitę lankausi vaistinėje.

Turiu rūpesčių dėl šlapimo pūslės, stuburo. Perku įvairius kasdienius vaistus, įklotus.

Vienu kartu išleidžiu apie 30–40 litų. Kartais pagalvoju, kad jei vaistinė būtų kur nors toliau, gal taip dažnai ir neičiau. Bet ji – beveik mūsų daugiabučio kieme”, – pasakojo jonaviškė.

Moteris sako vaistams išleidžianti apie 40 procentų savo pajamų.

Per penkiolika metų vaistinių mūsų šalyje padvigubėjo. Tačiau neretai jose vis vien būna nutįsusios eilės. Net patys farmacininkai pripažįsta, kad kai kuriems žmonėms vaistai tapo kasdienėmis prekėmis, kurioms jie skiria nemenką dalį pajamų.

Patarimai vaistų ir papildų pirkėjams

Vaistinės savitarnos skyriuje gyventojams gali būti parduodami tik nereceptiniai vaistai ir vaistinių prekės (pvz., maisto papildai, medicinos prietaisai).

Be to, šiame skyriuje nuolat turi būti farmacijos specialistas, kuris gyventojui privalo patarti, kokį nereceptinį vaistą pasirinkti.

Nereceptinių vaistų išdėstymas vaistinės savitarnos skyriuje sudaro galimybes gyventojams iš arčiau apžiūrėti nereceptinį preparatą.

Nors nereceptinius vaistus leidžiama įsigyti be recepto, tai nereiškia, kad jie nesukelia nepageidautinų reiškinių (pvz., dideliais kiekiais vartojamas paracetamolis gali pakenkti kepenims).

Gyventojai, prieš pirkdami net ir nereceptinius vaistus, visada privalo pasitarti su farmacininku ar gydytoju, nes tik specialistas gali kompetentingai įvertinti gyventojo sveikatos būklę ir skirti tinkamą gydymą vaistais.

Gydymą receptiniais vaistais turėtų skirti tik gydytojas, o gyventojas dėl gydymo receptiniais vaistais turi kreiptis į gydytoją, ne gydytis turimais (pvz., likusiais po ankstesnio gydymo) receptiniais vaistais.

Sveikatos priežiūros specialistai ir farmacijos specialistai turėtų gyventojus skatinti racionaliai vartoti vaistus ir įspėti apie savigydos vaistais riziką.

Kita vertus, gyventojai, įsigydami prekes vaistinėje, turėtų atskirti, kiek moka už vaistus, kiek – už maisto papildus.

Vaistai skirti ligai gydyti, o maisto papildai negydo, jų vartojimo tikslas – papildyti maisto racioną. Neretai maisto papildų žmonės įsigyja už dideles sumas net neįvertindami, kad jie nėra būtini gydant ligą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.