Gydytoja akušerė-ginekologė Vilma Vasjanova Vilniaus Šeškinės poliklinikos Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja
- Kas kiek laiko moteris turėtų apsilankyti pas ginekologą? Kada patariama lankytis dažniau?
- Manoma, kad pas ginekologą pakanka apsilankyti kartą per metus. Kita vertus, bendra Lietuvos (o ir viso pasaulio) moterų sveikata blogėja: daugėja rizikos veiksnių, vis anksčiau merginos pradeda lytinius santykius, daugiau sergama onkologinėmis ligomis, todėl nieko nuostabaus, jei moteriai bus patarta lankytis pas ginekologą dažniau, ypač kai esama šių simptomų: sutrikusios ar skausmingos mėnesinės, pagausėjusios išskyros, diskomfortas ar skausmas pilvo srityje, skausmingi lytiniai santykiai, skausmingos krūtys ar apčiuopiami darinukai jose. Dažniau apsilankyti pas specialistą turėtų ir tos, kurios turi rizikos veiksnių: šeimos moteriškoje linijoje buvo ar yra sergančių bet kokiomis onkologinėmis ligomis, ilgai nesiseka pastoti ar yra skundų, kurių priežastys neišaiškintos.
- Reikėtų kreiptis į ginekologą sužinojus apie nėštumą, praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo. Kokie tyrimai atliekami ir kas apžiūrima profilaktinio apsilankymo metu?
- Klausimas keblus, nes... profilaktinių apsilankymų beveik nebūna. Deja, moterys pas ginekologą eina tada, kai atsiranda kokia nors problema. Aiškaus apibrėžimo, kas privaloma profilaktinio patikrinimo metu, nėra. Apsilankymas susideda iš trijų dalių. Pirmiausia – pokalbis, kurio metu ginekologas su moterimi aptaria jos savijautą, klausinėja apie mėnesinių ciklą, išskyras, skausmus, gimdymus, nėštumo nutraukimus. Tai labai svarbi apžiūros dalis, nors jos metu tik kalbamasi. Pokalbio metu ginekologas jau numato, į ką reikėtų atkreipti didesnį dėmesį apžiūrint moterį.
Antroji dalis – moters apžiūra ant ginekologinės kėdės. Jei moteris yra turėjusi lytinių santykių, naudojamas makšties skėtiklis. Jų yra įvairių dydžių ir naudojimas diskomforto moteriai nesukelia. Neturėjusioms lytinių santykių naudojamas mažasis makšties skėtiklis, skirtas paauglėms nuo 11-12 metų, jis tinka moterims po menopauzės. Apžiūrimos makšties sienelės ir gimdos kaklelis. Tada gydytojas apčiuopos būdu patikrina vidinius lytinius organus (gimdą ir jos priedus). Trečioji dalis – krūtų apžiūra (gydytojas apžiūri krūtis, limfmazgius pažastyse ir virš raktikaulių). Klasikinės ginekologijos vadovėliai į profilaktinės apžiūros sąvoką įtraukia daugiau – odos, kirkšnių limfmazgių, išangės, tarpvietės, vulvos ir net padų apžiūrą. Yra tokių lytiniu keliu plintančių ligų, kurių simptomai – įvairūs bėrimai delnuose ir pėdose.
- Nepaminėjote tepinėlio, kuris anksčiau būdavo atliekamas visoms be išimties.
- Jau neliko klinikinės praktikos kiekvieno apsilankymo metu imti tepinėlį. Vyresnio amžiaus moterys dėl to nustemba ir prašo paimti tepinėlį, kad sužinotų, „kas makštyje“. O aš iškart galiu atsakyti – ten milijonai bakterijų, kurių ir taip ten turi būti. Pamenu, kai pradėjau dirbti 1990 metais, mes visoms profilaktiškai tikrinamoms moterims atlikdavome tepinėlį, sifilio reakciją, kraujo tyrimą. Tai buvo privaloma. Laimei, pasikeitė laikmetis ir požiūris. Tepinėlį dabar imame tik tada, kai tai būtina ir yra indikacijų: kai moteris turi skundų, kai apžiūros metu pastebima neįprastų išskyrų (įprastos išskyros yra bespalvės, bekvapės, gleivėtos), kai moteris ruošiama nėštumo nutraukimui ar operacijai, susijusiai su gimdos kakleliu.
- Jūsų išvardinti apžiūros būdai atrodo archaiški, nejau nereikia atlikti tyrimo ultragarsu, laboratorinių tyrimų?
- Nevadinčiau tokios apžiūros archaiška, veikiau – klasikine. Įgudęs gydytojas apžiūros ir apčiuopos metu gali įvertinti gimdos kaklelį, nustatyti onkologinę ligą, aptikti dubens darinį, nustatyti jo ribas, gruoblėtumą, formą. Pagal moters skundus ir apžiūros duomenis gydytojas gali įtarti, ar tai piktybinis darinys. Juk apčiuopos metu gydytojas įjungia visus savo pojūčius – akis, rankų jautrumą, o svarbiausia – savo žinias ir patirtį. Mūsų pacientės dažnai neįvertina gydytojo žinių ir praktinės patirties, manydamos, kad pokalbis ir apžiūra yra beverčiai. Turiu pripažinti, kad norėdami patikslinti diagnozę, gydytojai skiria ir įvairių papildomų tyrimų (tepinėlius, ultragarsą, biocheminius kraujo tyrimus, jei reikia – ir magnetinį rezonansą, kompiuterinę tomografiją).
Moterys turi galimybę dalyvauti visuotinės patikros programoje – 25-60 metų moterys gali kas 3 metus atlikti gimdos kaklelio tepinėlio citologinį (PAP) tyrimą. Vyresnėms nei 50 metų moterims kas 2 metus kompensuojamas mamografinis tyrimas.
- Moterys labiausiai vengia vaginalinės patikros. Ar ji būtina, gal pakaktų tyrimo ultragarsu?
- Ultragarso tyrimas yra tik pagalbinis, jis niekada nepakeis apžiūros ant ginekologinės kėdės. Echoskopijos metu mes negalime matyti makšties sienelių bėrimų, gimdos kaklelio, limfmazgių, o tik vidinius lytinius organus.
- Kokios ciklo dienos tinkamiausios apžiūrai?
- Jeigu yra problemų, moteris gali ateiti bet kada. Manoma, kad apžiūrai labiau tinkamas ciklo vidurys, nes prieš mėnesines gimda šiek tiek padidėja, suminkštėja ir būna jautresnė čiuopiant, tačiau patirtis rodo, kad tyrimo tikslumui tai neturi reikšmės. Tad eiti profilaktiniam patikrinimui galima bet kuriuo ciklo metu, tik apžiūrai ir tyrimams netinkamos mėnesinių dienos. Jokių laboratorinių kraujo ar šlapimo tyrimų prieš vizitą atlikti nereikia.
- Kokia turėtų būti moters, atėjusios pas ginekologą, higiena?
- Kasdienė. Tikrai nereikia papildomai depiliuotis, kvėpintis ar plauti makštį. Džiugu, kad dauguma moterų ateina švarios, susitvarkiusios. Svarbiausia nesigėdinti. Nė vienas iš mūsų neturime nė vienos gėdingos vietos. Visos vietos svarbios ir negėdingos – tiek skruostai, tiek genitalijos.
- Kokių klausimų moteris gali tikėtis iš ginekologo?
- Moteris, ateidama pas ginekologą, turėtų būti pasiruošusi atsakyti į tam tikrus klausimus: turėtų žinoti savo paskutinių mėnesinių pradžios datą, ciklo trukmę (kaip dažnai ir kiek ilgai kraujuoja). Klausiame, ar prieš mėnesines krūtys skausmingos, ar būna išskyrų iš spenelių, ar moteris nepastebėjo kokio nors bėrimo ar plaukuotumo neįprastoje vietoje (ūselių, smakro, krūtų srityje), ar nėra kraujavimo tarp mėnesinių, po lytinių santykių, ar nėra ilgo „tepliojimo“ prieš ir po mėnesinių ir t.t.
- Kuo ginekologo apžiūra šiandien skiriasi nuo apžiūros prieš 20-30 metų?
- Pati apžiūros esmė nepasikeitė – ji tokia pati nuo tų laikų, kai buvo išrastas makšties skėtiklis. Didelės patirties turintys gydytojai gali tikslią diagnozę nustatyti be jokių papildomų tyrimų, turėdami tik skėtiklį, rankas ir galvą. Tik viskas nėra taip paprasta. Norint patvirtinti ar paneigti įtariamą diagnozę, reikia papildomų tyrimų, o jų dabar yra daug ir vis daugėja. Modernūs tyrimai ir skiria dabartines apžiūras nuo tų, kokios buvo prieš kelis dešimtmečius. Juk tada nebuvo nei ultragarso, nei vėžio žymenų, nei citologinių tyrimų (PAP).
- Kuo ginekologo konsultacija svarbi renkantis kontracepcijos būdą?
- Kontracepcijos pasirinkimas – labai privatus, intymus dalykas, todėl pora pirmiausia pati turi būti apgalvojusi, kas jai labiausiai tinka. Pabrėžiu – pora, nes apsisaugojimas nuo nėštumo nėra tik vienos moters reikalas (išskyrus tam tikrus retus atvejus). Gydytojas gali tik pasakyti pasirinktos priemonės pliusus ir minusus, pakomentuoti, kodėl šiai porai labiau tiktų viena ar kita priemonė. Juk poros labai skirtingos. Vieniems idealiai tinka prezervatyvai, ir jie jais naudojasi metų metais. Kiti pajunta alergiją lateksui arba pastebi, kad prezervatyvai kenkia vyro erekcijai.
Ginekologo konsultacija būtina parenkant hormoninę kontracepciją – hormoninę spiralę, sudėtines kontraceptines tabletes, kontraceptinį žiedą, pleistrą ar injekcijas. Šioms priemonėms įsigyti reikalingas receptas, tad vizitas pas gydytoją yra privalomas, ir ne šiaip sau. Juk prieš skiriant hormoninę kontracepciją gydytojas įvertina daugybę niuansų – moters svorį, amžių, sveikatos būklę, lėtines ligas, ar ji rūko, ar neturi rizikos veiksnių trombozei.
- O jei moteris prašo Jūsų patarimo dėl kontracepcijos, į ką atsižvelgiate, ko moters klausiate?
- Pirmiausia paklausiu: „Kaip pati manote – kas jums labiausiai tiktų?“ Paaiškėja, kad moterys daug girdėjusios, skaičiusios. Dažnai jos nori tokio metodo, apie kurį nereikėtų nuolat galvoti ir prisiminti, kuris netrukdytų seksualiniam gyvenimui, kuris nežlugdytų spontaniškumo, negriautų intymumo. Sužinojus moters prioritetus, reikėtų paklausti, kokio aktyvumo seksualinis poros gyvenimas, ar partneriai dažnai keičiasi, o gal vienu metu yra keli? Juk neverta rinktis spiralės, jei vyras yra tolimųjų reisų vairuotojas, ir pora susitinka kas 3 mėnesius. O jei moteris gyvena audringą gyvenimą, galbūt jai verta saugotis ne tik nėštumo, bet ir lytiniu keliu plintančių ligų.
Gana dažnai vienas ar kitas hormoninės kontracepcijos būdas pasiūlomas ir kaip apsauga, ir kaip gydymas, tarkime, jei moters gausios ir skausmingos mėnesinės, jei yra endometriozė.
- Kaip įveikti vizito pas ginekologą baimes?
- Moterų, kurios tikrai bijo ginekologinės apžiūros, vis mažėja. Dažniausiai tos baimės susijusios su gyvenimiškąja patirtimi, tarkime, moteriai kažkada nepatiko apžiūra ar pats ginekologas. Dabar ginekologą galima rinktis, moterų konsultacijose nėra suskirstymo apylinkėmis. Prieš renkantis, galima pasidomėti gydytoju, pasiieškoti tokio, kuris artimesnis sielai. Net teisiniais aktais įteisinta paciento galimybė susipažinti su gydytojo kvalifikacija. Jei su vienu ginekologu „biolaukai nesutampa“, galima ramiai pereiti pas kitą, kuriuo pasitikėsite. Nėra būtinybės, kad vieną moterį visą gyvenimą prižiūrėtų vienas ir tas pats ginekologas.
Pas ginekologą reikia eiti drąsiai, iš anksto apgalvoti, ko norite paklausti, ir klausti be jokios gėdos. Kartais moterys sako, kad „turi kvailą klausimą“, tačiau paaiškėja, kad tai anaiptol ne kvailas klausimas, o svarbaus simptomo įvardinimas. Jei tik kilo nerimas, jei pajutote organizme kažkokius pokyčius, kurie jaudina – eikite ir nė nesvarstykite.
Baigdama norėčiau pacituoti profesorę Rūtą Nadišauskienę (KMUK Akušerijos klinikos vadovę), kad akušeris-ginekologas turi būti tam tikras moters advokatas – ir išklausyti, ir patarti, ir pasufleruoti, kur kreiptis. O pasitikėjimas tarp žmogaus ir jo advokato juk būtinas.
Klausimai, kuriuos ginekologas pateikia įprastinės konsultacijos metu:
Kada buvo paskutinės mėnesinės?
Kokia ciklo trukmė?
Kiek ilgai trunka menstruacinis kraujavimas, koks jo pobūdis?
Ar yra nerimą keliančių simptomų: pasikeitusių makšties išskyrų, tepliojimo, niežulio, plaukuotumo „vyriškose“ zonose, išskyrų iš spenelių, sukietėjimų krūtyse, skausmingų lytiniai santykių ir kt.? Ar turite lytinius santykius?
Kaip saugotės nuo neplanuoto nėštumo?
Kokiomis ligomis esate sirgusi arba šiuo metu sergate?
Kokius vaistus vartojate?
Ar artimiausi giminės yra sirgę vėžiu, kraujotakos sutrikimais?
Ar rūkote?
Temą remia kompanija „Bayer“. Kviečiame aplankyti moters e.kalendorių www.prisimink.lt, kur galite žymėti informaciją apie savo mėnesines ir savijautą. Nepamirškite atsispausdinti šių duomenų eidama pas ginekologą.
