Alergija jau keletą dešimtmečių yra ištikima kauniečio G. Kazanavičiaus pakeleivė.
„Tiktai vakar grįžau į Lietuvą, o šiandien mano balsas girgžda. Be nosinės niekur kojos nekeliu”, – skundėsi gydytojas.
Norėdamas pabėgti nuo ligos G.Kazanavičius ištrūksta ten, kur nėra jį alergizuojančių žiedadulkių. Viešėdamas tolimose egzotiškose šalyse profesorius nesibaido svyrančių augalų žiedų. Jų pauosčius gydytojui nekyla čiaudulio, nepradeda ašaroti akys.
Mat jo imuninė sistema neatpažįsta šių retų žiedadulkių kaip organizmo priešų, nuo kurių reikėtų gintis.
Tačiau kas kartą sugrįžusiam į tėvynę iš šiltųjų kraštų, kur galima visa krūtine alsuoti tyru oru, gydytojui prireikia vaistų.
Specialiais preparatais grūdinama jo imuninė sistemą – pamažu didinamos alergenų dozės, kol organizmas pripranta ir nebekyla audringų reakcijų.
Spalis G. Kazanavičiui ne atsitiktinai gražiausias mėnuo – tuomet Lietuvoje baigia žydėti kiečiai, kurių žiedadulkės yra mažiausios, todėl gali toliausiai nukeliauti.
Pavyzdžiui, ambrozijų, kurios yra kiečių atmaina, žiedadulkės Lietuvą pasiekia iš Vengrijos, Rumunijos, Ukrainos.
Lietuvoje gyventi be vaistų nuo alergijos kauniečiui neįmanoma.
Šie vaistai ne tik slopina alerginę reakciją, bet ir turi šalutinio poveikio, pavyzdžiui, veikia nervų sistemą, todėl būna sunku sukaupti dėmesį, vairuoti automobilį.
Kada prasideda ne kalendorinis, o tikras pavasaris, G. Kazanavičiui taip pat pirmiausia praneša nosis. Niežulys, čiaudulys, užburkusi akių gleivinė, sloga – daug negalavimų užklumpa vienu metu.
Vasario pabaigoje, kai pumpurus pradeda krauti lazdynai, kauniečiui tai – ženklas, kad reikia krautis lagaminą. Gydytojas įsitikino, kad kovą, balandį jam sveikiau praleisti ne Lietuvoje.
Aplinkoje, kurioje nėra žiedadulkių, pagerėja mediko savijauta, nereikia gerti vaistų.
Todėl nereikia būgštauti, kad pradings balsas, ištins veidas.
Kauniečių Gintauto ir Violetos Kazanavičių šeimoje nuo alergijos kenčia jau ketvirta karta.
„Mano seneliai ir tėvai buvo ištremti, iškentė visą Sibiro pragarą. Alergija mano motinai kilo kaip reakcija į ilgalaikį stresą”, – pasakojo G. Kazanavičius.
Abu Kazanavičių sūnūs ir duktė taip pat yra alergiški.
Todėl gydytojas mano, kad jo giminėje yra iš kartos į kartą perduodamas polinkis sirgti alergija.
„Kitaip negalėčiau paaiškinti, kodėl dvi mano anūkės ir vienas anūkas taip pat yra alergiški”, – tikino medikas.
Jauniems tėvams jis priminė atžalas maitinti kuo natūralesniu maistu, o ne bandelėmis, kurios prekybos centruose negali supelyti po kelias savaites.
Pats G.Kazanavičius su alergija kovoja nuo studijų laikų. Ši liga buvo nustatyta dar tuomet, kai jis mokėsi tuomečiame Kauno medicinos institute.
Dabar vienintelė paguoda, kad ši liga atsitraukia senstant organizmui, nes silpsta imuninė sistema.
Kaunietis viliasi, kad senatvė atneš jam palengvėjimą, nes nereikės kiekvieną pavasarį čiaudėti ir ašaroti.
O kol kas būna net tokių dienų, kai nuo žiedadulkių ima dusinti, mausti krūtinę, prikimsta balsas, pasidaro sunku kalbėti.
Jei ne šie negalavimai, G. Kazanavičius jaustųsi sveikas kaip ridikas, nes neprisimena, kada jį vargino peršalimas, gripas ar plaučių uždegimas.
Tačiau medikas puikiai žino – jeigu alergija pasitrauks, užklups kitos ligos, dažną žmogų persekiojančios gyvenimo saulėlydyje.
Gydytojas G. Kazanavičius išmoko gintis nuo alergijos ne tik vaistais.
Jam padeda ir įvairios priemonės, apsaugančios kvėpavimo takų gleivinę nuo žiedadulkių.
Tai – specialūs kaištukai, kišami į šnerves. Šių priemonių galima atsisiųsti internetu.
Šie kaištukai veikia kaip filtrai – jie sulaiko žiedadulkes, todėl žmogus įkvepia tik švaraus oro.
Patogu naudotis ir žiedadulkes sulaikančia kauke. Pavyzdžiui, Japonijoje per patį sodų žydėjimą daugybė žmonių gatvėje ryši tokias apsaugines kaukes.
„Pats įsitikinau, kad kaukės padeda. Netgi vienkartinės kaukės gali padėti, žinoma, reikia neužmiršti pirma įsidėti į šnerves kaištukų”, – priminė G. Kazanavičius.
Sergantiems alergija kaunietis patarė namie įsirengti specialią filtrus turinčią oro valymo (rekuperacinę) sistemą.
Tada vėdinant nebūtina atidarinėti langų ir smarkiai sumažėja tikimybė, kad iš lauko į namus pateks žiedadulkių.
Jei yra galimybė, gydytojas pataria išvykti iš Lietuvos tuo metu, kai labiausiai žydi alergizuojantys augalai. Pats G. Kazanavičius nuo alergijos nėra apsaugotas net Baltijos jūros pakrantėje.
„Jeigu į Palangos kurortą nuo Suomijos vėjas atneša beržų žiedadulkių, nebūna gero poilsio – aš vis tiek imu čiaudėti”, – prisipažino gydytojas.
Lietuvoje nėra augalų, kurių žiedadulkės būtų nepavojingos G.Kazanavičiui. Gydytojui nustatyta vadinamoji polivalentinė alergija.
Medikas jautrus ir tam tikriems vaisiams ar daržovėms – jis negali net paragauti obuolių, kriaušių, slyvų, vyšnių, česnakų, svogūnų.
Todėl G.Kazanavičius priverstas valgyti tiktai namie. Kai sutuoktinis yra namuose, jo žmona Violeta niekada nelupa ir nepjausto svogūnų, česnakų – užtenka tik įkvėpti, ir gydytojui iš akių pasipila ašaros, ima kankinti čiaudulys.
Yra dar viena priežastis, dėl kurios G.Kazanavičius renkasi namie ruošiamą maistą.
Tai – noras išvengti priedų, kurie naudojami taikant šiuolaikines maisto ruošimo technologijas.
Jeigu maisto produkto etiketėje yra bent vienas maisto priedas, tokį gaminį kaunietis padeda atgal ant prekybos centro lentynos.
Endokrinologas G.Kazanavičius nė karto nėra susigundęs išbandyti alternatyvios medicinos metodų arba tyrimų.
„Jei mokslas įrodys, kad alergija kyla dėl to, kad organizmas netoleruoja tam tikro maisto, būsiu pirmasis medikas, kuris išmėgins tokį gydymą”, – juokavo gydytojas.
Jis prisiminė vieną ukrainietį, gyvenusį Garliavoje, netoli Kauno, kuris šulinio vandeniu gydė nuo įvairių ligų. Pasitaikydavo atvejų, kai šio šulinio vanduo iš tikrųjų pagerindavo kokio žmogaus savijautą.
Kai ukrainietis susipyko su kaimynais, kažkas į stebukladario šulinį pripylė žibalo. Tada vyras atsivežė cisterną vandens ir toliau juo gydė žmones.
Paaiškėjo, kad kai kam jis puikiai padėdavo.
Tai pavyzdys, kiek daug gali padaryti įtaiga.
Medikai tokius pasveikimo atvejus vertina kaip placebo efektą – kai žmogus įtiki, kad jam pagerės, padeda net ir paprasta krakmolo ar cukraus tabletė.
„Esu mokslininkas iki kaulų smegenų, todėl man sunku priimti netradicinės medicinos pasaulėžiūrą.
Tikiu tik mokslo pagrįstais gydymo metodais”, – prisipažino profesorius G.Kazanavičius.
Viltys siejamos su bakterijomis
Nors ilgai manyta, kad žarnyno bakterijos nėra naudingos, ne taip seniai požiūris į jas pasikeitė iš esmės. Pasirodo, kad žarnyno bakterijos, padedančios skaidyti medžiagas, turi poveikio ir imuninei sistemai, gali ją stiprinti.
Mokslininkai viliasi, kad sureguliavus žarnyno mikroflorą gali sumažėti alerginė reakcija, galbūt netgi bus įmanoma išvengti šios ligos.
