Gydytojų klaidos sekė viena po kitos
Milda, būdama vos 19 metų, savo pirmagimį pagimdė Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Anot Mildos, gimdymas, įvykęs prieš šešerius metus, buvo sklandus ir greitas. Moteris ligoninę paliko po dviejų dienų.
Po savaitės Milda pastebėjo, kad ji itin stipriai kraujuoja. Ligoninėje ją aprėkė – moteris neva nesiprausia. Galų gale medikai nustatė uždegimą ir paguldė Mildą į ligoninę. Paskirti antibiotikai jai nepadėjo, todėl teko daryti abraziją – gimdos gleivinės išvalymą.
„Čia viskas ir prasidėjo. Abrazijos metu pradūrė gimdą. Skamba baisiai, bet cezario pjūvio metu gimdą prapjauna ištisai. Vis dėlto čia gydytojai padarė klaidą. Jie žaizdą gimdoje ne užsiuvo, o uždegino. Motyvavo tuo, kad aš dar jauna ir jie nenori randu sudarkyti mano pilvo“, – prisimena Milda.
Nusilpusiai moteriai buvo atliekamos kraujo perpylimo procedūros. Galop, praėjus trims savaitėms, gydytojams pavyko pastatyti Mildą ant kojų.
Po kelių mėnesių moteris suprato, kad kažkas ne taip – neatsirado mėnesinės. Ginekologė Mildai nurodė gerti kontraceptinius vaistus.
Juos Milda vartojo pusantrų metų, tačiau vaistai nepadėjo. Atlikę tyrimus medikai nustatė ašermano sindromą. Tuomet gydytojai vėl paskyrė kontraceptinių vaistų.
Šiuos vaistus moteris vartojo iki pat praėjusių metų sausio, kai jos savijauta itin suprastėjo. Atsisakiusi vaistų Milda pasijuto daug geriau.
Viltį susilaukti vaikelio surado užsienyje
„Na ir pradėjome planuoti antrąjį vaikelį. Ginekologė mane patikino, kad mums su vyru viskas pavyks iš karto. Deja – neišėjo.
Aš nemėgstu laukti, todėl iškart nubėgau pas vaisingumo gydytojus. Jiems pamelavau, kad susilaukti vaikelio bandome jau dvejus metus. Kitaip jie net nebūtų darę tyrimų“, – pasakoja Milda.
Rezultatai privertė Mildą dar kartą nusivilti Lietuvos gydytojų kompetencija. Moteriai paaiškino, kad turint ašermano sindromą gimdos gleivinė nereaguoja arba labai blogai reaguoja į hormonus, kurie padeda užaugti gimdos gleivinei.
Milda nenuleido rankų. Ji kreipėsi į Ispanijos ir Čekijos medikus. Jie moteriai pasakė, kad viskas būtų buvę gerai, jeigu ji nebūtų gėrusi kontraceptinių vaistų. Jie plonina gimdos gleivinę.
„Visiškai supykau, kai gydytoja iš privačios klinikos pasakė, kad turiu susitaikyti, jog niekada daugiau nebeturėsiu vaikų. Tuomet nutariau visą procedūrą perkelti į Latviją“, – tęsia Milda.
Šį rudenį pora pirmą ir paskutinį kartą bandys pagalbinį apvaisinimą. Dėl viso pikto, moteris internete paskelbė ieškanti surogatinės motinos. Į skelbimą atsiliepė keletas moterų.
Vienai jų labai reikėjo pinigų, nes turėjo problemų su bankais, antroji paprašė dviejų milijonų litų, o trečioji dingo į vandenį. Štai su ketvirtąja Milda nuolat palaiko ryšį, tapo geriausiomis draugėmis. Ji, išgirdusi Mildos istoriją, pažadėjo moteriai padėti ir išnešioti poros genetinį vaiką.
„Viltis vis dar gyva, nes medikai iš Latvijos mus nuramino ir pasakė, kad nepabandę nesužinosime. Priešingai negu daktarai iš Lietuvos, jie bent suteikė viltį. Lietuvoje trys gydytojai mane nurašė pasakydami: „Susitaikyk, kad vaikų daugiau nebeturėsi.“
Aš žinau, kad turėsiu. Net jei ir neteks pačiai gimdyti“, – ryžto nepraranda moteris.
Visą surogatinės motinos dirbtinio apvaisinimo procedūrą planuojama atlikti Latvijoje. Kur surogatinė motina gimdys, dar neaišku. Kol kas renkamasi iš šių variantų: Lenkija, Ukraina ir Gruzija. Šiose šalyse tai yra legalu.
