Galite net neįtarti, kad jus kamuoja širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas.
Mažiausiai trečdalis žmonių, sergančių šia liga, nieko nejaučia.
Tačiau kai kuriems liga pasireiškia dažnai kamuojamu dusuliu, galvos svaigimu, sutrikusio ir dažno širdies plakimo pojūčiu, krūtinės skausmu, nuolatiniu nuovargiu.
„Prieširdžių virpėjimas – dažnas sveikatos sutrikimas, užklumpantis vyresnio amžiaus žmones.
Jo rizika didėja su amžiumi. Ši būklė išsivysto vienam iš 25 žmonių, perkopusių per 60 metų slenkstį, ir vienam iš 10, sulaukusių aštuoniasdešimties”, – teigė praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos kardiologų asociacijos prezidentas Panos Vardas.
Jo teigimu, žmonių, kuriems išsivystys prieširdžių virpėjimas, ateityje tik daugės – ilgėjant gyvenimo trukmei tai taps nemenku iššūkiu sveikatos sistemai.
Mat viena pavojingiausių prieširdžių virpėjimo komplikacijų – insultas. Kasmet pasaulyje insultą patiria per 15 milijonų žmonių – kas trečias pacientas lieka neįgalus, kas trečias – miršta.
Apie tai, kaip gydytojai kardiologai gali padėti išvengti insulto, pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovu docentu Aru Puodžiukynu.
– Kas padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimą? Ar užtenka žmogaus pasakojimo apie pojūčius?
– Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad širdis plaka netolygiai, ir įtaria, kad tai – širdies ritmo sutrikimas. Tačiau yra daug įvairių širdies ritmo sutrikimų rūšių – ne tiktai prieširdžių virpėjimas.
Pagal paciento pasakojimą beveik neįmanoma pasakyti, koks sutrikimas kamuoja žmogų – tam reikia specialių tyrimų. Pats efektyviausias ir informatyviausias – kardiograma, užrašyta būtent tada, kai žmogui yra blogai, kai jo širdis plaka neritmiškai.
Kai kurie ritmo sutrikimai nėra pavojingi – nors ir sukelia tam tikrų nemalonių pojūčių, jie nekelia grėsmės nei sveikatai, nei gyvybei.
Kiti, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, gali nesukelti tiek daug nepatogumų, bet gali slėpti tiksinčią bombą – jeigu ji sprogsta, atgal kelio nėra.
– Kaip susiję širdies veikla ir insultas?
– Kai prieširdžiai neefektyviai susitraukinėja, sutrinka kraujo išstūmimas į skilvelius – kraujas susitvenkia, tuomet gali susidaryti krešulių.
Atitrūkęs nuo širdies sienelės krešulys su kraujo srove dažniausiai nukeliauja į galvos smegenų arterijas. Jai užsikimšus žūsta dalis smegenų – įvyksta insultas. Jo pasekmės gali būti įvairios – ir paralyžius, ir neįgalumas, ir net mirtis.
Jeigu žmogus lieka gyvas ir kai kurias funkcijas dar galima atkurti, jo gyvenimo kokybė dažniausiai nebus tokia, kokia buvo.
Todėl jeigu pasireiškia prieširdžių virpėjimas, turi būti įvertinta krešulių susidarymo rizika. Ligoniai turėtų vartoti vaistus, turinčius įtakos kraujo krešumui.
– Ar nustačius tokią diagnozę tenka keisti gyvenimo būdą?
– Širdies ritmo sutrikimų gyvenimo būdo pokyčiai neišgydo. Žinoma, sveika mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas dar niekam nepakenkė, bet naivu tikėtis, kad tai gali išgydyti. Ligą diagnozavus žmogų jau reikia gelbėti.
– Daugybę metų žmonės žinojo, kad kraują skystina aspirinas. Kodėl jis netinka?
– Aspirinas ir toliau vartojamas kitoms ligoms gydyti, tačiau nustačius prieširdžių virpėjimą šio preparato dažniausiai nepakanka.
Tai, ką žmonės populiariai vadina kraujo skystinimu, iš tiesų yra labai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug įvairių grandžių. Vienose situacijose reikia blokuoti vienas, kitose – kitas.
Todėl ir nereikėtų savarankiškai gydytis nei aspirinu, nei jokiais kitais vaistais – tiktai specialistas gali įvertinti, kokie kraujo krešėjimą veikiantys preparatai reikalingi.
