Kiek metų sulaukus, vyrams reikėtų pirmą kartą atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą? Kaip dažnai vėliau jį reikėtų kartoti?
Nėra lengva atsakyti į šiuos klausimus, nes per ketvirtį amžiaus, kai buvo atrasta PSA molekulė ir įvairiose šalyse imta taikyti prostatos vėžio patikra, iš esmės pasikeitė požiūris į šią klastingą ligą.
Ilgą laiką buvo manyta, kad prostatos vėžys - vyresnio amžiaus vyrų rykštė. O šiemet Europos urologų asociacija pateikė rekomendacijas, kurios viską apvertė aukštyn kojomis - pirmą kartą pasitikrinti PSA patariama sulaukus 40-jo gimtadienio.
Ši žinia Lietuvos vyrams reiškia tai, kad jie turėtų tikrintis dešimtmečiu anksčiau nei šalyje taikoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
JAV urologai tai pataria vyrams jau keletą metų - PSA tyrimą pirmą kartą atlikti sulaukus ne 50 metų, ir ne 45-erių, jei giminėje anksčiau buvo prostatos vėžio atvejų, kaip tai daroma Lietuvoje, o sulaukus 40 metų.
Apie naujoves, susijusias su prostatos vėžio patikra ir ankstyvąja diagnostika, pasakoja Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourogijos poskyrio vyriausias ordinatorius medicinos mokslų daktaras Albertas Ulys.
- Kuo yra naudingas PSA tyrimas?
- Prostatos vėžio diagnostikos era JAV prasidėjo prieš ketvirtį amžiaus - 1986 metais, kai į klinikinę praktiką buvo įdiegtas specifinio antigeno (PSA) tyrimas.
Šis antigenas nėra būdingas vien vėžiui. Piktybiniam augliui pažeidus bazinę membraną, daugiau net 12 kartų šio antigeno patenka į kraują nei nustačius gerybinį prostatos išvešėjimą, todėl jį įmanoma lengviau aptikti.
Mirčių lavina JAV - 1992 m.
- Kodėl PSA tyrimus lydėjo ne tik susižavėjimas, bet ir abejonės dėl jų naudos?
- Pirmoji šalis, kuri susidūrė su paradoksalia situacija, buvo JAV. 1992-aisiais čia buvo nustatytas prostatos vėžio susirgimų protrūkis, taip pat registruota daugiausia mirčių nuo šios ligos.
Paaiškėjo, kad prostatos vėžys JAV labiausiai palietė juodaodžius, Amerikos eskimus, o mažiau - baltaodžius.
Ne tik mokslininkams, bet ir politikams kilo klausimas, ar verta tirti PSA, jei tai nė kiek nemažina mirštamumo nuo prostatos vėžio.
Šiuo metu naujų prostatos vėžio atvejų JAV nustatoma nė kiek ne mažiau nei prieš 20 metų, netgi daugėja susirgimų skaičius, tačiau akivaizdžiai mažėja mirtingumas.
Manau, daug ką sako toks faktas. 24 tūkstančiai - tiek JAV kasmet būtų mirę vyrų, jei šioje šalyje nebūtų taikoma patikros programa.
Tuo tarpu Belgijoje, Danijoje, Graikijoje - šalyse, kurios netaikė patikros programos, ir toliau didėja mirtingumas nuo prostatos vėžio.
Kitas pavyzdys - Airija. Šiaurės Airijoje, kuri priklauso Jungtinei Karalystei, yra taikoma patikros programa, o pietinėje Airijoje, kuri yra savarankiška valstybė (Airijos respublika) - ne.
Šiose Airijos dalyse skiriasi tiek prostatos vėžio diagnostika, tiek mirtingumas nuo šios ligos, abu šie rodikliai yra geresni Šiaurės Airijoje.
Nauda išaiškėja po dešimtmečio
- Ką rodo Europos ir kitų šalių patirtis?
- Ieškant atsakymo, kiek yra naudinga prostatos vėžio patikra, buvo atlikti keturi randomizuoti tyrimai, jų tikslas - palyginti įvairių klinikinių studijų rezultatus.
Vienas svarbiausių - 2000 m. pradėtas Europos randomizuotas multicentrinis tyrimas, jame dalyvavo 184 tūkst. vyrų iš 8 šalių, tai sudarė apie 84 proc. populiacijos, o PSA buvo tiriamas kas ketverius metus.
Jei PSA rodiklis siekė 3 nanogramus viename mililitre kraujo, toliau buvo atliekama biopsija.
Praėjus 9 metams nuo patikros pradžios, paaiškėjo, kad mirtingumas nuo prostatos vėžio sumažėjo 20 proc., o išplitusio prostatos vėžio atvejų buvo nustatyta 40 proc. mažiau.
Europos šalyse, kurios buvo įtrauktos į tyrimą, buvo taip pat registruojama penktadaliu mažiau prostatos vėžio mirties atvejų, daugiausia 55-69 metų grupėje.
Tai privertė nutilti skeptikus, kritikavusius, kad ankstyvoji diagnostika daug kam tinka, bet tik ne prostatos vėžiui.
- Ar galime teigti, kad kuo dažniau atliekamas PSA tyrimas, tuo anksčiau pavyks aptikti prostatos vėžį?
- Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad pirmą kartą PSA testas turi būti atliekamas vyrams, sulaukusiems 40 metų. Jis gali būti kartojamas priklausomai nuo to, koks yra PSA rodiklio dydis. Jei PSA siekia mažiau nei 1ng/ml ir nėra nusiskundimų, patariama tyrimą kartoti po keleto metų.
Tuo atveju, kai PSA rodiklis siekia daugiau nei 1ng/ml, tyrimą reikėtų atlikti kasmet, o gal net dažniau.
Yra žinoma, kad kuo daugiau laiko praeina nuo prostatos vėžio patikros įdiegimo pradžios, tuo yra geresni rezultatai.
Tai parodė švedų tyrimai, vienas jų pradėtas 1987-siais Geteborge, o kitas - 1993-iaisiais Noršiopinge.
Geteburgo populiacijos tyrimui būdinga tai, kad PSA tyrimai buvo atliekami kas dvejus metus, o prostatos biopsija buvo taikoma, kai PSA rodiklis siekė 3,4, o vėliau - 2,5 ng/ml.
1994 m. Geteborgo tyrimas parodė - norint išgelbėti vieno vyro gyvybę reikia aktyviai gydyti nuo prostatos vėžio 49 pacientus. Šie rezultatai buvo gauti, praėjus 7 metams nuo patikros programos pradžios.
O po keturiolikos metų Švedijos duomenų apžvalgoje nurodoma, kad ankstyvoji diagnostika smarkiai mažina mirštamumą nuo prostatos vėžio - norint išgelbėti vieną vyrą reikia laiku diagnozuoti 12 prostatos vėžio atvejų ir laiku skirti gydymą.
Būtų idealu, jei šie rodikliai priartėtų prie krūties vėžio patikros duomenų, kai reikia išgydyti 10 moterų, norint išsaugoti vienos moters gyvybę.
Tikrintis - sulaukus 40-ojo gimtadienio
- Ką siūlo Europos ir JAV mokslininkai dėl ankstyvosios prostatos vėžio patikros?
- Šiemet Europos urologų asociacija paruošė rekomendacijas, jose nurodoma, kad pirmą kartą PSA tyrimą būtina sulaukus 40 metų, tuo tarpu anksčiau urologai sakydavo savo pacientams: „Neverta tikrintis tokioje jaunystėje“.
Jei PSA rodiklis siekia mažiau nei 1, kitas patikrinimas galėtų būti po 8 metų. Kita vertus, kiekvienas atvejis yra individualus, tik gydytojas urologas gali patarti pacientui, kada vėl daryti PSA tyrimą.
Panašių rekomendacijų šiemet pateikė Amerikos nacionalinio vėžio institutas.
Daugiau vilčių pasveikti
- Kada Lietuvoje buvo nustatyta daugiausia prostatos vėžio atvejų?
- Prostatos vėžio protrūkis mūsų šalyje buvo 2007 m., tais metais buvo „sumušti“ diagnostikos rekordai.
Pastaraisiais metais šalyje yra naujų prostatos vėžio atvejų tiek, kiek 2005-aisias, kai dar nebuvo įdiegta patikros programa.
Šiuo metu kur kas daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio - tai tie atvejai, kai įmanoma sėkmingai įveikti ligą. Taip pat sumažėjo III stadijos vėžio atvejų, kai gydymas yra sudėtingas.
Lietuvoje yra gera atranka pacientų, kuriems būtina taikyti biopsiją.
Pastarųjų trejų metų rezultatai rodo, kad atlikus šį tyrimą beveik 38 proc. atvejų yra nustatomas prostatos vėžys. Tuo tarpu JAV šis rodiklis siekia 22 proc., o Europoje - iki 25 proc.
Manau, patikros programa yra būtina, kad galėtume kuo anksčiau pasiūlyti prostatos vėžiu sergantiems pacientams optimalius gydymo metodus.
Senoliai operuojami retai
- Vyresni nei 75 metų vyrai neretai skundžiasi, kad PSA tyrimas jiems yra nekompensuojamas. Ar tokio amžiaus sulaukus nėra būtina patikra?
- Daugelis pasaulio mokslininkų kelia klausimą, ar verta daryti PSA tyrimą vyresniems nei 75 metų vyrams, jei nėra prostatos vėžio simptomatikos. Ar tokia patikra yra būtina?
Yra keli svarbūs argumentai. Vyresniems nei 75 metų pacientams, sergantiems prostatos vėžiu, yra kur kas rečiau taikomas radikalus gydymas - operacija. O hormonų terapija yra skiriama tada, kai vargina skausmai, dažnas šlapinimasis.
Manau, tik tokiais atvejais verta atlikti PSA tyrimą vyresniems nei 75 metai pacientams.
Išplitusio vėžio - daug mažiau
- Kodėl JAV urologų asociacija nutarė paankstinti PSA tyrimo rekomendacijas? Kaip dėl to sumažėjo išplitusio vėžio atvejų?
- Ne tik JAV , bet ir Europos urologų asociacijų rekomendacija iš esmės pakeitė požiūrį į PSA tyrimų periodiškumą. Šių tyrimų dažnumas yra susietas su PSA rodiklio dinamiškumu.
Šiuo metu JAV dėl anksčiau pradėtos PSA patikros, lokaliai išplitęs arba toli pažengęs prostatos vėžys sudaro tik 2 proc. visų atvejų.
Tai - gera žinia visiems, kurie rūpinasi sveikata. Tai rodo, kad prostatos vėžys nėra atsitiktinė liga. Ar pamenate, kaip anksčiau gydytojai abejodavo: „Gal neverta visiems vyrams tikrintis?“
Anksčiau nustatomas piktybinis navikas
Nuo 2004-ųjų prostatos vėžys - dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje.
Nuo 2006-ųjų pradėta taikyti patikros programa. Ji yra skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų, taip pat nuo 45 metų tiems asmenims, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.
2005 metais apie 70 proc. visų prostatos vėžio atvejų sudarė III stadijos vėžys, o 2010 metais - 65-70 proc. visų atvejų buvo I ir II stadijos prostatos vėžys.
Vilniaus universiteto onkologijos instituto Vėžio registro duomenimis, pradėjus taikyti patikrą, pasiekta svarbių laimėjimų: 39,6 proc. pagerėjo sergančiųjų prostatos vėžiu išgyvenamumas. 1994-1997 metais šis rodiklis siekė 46,9 proc., o 2002-2005 metais - 86,5 proc.
