Štai ir atsakymas – viskas priklauso nuo ligos simptomų. Jei jie lengvi, sportuoti galima, tačiau jei pakilo temperatūra, geriau atsisakyti minties pasportuoti. Jei pakilo temperatūra, fizinio krūvio metu dėl natūraliai kylančios vidinės kūno temperatūros gali gerokai pablogėti savijauta. Tačiau ne mažiau svarbu tai, jog, esant sisteminiams ligos požymiams, sportavimas gali turėti įtakos peršalimo ligos komplikacijų vystymuisi, tokių kaip bronchitas, sinusitas ar miokarditas.
„Kaklo metodas“ gali padėti nuspręsti, ar verta tądien sportuoti. Jei ligos simptomai pasireiškia aukščiau kaklo, t. y. skauda gerklę, bėga nosis, ašaroja akys, galite pasportuoti, bet jei žemiau – prasidėjo kosulys, pakilo temperatūra, atsirado raumenų skausmai ir bendras silpnumas – patariama pailsėti ir sportuoti tik tada, kai išnyks minėti simptomai. Poros dienų pertrauka tarp treniruočių dažnai neturi didelės įtakos fiziniam pajėgumui, o peršalimo komplikacijos, tokios kaip bronchitas ar sinusitas, gali paguldyti į lovą visai savaitei ar net ilgiau. Dar paprastesnis būdas nuspręsti, ar tą dieną sportuoti, – įsiklausyti į savo kūną. Jei peršalote ir bendra savijauta prasta – pailsėkite ir toliau sportuokite tik tada, kai pasijusite geriau.
Taigi ilsėtis ar sportuoti nesveikuojant?
- Lengva ar vidutinio intensyvumo fizinė veikla sirguliuojant ir esant peršalimo požymiams nėra žalinga sveikatai. Tokiu atveju sportas ne tik neparyškina ligos simptomų, bet ir mažai veikia fizinį darbingumą.
- Intensyvios treniruotės gali būti tęsiamos praėjus kelioms dienoms po peršalimo ligos simptomų išnykimo.
- Esant rimtesniems peršalimo ligos simptomams – karščiavimui, raumenų skausmams, patinusiems limfmazgiams – intensyvios treniruotės turėtų būti atidėtos mažiausiai dviem ar daugiau savaičių.
- Jei peršalimo ligos simptomai yra „aukščiau kaklo” (sloga, gerklės skausmas ir kt.), galima užsiimti vidutinio intensyvumo sportu. Manoma, kad tai net gali būti naudinga.
Vis dėlto geriausia vengti peršalti. Sportas šiuo atveju gali būti itin naudingas. Moksliniai tyrimais nustatyta, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla (apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną) teigiamai veikia imuninę sistemą ir padidina T limfocitų, kurie yra pirmoji organizmo apsauga nuo infekcijų, aktyvumą. Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) taip pat patvirtino, kad reguliari fizinė veikla yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų. Taigi sportas – puikus būdas gerai sveikatai išsaugoti.
Nepamirškite laikytis peršalimo ligų higienos. Jei jau nusprendėte sportuoti truputį sirguliuodami, naudokite vienkartines servetėles nosiai išsipūsti, nuvalykite paviršius, kuriuos lietėte, dažniau plaukite rankas – tausokite šalia sportuojančių asmenų sveikatą.
Straipsnio autorius Andrius Ramonas yra Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Sporto medicinos gydytojas.
