Nors didžiajai Lietuvos gyventojų daliai aktualios temos apie sveiką gyvenimo būdą, maisto produktų sudėtį, sportą ir mankštą, mitybos keitimą, tačiau tik nedaugelis ryžtasi realiems pokyčiams, reikalaujantiems nemažai valios ir pastangų. O ir pastariesiems nelengva: iš 29 procentų gyventojų, per pastaruosius metus mėginusių keisti savo mitybos įpročius, tai pavyko tik pusei. Likusieji tyrėjams prisipažino savo tikslą pasiekę tik iš dalies.
Dažniausia paskata keisti mitybos įpročius yra sveikatos sutrikimai – 62 proc. tyrime dalyvavusiųjų prisipažino, kad keisti valgiaraštį juos paragintų specialistų rekomendacijos. Jei dėl netinkamos mitybos sutriktų artimųjų sveikata, išvadas padarytų ir sveikiau maitintis patys pradėtų 19 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 16 proc. patikėtų artimųjų duotais sveikos mitybos patarimais, jų pavyzdžiu pasinaudotų kaip savo sveikos mitybos pagrindu.
Sveikiau maitintis žmones įkvepia ir viešojoje erdvėje pasirodanti informacija apie aplink mus esančias kenksmingas pagundas. 12 proc. žmonių sakė susimąstantys apie savo mitybos įpročius, jei pastebi papildomos informacijos apie vartojamus maisto produktus, jų sudėtį ir įtaką sveikatai.
Nori valgyti mažiau ir sveikiau
Daugiausiai – 41 proc. – savo mitybą keisti norinčių žmonių norėtų šiuo metu vartojamus produktus pakeisdami sveikesniais. 31 proc. norėtų skanauti daugiau daržovių, 24 proc. – apskritai mažiau valgyti, 19 proc. – vartoti mažiau mėsos.
Trečdalis tyrimo dalyvių sakė bent kartą per dieną vartojantys sviestą, 28 proc. – grietinę. Riebią mėsą bent kartą per dieną valgo 16 proc. apklaustųjų, riebų sūrį – 8 proc., riebią varškę – 6 proc. Būtent šie produktai yra sočiųjų riebalų „kaupyklos“, todėl juos vartojant per dažnai ir per dideliais kiekiais, kyla rizika susirgti širdies ir kraujotakos sutrikimais. Dėl šios ir kitų priežasčių 24 proc. tyrime dalyvavusių žmonių teigė norintys vartoti mažiau gyvulinių riebalų. Tačiau jiems akimirksniu kyla kitas klausimas – ką tuomet valgyti? Ar visai atsisakyti mėgstamų produktų? O gal yra alternatyvų?
Pirmas žingsnis į sveiką mitybą – dar parduotuvėje
Nerimaujantiems dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje bičiuliai ir artimieji pataria valgyti mažiau riebalų. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai byloja, kad kai kuriuos riebalus reikia valgyti net dažniau nei iki šiol. Įrodyta, kad augaliniai riebalai, turintys augalinių sterolių, gali padėti natūraliu būdu kovoti su padidėjusiu cholesteroliu. Augalinių sterolių nedideliais kiekiais yra augaliniuose aliejuose, riešutuose, sėklose, vaisiuose, grūduose ir daržovėse. Būtent augaliniai steroliai, su maistu patekę į žarnyną, ima konkuruoti su cholesteroliu ir užima tas jungtis, per kurias iš žarnyno į kraują pasisavinamas cholesterolis. Taip sumažinamas „blogojo“ cholesterolio pasisavinimas. Išsikovoję savo pozicijas steroliai cholesterolio pasisavinimą gali sumažinti net iki 50 procentų.
Mokslininkams radus būdą išgauti sterolius iš augalų ir sukoncentruoti didesnius jų kiekius, panaudoti teigiamas augalų savybes sveikatos tikslams, farmacijos bendrovės ėmė gaminti maisto papildus, o maisto pramonė – produktus, papildytus augaliniais steroliais. Vienas tokių produktų – „Flora pro.activ“ tepusis riebalų mišinys, kurį visai neseniai Lietuvos rinkai pristatė tarptautinė bendrovė „Unilever“.
„Flora pro.activ“ yra pagamintas iš nehidrintų augalinių riebalų, todėl neturi vadinamųjų transriebalų, kurie neigiamai veikia sveikatą. Sočiųjų riebalų, didinančių cholesterolį, kiekis jame net keturis kartus mažesnis nei gyvulinės kilmės produktuose.
Mažesnis gyvulinių riebalų kiekis ant kasdienio stalo gali tapti pirmuoju postūmiu į sveikesnę mitybą ir žvalesnį gyvenimą.
Tyrimas atliktas „Unilever“ užsakymu.
