Žiema traumatologams - visuomet sunkiausias metas. Dienomis, kai lauke slidu, pacientų kartais padaugėja triskart.
Patempti čiurnos ir kelio sąnario raiščiai, sausgyslės, sumušimai, mėlynės - tokiomis traumomis atsiperka nesmarkiai užsigavę žmonės. Kartais jiems prireikia įtvaro - kelioms dienoms ar savaitei.
Lūžus kaulams, gydytis tenka rimčiau. Neretai reikalinga operacija, tad pasveikti pavyksta ne greičiau kaip per mėnesį.
Gydytojai pastebėjo, kad nereta bėdų priežastis - netinkama žiemai avalynė. Ypač ja turėtų pasirūpinti vyresni žmonės, kurie sunkiau vaikšto, neretai serga sąnarių, nervų sistemos, raumenų, kaulų ligomis, tie, kuriems dėl amžiaus pakitimų dažniau svaigsta galva.
Ledas bei slidūs šaligatviai tokiems žmonėms ypač pavojingi. „Žmonės turi ruoštis orų staigmenoms. Traumos neretai priklauso nuo paties žmogaus, nuo to, kokiu greičiu jis juda, ar yra pasiruošęs plikledžiui“, - sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas Pamerneckas.
- Kokios traumos dažniausios žiemą?
- Nebūtina nugriūti, kad patirtum traumą. Žmogui suklupus, bet išsilaikius ant kojų, neretai patempiami čiurnos ar kelio sąnario raiščiai.
Kai žmogus nebeišlaiko lygsvaros ir krenta ant žemės, jam gali lūžti riešo, dilbio kaulai, nes griūdamas jis atsiremia ranka.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulų tankis jau būna mažesnis, dažniau lūžta šlaunikaulio viršutinė dalis. Tai - viena sudėtingiausių traumų. Žmogus ilgam prikaustomas prie patalo, o per tą laiką gali išsivystyti įvairių komplikacijų, kartais net paankstinančių mirtį.
Tarptautinio osteoporozės fondo duomenimis, maždaug 20-24 proc. vyresnio amžiaus asmenų, kurie dėl kaulų retėjimo patyrė šlaunikaulio lūžį, miršta per 12 mėnesių.
- Kokią avalynę patartumėte pasirinkti žiemą?
- Batai turi teikti saugumo jausmą, žmogus turi jaustis tvirtai. Žieminės avalynės padas turi būti ne lygus, plonos odos, o šiurkštus, su ranteliais, grioveliais.
Prieš keletą metų į Lietuvą atėjo beformių batų mada. Jie būna pasiūti iš veltinio, tekstilės ar versto kailio, o jų padas - lygus kaip šlepečių.
Manau, šie batai nėra tinkami lietuviškai žiemai. Prasidėjus lijundrai ir staigiai atvėsus, su tokiais batais žmogus jaučiasi kaip čiuožykloje.
Slidinėjant ant ledo, sugrūsto sniego, padų nelygumai padeda žmogui nesuklupti. Tai gali apsaugoti ne tik nuo kraujosruvų, susitrenkimo, bet ir skaudžių traumų.
- Kaip elgtis vyresnio amžiaus žmonėms, kad jie nepargriūtų?
- Kai slidu, einant labai padėtų trečias atramos taškas - lazda. Kad būtų patogu remtis, ant jos galima pritvirtinti metalinį smaigalį. Dažnai savo pacientams primenu: „Jei nenorite lazdos, eidami iš namų pasiimkite bent ilgą skėtį ar anūko slidinėjimo lazdą“.
Jei žmogus abiejose rankose laiko po lazdą, dar geriau. Bet bėda - kai rankos užimtos, jis nebegali nešti krepšio su maisto produktais. Tokiu atveju krepšelį siūlau pasikabinti ant kaklo ar užsidėti kuprinę.
Dažnai primenu pacientams, kad žiemą geriau vilkėti ne striukę, o vilnonį ar storesnio audinio paltą. Griūnant toks drabužis sušvelnina smūgį.
- Ar yra kokių nors priemonių, padedančių žmogui nepaslysti?
- Batų padus galima apklijuoti lipnia juosta, pagaminta iš tekstilės.
Ant veltinių galima apsiauti kaliošus, nes jie gaminami iš gumos. Pavyzdžiui, stogdengiai avi ne plastikinę ar sintetinę, o guminę avalynę, nes ji mažiau slysta.
Manau, būtų protinga einant į kokį renginį apsiauti kaliošus, o vėliau juos nusiauti. Ir batai liks švarūs.
Bėda, kad Lietuvoje tai neįprasta, netgi gėda pasirodyti su kaliošais.
Avėdamas batus odiniu padu žmogus gerai gali jaustis nebent ant parketo, o ne eidamas slidžiu ar apsnigtu šaligatviu.
- Ar renkantis patogius batus svarbi pado forma, kulno aukštis?
- Kuo didesnis paviršius, į kurį remiasi pėdos, tuo eisena stabilesnė. Pavyzdžiui, Rytų kovos menų ar kitų sporto šakų treneriai perspektyviausius savo auklėtinius atpažįsta iš pėdos - kuo ji didesnė, platesnė, tuo sportininkui geriau seksis, nes jis tvirčiau laikosi ant kojų.
Batų kulnai turi būti kuo žemesni.
Žiemą reikėtų užmiršti avalynės madas. Jeigu moteris, norėdama atrodyti elegantiškai, ir per plikledį avi aukštakulnius, ji rizikuoja susižeisti.
- Kaip žingsniuoti slidžiu paviršiumi? Gal verta sumažinti žingsnį?
- Dažnai patariu vyresniems pacientams - jei pėdos yra sveikos, eikite taip, kaip įpratę, bet neskubėkite. Atsargiai einant, žingsniai visada būna mažesni, kojos šiek tiek sulenktos per kelius.
Jauni žmonės to nepaiso. Nors būna slidu, žirglioja ištiestomis kojomis, todėl dažniau paslydę ar suklupę krenta ant žemės.
Jaunuoliai neretai net nepasižiūri, koks lauke oras - aunasi tuos pačius batus, kuriuos avėjo vakar, ir lekia.
