Vaistinių Lietuvoje pakanka, tad nėra būtinybės steigti papildomų nereceptinių vaistų prekybos vietų. Taip kalbėjo farmacininkai, kurie nepritaria politikų užmojams leisti pardavinėti nereceptinius vaistus ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Vaistininkai abejoja ir tuo, kad prekybos centrų pardavėjai sugebės klientams tinkamai patarti, kokius vaistus ir kaip reikėtų vartoti. Žada palengvinti gyvenimą
Praėjusį ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, kurios leistų žmonėms įsigyti nereceptinių vaistų ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose.
Pataisų autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis sakė, kad tai padės palengvinti žmonėms gyvenimą: „Puikiai žinome, kad, ypač ne didžiuosiuose miestuose, kartais yra problema įsigyti paprasčiausių vaistų nuo peršalimo ar galvos skausmo. Priimtos pataisos leis sumažinti kalnus namuose kaupiamų medikamentų, kurie pasibaigus jų galiojimo laikui keliauja į šiukšlių dėžę“.
Liberalai mano, kad permainos vaistų pardavimo tvarkoje paskatintų konkurenciją mažmeninėje pardavimo rinkoje ir sudarytų prielaidų mažinti nereceptinių medikamentų kainas.
Be to, teigiama, kad atsirastų didesnis nereceptinių vaistų prieinamumas. Pataisų iniciatoriai pateikia kitų Europos Sąjungos šalių, tokių, kaip Italija, Portugalija, Švedija, Danija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Vokietija ir Vengrija, pavyzdžius, kuriose nereceptiniais vaistais pagal nustatytas sąlygas leidžiama prekiauti ne tik vaistinėse.
Nereceptinių vaistų, kuriais galima prekiauti, sąrašą pirmiausia turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministras, kuris nustatytų ir vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose sąlygas, saugojimo ir apskaitos tvarką.
Vaistinių užtenka
Lietuvos farmacijos sąjungos atstovai skeptiškai vertina tokias pataisas. Esą Lietuvoje ir taip yra pakankamai vaistinių, tad nėra reikalo kelti vaistų prieinamumo klausimo.
Lietuvoje vaistinių skaičius varijuoja, nes vienos atsidaro, kitos užsidaro. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, šiuo metu vaistinių yra apie 1,4 tūkstančio. Taip pat veikia 746 ambulatorijų punktai, kuriuose taip pat gyventojams, ypač tiems, kurie gyvena kaimo vietovėse, tiekiami vaistai. Taigi, iš viso yra per 2 tūkstančiai prekybos vaistais vietų.
Šiuo metu vienai vaistinei Lietuvoje tenka apie 2,2 tūkst. gyventojų. Danijoje, kurioje leidžiama nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, yra vos 300 vaistinių - tiek, kiek mūsų šalyje buvo sovietmečiu. Čia vienai vaistinei tenka 15 tūkstančių gyventojų. Europos vidurkis yra 3 tūkst. gyventojų vaistinei.
„Prieinamumo klausimas, apie kurį kalba įstatymo pataisų projekto autoriai, man atrodo, neegzistuoja, išskyrus vieną-kitą atvejį“, - mano Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas profesorius Eduardas Tarasevičius.
Svarbiau – profesionali pagalba
Europos vaistų agentūros (EMEA) ekspertas profesorius Romaldas Mačiulaitis, mano, kad į vaistų prieinamumą pažvelgta ne iš tos pusės.
„Prieinamumą reikia gerinti sudarant sąlygas žmogui kreiptis į profesionalą, kuris gali atsakyti į tam tikrus klausimus, pateikti visą reikalingą informaciją ir taip nebūtų pakenkta sveikatai. Sąlygos Lietuvoje yra pakankamos – ne blogesnės, kaip kaimyninėse šalyse, tarkime Latvijoje ar Estijoje“, - komentavo R. Mačiulaitis.
Profesoriaus nuomone, tai, kad žmogus, ieškodamas artimiausios vaistinės, užtrunka 10-15 minučių, nėra priežastis farmacijos srityje daryti revoliuciją. Jis siūlo kritiškai vertinti kitų šalių, kur vaistais leista prekiauti ne tik vaistinėse, pavyzdžius.
„Tai, ką daro vokiečiai ar olandai, galbūt yra gražu, bet mes nesižavime kitais tų pačių vokiečių ar olandų sprendimais – platinti narkotikus ir panašiai“, - pastebėjo R. Mačiulaitis.
Korupcijos pavojus?
Kaip minėta, nereceptinių vaistų, kuriais galima prekiauti, sąrašą pirmiausia turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministras. Jis turėtų nustatyti ir vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose sąlygas, saugojimo ir apskaitos tvarką.
„Čia kyla tam tikras korupcijos pavojus. Visada iškyla klausimas, kokius vaistus į tą sąrašą įtraukti. Autoriai siūlo įtraukti vaistus nuo skausmo, nuo peršalimo ir panašiai. Tačiau yra dešimtys tos pačios cheminės sudėties vaistų pavadinimų“, - aiškino E. Tarasevičius, pridūręs, kad nereceptinių vaistų sąrašas nuolatos plečiamas.
Taip pat abejojama ir tuo, ar ne vaistinėse parduodami vaistai bus tinkamai laikomi - tam tikrose pakuotėse, numatytame temperatūrų lygyje ir panašiai.
Lietuvos farmacijos sąjungos nariai klausė, kaip, išplėtus prekybos nereceptiniais vaistais vietų skaičių, reikės užtikrinti jų kontrolę.
Nesugebės patarti
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mažmeninės prekybos vietose dirbantys žmonės neturi specialaus išsilavinimo, kuris leistų klientus pakonsultuoti dėl to, ar vaistas tinkamas naudoti. Esą prekiaujantys vaistais žmonės turėtų žinoti, kada juos galima, o kada nereikėtų vartoti, kokios galimos šalutinės pasekmės, pagaliau, kokius medikamentus geriausiai pasirinkti. Dabar tokias konsultacijas nemokamai teikia specialius mokslus baigę vaistininkai.
„Netikiu, kad per dešimt dienų ar dvi savaites pajėgsime išmokyti viso, ko reikia, mažmeninės prekybos vietose naktimis dirbančius žmones. Mes universitete to studentus mokome penkerius metus“, - sakė R. Mačiulaitis.
Jam pritarė Vilniaus „Universiteto vaistinės“ direktorė Rima Losinskaja.
„Nuo 2016 metų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys farmakotechnikai vaistinėse nebegalės pardavinėti vaistų žmonėms. Tai galės daryti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys vaistininkai. O dabar norima leisti vaistus parduoti bet kam“, - prieštarų įžvelgė R. Losinskaja.
Skatins migraciją?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Socialinės farmacijos katedros docentė Jurgita Daukšienė mano, kad jeigu būtų pritarta siūlymui vaistais prekiauti ir mažmeninės prekybos vietose, Lietuvoje neišvengiamai mažės vaistinių. Tuo pačiu pirkėjams sumažės galimybė dėl vaisto vartojimo pasikonsultuoti su specialius mokslus baigusiu vaistininku.
„Vaistininko konsultacija yra nemokama. Vaistininkas labai dažnai gali užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir žmogui nebereikės kreiptis pas gydytoją. O gydytojo konsultacijos yra daug brangesnės“, - teigė J. Daukšienė.
E. Tarasevičius priminė, kad vaistus, nepaisant to, receptiniai jie ar ne, būtina vartoti racionaliai. Kitaip žmonėms kyla „vaistligės“ pavojus. Dėl „vaistligės“, JAV Vartotojų teisių gynimo draugijos duomenimis, į ligonines kasmet paguldoma 1,5 milijono amerikiečių.
Docentę stebina neva trumparegiškas politikų požiūris. Jau dabar nemažai Lietuvoje už valstybės pinigus paruoštų medikų migruoja į kitas šalis. J. Daukšienė įsitikinusi, kad jeigu bus pritarta įstatymo pataisoms, tas pats lauks ir farmacininkų.
Įžvelgė sąmokslą
R. Losinskaja užmojį plėsti vietų, kuriose bus leidžiama prekiauti kai kuriais nereceptiniais vaistais, sąrašą pavadino politiniu reveransu kažkokio kito svarbaus klausimo sprendimui.
„Tai konkretus užsakymas suinteresuotų grupių“, - įvertino farmacininkė.
Galimą sąmokslą įžvelgė ir E. Tarasevičius, prisiminęs, kad prieš kelerius metus Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija Lietuvos Prezidentei, Seimui ir Sveikatos ministerijai buvo įteikę prašymą leisti nereceptiniais vaistais prekiauti degalinėse.
Profesoriaus nuomone, taip norėta padengti nuostolius, kuriuos degalinės patyrė apribojus jose prekybą alkoholiniais gėrimais. Tačiau tuomet vaistininkams ir mokslininkams Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pavyko įtikinti apie vaistų pardavimo degalinėse pavojingumą.
Dabar esą užsimota dar plačiau – leisti vaistais prekiauti mažmeninės prekybos vietose.
Skirtingos sąlygos
R. Losinskaja mano, kad dėl naujojo įstatymo susidarys ir nevienodos konkurencinės sąlygos.
Anot farmacininkės, vaistinių veikla privalo būti licencijuota. Tam, kad gautų licenciją, vaistinės turi atitikti tam tikrus griežtus reikalavimus: patalpų įrengimo, vaistų laikymo, jose privalo dirbti licencijuoti vaistininkai. Taip pat vaistinėms svarbu užtikrinti vaistų atsekamumą, kad būtų aišku, kokį kelią medikamentas nukeliavo nuo gamintojo iki paciento. Tačiau mažmeninės prekybos vietoms, kurioms bus leista prekiauti nereceptiniais vaistais, tokie reikalavimai keliami nebus.
Be to, R. Losinskaja piktinosi, kodėl kitoms prekybos vietoms norima leisti pardavinėti ir medikamentus, tuo tarpu vaistinėms prekiauti kitomis prekėmis, pavyzdžiui, kramotomąja guma ar alkoholiniais gėrimais – ne.
Siekį, kad nereceptiniais vaistais būtų leista prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose, skeptiškai vertina ir vaistų tiekėjai.
Didės kaštai
Bendrovės „Entafarma“ pardavimų vadovas Marius Aleksandravičius sakė, kad yra minimalus vaistų užsakymo kiekis. Jis abejojo, kad kaimo parduotuvės užsisakys vaistų už mažiausiai 500 litų, kad didmenininkai galėtų juos nuvežti vaistus į bet kurį Lietuvos tašką.
„Parduotuvės galbūt užsisakys vaistų už 30-50 litų. Taigi turėsime skaičiuoti papildomus logistikos kaštus. Dėl to parduotuvei vaistų įsigijimas brangs, automatiškai parduotuvė perkels tuos kaštus žmogui“, - prognozavo M. Aleksandravičius.
