Po traumų, operacijų ir ligų likę randai – jautri tema juos turintiems asmenims. Randai matomoje vietoje - nuolatinis priminimas, dažniausiai, ne itin džiugios jų atsiradimo patirties.
Gamtoje tuščių vietų nebūna
Randai atsiranda patyrus traumas dirbant namų ūkio darbus, naudojantis statybiniais įrankiais, įsipjovus. Neretai randai susidaro susižalojus aktyvaus laisvalaikio metu, sportuojant. Randų neišvengiama ir po operacijų.
„Gyjant, sužaloto audinio vietoje, pradeda formuotis jungiamasis audinys, kuris sujungia ir užpildo traumos metu atsiradusią tuščią vietą. Taip jungiamoji sužaloto audinio vieta virsta randu”, – pasakoja Kauno „Grožio chirurgijos” klinikos plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas. Anot jo, randų būna kelių rūšių: hipertrofinių, keloidinių ir atrofinių. Hipertrofiniai randai dažniausiai susidaro ant nudegusios jaunų žmonių arba ant tamsesnės odos. Randai yra raudoni, dideli ir iškilę, gali perštėti ir skaudėti, jų augimą apriboja žaizdos dydis.
Keloidai randai gali susidaryti bet kurio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau susidaro ant jaunų žmonių odos ir ant tamsesnės odos. Šie randai yra grubūs, apvalūs, sudaro netaisyklingas randų audinio raukšles, plinta toliau už žaizdų ribų. Dažnai jie būna raudonos spalvos. Atrofiniai randai yra mažos apvalios įdubos, esančios žemiau nei aplinkinė oda. Jie atsiranda, kai sutrinka gijimo procesas ir susidaro nepakankamas jungiamojo audinio kiekis, pavyzdžiui, išnykus spuogams.
Ilgai gyja
Rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas K. Maslauskas pasakoja, kad randėjimas labai priklauso nuo individualių organizmo savybių.
„Randų forma ir tipas taip pat priklauso ir nuo to ar buvo tempimas odoje gijimo metu ar ne. Taip pat labai svarbu ar žaizda nebuvo supūliavusi ir gražiai gijo”, – sako jis.
Audinių randėjimas priklauso nuo genetinių savybių. Anot mediko pastebėta, kad naujagimiams ir senyvo amžiaus žmonėms randai sugyja gražiau ir rečiau lieka paraudę ar iškilę, o paaugliams ir darbingo amžiaus žmonėms didesnė tikimybė, kad randai bus hipertrofiški. Randėjimas priklauso ir nuo odos spalvos. Tamsiaodžių populiacijoje keloidinių, kitaip tariant, iškilių randų atsiradimo tikimybė yra 30 proc. didesnė, tuo tarpu baltaodžių - ši rizika sudaro vos 1 proc.
„Linkusieji į keloidinį randėjimą apie tai žino, nes jiems bet koks įpjovimas, auskaro įvėrimas gali suformuoti negražų, keloidinį randą, kuris dar turi ypatybę plėstis”, - pasakoja “Grožio chirurgijos” gydytojas Kęstutis Maslauskas. Jis įspėja, kad kol randas yra naujas, tai yra iki maždaug vienerių metų senumo, negalima gyjančios vietos deginti saulėje ar soliarume. Nes kol randas rausvas jame nėra pigmentinių ląstelių.
„Pabuvus saulėje ar soliariume aplinkiniai audiniai įgaus pigmento, t.y. paruduos, o randas taps ryškiai raudonu”, – įspėja gydytojas K. Maslauskas.
Visiškai panaikinti - neįmanoma
Randų gydymo tikslas - juos minkštinti ir šviesinti, padaryti juos kuo mažiau matomus ir sulyginti su odos paviršiumi aplink randą. Kol kas nėra stebuklingo būdo kaip panaikinti surandėjusį audinį. Anot mediko, yra tik būdai paskatinti jį greičiau subręsti.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad geriausiai randams gyti padeda silikoniniai pleistrai ir silikono tepalai. Jie skatina randų brendimą, gijimą ir balimą. Randas bręsta maždaug metus-dvejus iki kol jis tampa šviesiu ir minkštu”, – yra įsitikinęs rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas K. Maslauskas.
Randų chirurgija, pripažįsta gydytojas, pati nedėkingiausia sritis. Nes randą išpjovus išeis kitas randas. Nerekomenduojama bandyti šalinti ar naikinti nedaug išsiplėtusius ir išbalusius randus, nes tikimybę, kad sugis gražiau, nėra didelė.
„Ne visi randai operuotini. Chirurginė intervencija galima kai audiniai sugiję nelygiai ir yra susidaręs laiptelis arba randas trukdo kokiai nors funkcijai atlikti. Pavyzdžiui, po nudegimo blogai sugijus audiniams, ne iki galo atsiveria burna arba ant peties esantis randas trukdo pakelti ranką”, - pateikia pavyzdžių pašnekovas.
Anot jo, nei vienas save gerbianti medikas nesiims dalinti pažadų, kad panaikins randą ar iš išsiplėtusio rando padarys perpus mažesnį.
„Nei vienam randai džiaugsmo nesukelia, tačiau ne visuomet yra įmanoma techniškai juos sumažinti. Dalį pacientų nuo randų operacijos atkalbame”, - tvirtina K. Maslauskas.
