A. Jolie poelgį vertina dviprasmiškai
Pasak jos, toks A. Jolie poelgis davė itin pavojingą signalą ir privertė susimąstyti apie kiekvienos moters sveikatą. Tačiau viešą jos prisipažinimą ji vertina dviprasmiškai.
Kalbėdama apie konkretų atvejį moteris citavo Williamo Shakespeare'o pjesės „Romeo ir Džiuljeta“ eilutes, kuriose kalbama apie abejotiną tam tikrų mišinių poveikį ir baimę, jog vaistai nesuveiks. „Manau, kad būtent tokios sumaišties vedina Angelina Jolie nusprendė pasidaryti krūtų šalinimo operaciją. Suprasčiau, jei ji būtų tai padariusi tyliai, dėl savęs ir savo šeimos. Tačiau ši žinia buvo paskleista garsiai“, – sakė ji.
Nepaisant šio fakto, toks aktorės žingsnis skatina pažvelgti į situaciją ir kitu kampu. Pašnekovė svarstė, kad nusprendusi atsisakyti dalies moteriškumo, A. Jolie tuo pačiu norėjo pasakyti, kad krūtys – nėra šeimos ar intymių santykių ašis, net priešingai – akcentuoti, kad susižavėjimas plastinėmis operacijomis ir silikono galia gali būti visai beprasmis.
Sveikas gyvenimo būdas – didžiausias ligos priešas
Krūties vėžys – itin kantri ir klastinga liga, kuri paslaptingai vystosi kelerius metus ir laiku nepastebėta smogia tiesiai į paširdžius, tiesiogine to žodžio prasme. Kartais prireikia 3–5 metų, o kartais net 10–15 metų, kol pasimato pirmieji požymiai.
Kai kurie simptomai yra aiškiai juntami, todėl į medikus nedelsiant reiktų kreiptis jeigu krūtis sustorėjo, tapo skausminga, retesniu atveju – iš spenelių išsiskyrė kraujavimas. Dar vienas ženklas - jei spenelis ėmė niežėti, susidarė ilgai negyjančios žaizdos. Svarbu atkreipti dėmesį į pigmentines dėmes bei limfmazgių patinimą – tai gali būti rimto pavojaus ženklas.
„Žinau, jog nerasime nė vieno rimto dietologo pasaulyje, kuris pritartų A. Jolie veiksmui. Net ir turint polinkį ligai, dietos daro stebuklus. Tai įrodo tūkstančiai studijų“, – tikina A. Zuokienė. Pasak jos, mokslininkų nuomonė būtų vieninga: jei A. Jolie vartotų daugiau augalinės kilmės produktų, mažiau alkoholio, tai tikimybė, kad ji nesusirgs, išaugtų iki 90 proc.
Krūties nupjovimas – individualus pasirinkimas
Kadaise graikų kilmės vergas Democedas, pamatęs, kaip dėl išprotėjusios krūties kankinasi jo ponia, persų karalienė Atosa, pasisiūlė ją nupjauti. Atsidėkodama karalienė paprašė imperatoriaus į Rytus žygiavusius pulkus atgręžti į Vakarus, kad jos vergas kartu su kariauna galėtų grįžti į namus. Istorikai tvirtina, jog dėl šio įvykio lemtingai pakrypo žemyno istorija.
Tačiau radikaliai pašalinti krūtį ar ne – diskusijų klausimas. Dar XX a. viduryje chirurgai tikėjo, kad operuojant krūtį reikia išpjauti viską, kas įmanoma aplink, tačiau vėliau, technologijoms modernėjant, nuspręsta, kad to visiškai nereikia.
„Pastaruosius tris dešimtmečius vienoms moterims dėl didelio naviko šalinama visa krūtis ir „išraunamos visos šaknys“, kitoms pašalinami tik pažeisti audiniai. Tai vadinama „auksiniu standartu“, – teigė prevencinio projekto iniciatorė ir patikino, kad Lietuva yra priskiriama šalims, kuriose dažnu atveju pasirenkamas būtent toks variantas.
Lietuvoje panašūs atvejai – reti
A. Zuokienė pasakojo, kad atvejų, kai didelės rizikos grupei priklausančios moterys nusipjauna krūtis JAV – tūkstančiai, tačiau Lietuvoje tokie kraštutinumai – retas atvejis. Moteris prisiminė atvejį, kaip rašytojo Kazio Almėno žmonai Marai dėl ligos pirmiausiai teko atsisakyti vienos, o galiausiai – ir antros krūties, tačiau ji į situaciją žvelgė optimistiškai ir juokavo, kad dabar gali laisvai rinktis, kokiai progai kokio dydžio liemenėlę užsisegti ar nedėvėti jos visai.
Savanoriškai operacijai be diagnozės - pasiryžta reta. Dažnesnis atvejis – kai gultis po peiliu priverčia neišvengiamos aplinkybės.
Jau keturiolika metų be krūtų gyvenančiai Liudmilai Kozlovskajai vėžys buvo diagnozuotas kai jai buvo 40 metų. „Liga atskleidė tai, ką mano gyvenimo kasdienybė buvo prislopinusi. Gyvenu su žmogumi, kuriuo galiu pasikliauti net tuomet, jei jėgos apleidžia. Neįsivaizduoju, kaip būčiau ištvėrusi, jei ne šeimos, ypač vyro parama“, – mintimis dalijosi ji. Pasak moters, labai sunku susitaikyti su baksnojimais, kad štai, ši moteris be moteriškumo simbolio.
„Aš nusprendžiau taip: jeigu man niekas negali garantuoti, kad pašalinus krūtį vėžys neatsinaujins, tai kodėl turėčiau likti be jos? Aš ir pasveikusi rengiausi būti auklėtoja, kuri su vaikais mankštinasi ir žaidžia, todėl protezas man būtų kliudęs“ – teigė 50-ies susirgusi Valanetina Janonienė.
Dėl vėžio krūties netekusi audėja Palmira Domijanaitienė sakė nesijaudinanti – ją jai puikiai atstoja protezas. „Dėl vėžio netekau krūties – na ir kas? Galiu kuo ramiausiai vilkėti palaidinę su iškirpte“, – sakė ji ir prisiminė istoriją, kaip sykį dirbant sode kaimynui po kojomis iškrito protezas. Tuomet moteris nusijuokusi paaiškino, kad tai – kelio pagalvė.
Ragina nedelsti ir pasitikrinti
Piktybiniai navikai nepaiso moterų amžiaus, todėl susirgti gali ir jauna panelė, ir garbaus amžiaus senučiukė. Tačiau didžiausią riziką patiria moterys nuo 40 iki 70 metų amžiaus. Vėliau tikimybė susirgti mažėja, tačiau išlieka visą likusį gyvenimą.
„Išties, jei moteris turi BRCA1 ar BRCA2 genus jos rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė. Tačiau tai nereiškia, jog taip bus. Kaip bebūtų, krūties vėžys, diagnozuotas ankstyvoje stadijoje, pagydomas 95 proc. atvejų. Sėti baimę – neatsakinga“, – tikino A. Zuokienė ir ragino visas moteris nedelsti ir reguliariai apsilankyti gydytojo kabinete.
