Šiuo metu grupė Vilniaus univesiteto Medicinos fakulteto mokslininkų, bendradarbiaudami su 20 miestų šeimos gydytojais, vykdo ES lėšomis finansuojamą LITGEN projektą „Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis“ (Nr.VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-013).
Juo siekiama įvertinti ir apibūdinti Lietuvos populiaciją pagal skirtingus genomo žymenis, gyvensenos ir mitybos įpročius bei nustatyti šių veiksnių įtaką lėtinių neinfekcinių ligų vystymuisi.
- Daug grėsmės sveikatai kelia antsvoris ir nutukimas. Ar tai didelė problema Lietuvoje? - paklausėme „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojos Neringos Burokienės.
- Paskutiniais suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis antsvorio turi 34 proc. respondentų (44,5 proc. vyrų ir 26,4 proc. moterų), o nutukę yra 18,5 proc. apklaustųjų (16,9 proc. vyrų ir 19,7 proc. moterų).
Antsvoris nustatomas, kai KMI (kūno masės indeksas) viršija 25, nutukimas - kai KMI viršija 30.
Taigi, antsvorio vyrai turi 1,35 karto dažniau nei moterys, o nutukusių vyrų ir moterų yra panašiai.
- Ar antsvoris ir nutukimas susijęs su amžiumi?
- Antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių su amžiumi daugėja. Daugiausia tokių žmonių - 55-65 metų amžiaus grupėje.
Bet liūdniausia, kad antsvoris ir nutukimas vis dažniau kamuoja vaikus bei jaunuolius, o padidėjusi kūno masė turi daug neigiamos įtakos vaikų fizinei ir psichologinei sveikatai.
Dėl antsvorio ir nutukimo gali vystytis hiperlipidemija, hipertenzija, gliukozės tolerancijos sutrikimas, depresija.
Daugiau nei 60 proc. vaikų, kurie turi antsvorio iki brendimo, suaugę bus nutukę ir turės didesnę lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo riziką.
Išanalizavus sergančiųjų metaboliniu sindromu mitybos įpročius paaiškėjo, kad tiriamieji nesilaiko mitybos rekomendacijų, valgo retai ir po daug, vartoja daug bulvių ir mėsos, smarkiai piktnaudžiauja druska, mėgsta gėrimus saldinti cukrumi, retai vartoja skaidulų turinčius maisto produktus ir žuvį.
- Kas rekomenduojama siekiant išvengti antsvorio ir nutukimo?
- Svarbu įvertinti kūno svorį ir pasirinkti realų tikslą. Paros maisto davinio energiją patartina sumažinti 500-600 kcal, bet suvartoti ne mažiau 1200 kcal per dieną. Būtina mažinti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, padidinti angliavandenių dalį maisto davinyje - daugiau daržovių, rupių grūdinių produktų. Svarbu ir didinti fizinį aktyvumą, neleisti kūno svoriui vėl padidėti.
Riebalai turi sudaryti ne daugiau 30 proc. paros davinio energijos. Riebią mėsą ir mėsos produktus reikėtų pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa. Taip būtų gaunama pakankamai baltymų, geležies, sumažėtų gaunamų gyvulinių riebalų kiekis.
Rekomenduojama stengtis vartoti liesą pieną ir liesus, nesūrius pieno produktus: rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį. Iš jų gauname baltymų ir kalcio. Lieso pieno produktuose kalcio yra netgi daugiau nei riebiuose.
Reikėtų rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų. Paprastieji angliavandeniai - tik energijos šaltinis, juose labai mažai vertingų maisto medžiagų. Be to, cukraus vartojimas didina dantų ėduonies riziką.
Patartina valgyti nesūrų maistą - per dieną nereikėtų viršyti 5 gramų druskos, verčiau rinktis druską su jodu.
Gausus druskos vartojimas - pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksnys. Ypač daug druskos gaunama su paruoštais maisto pramonės produktais - kumpiais, dešra, sūriais, duona.
- Ar alkoholis turi įtakos kūno svoriui?
- Alkoholis sutrikdo maisto medžiagų pasisavinimą žarnyne, trikdo medžiagų apykaitą.
Svarbu mažinti alkoholio vartojimą, per dieną išgerti ne daugiau kaip 2 standartinius alkoholio vienetus (1 vienetas - 10 gramų gryno alkoholio).
Reikėtų išlaikyti normalų kūno svorį, kai KMI siekia 20-25, kasdien aktyviai judėti.
