Ūmus išeminis insultas vyrą ištiko po treniruotės – į Klaipėdos jūrininkų ligoninę skubiai atgabentas pacientas visiškai nevaldė kairės kūno pusės.
Inžinieriumi ekologu dirbantis vyras visada rūpinosi sveikata ir stebėjo kraujo rodiklius.
Jis jau dvidešimt metų nevalgo mėsos, negeria alkoholio, nerūko, sportuoja, 40 metų bėgioja krosą, o šią vasarą ruošėsi su bičiuliais kopti į Kaukazo kalnus.
Pastaruoju metu vyras nuolat lankėsi sporto salėje. Bėda nutiko birželio 13-ąją po eilinės treniruotės.
„Kai išėjau iš salės, jaučiausi gerai – tądien tikrai nepersistengiau. Po šalto dušo išvydau tamsias dėmeles akyse, tarsi musės skraidytų. Bandžiau kalbėti – kalba nerišli. Pajutau traukulius kairėje kojoje. Supratau – tai smegenų kraujotakos sutrikimas“, – pasakojo vyras, universitete baigęs biochemijos mokslus ir 20 metų dirbęs ligoninėje.
Klaipėdietis nepuolė į paniką, nors net nebepajėgė susirinkti daiktų – kairė koja ir ranka nebeklausė, buvo tarsi nutirpusios. Jis paprašė iškviesti greitąją pagalbą.
Atvežtas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę vyras pateko į Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjo Valentino Jokšo ir gydytojo neurologo Sauliaus Tarozos globą.
Paaiškėjo, kad užsikimšusi miego arterija dešinėje kaklo pusėje.
Paprastai kai galvos smegenų kraujagyslę užkemša krešulys, jį bandoma tirpdyti vaistais – taikoma vadinamoji intraveninė trombolizė. Bet tai dažniausiai nėra efektyvu, jei krešulys įstringa stambioje kraujagyslėje, pavyzdžiui, kaklo srityje.
Užsikimšus ar kritiškai susiaurėjus miego arterijai, sutrinka galvos smegenų aprūpinimas krauju. Dėl to gali išsivystyti galūnių paralyžius, kalbėjimo, regos, pusiausvyros ar kiti sutrikimai.
Miego arterijos užsikimšimo statistika baugi – miršta beveik pusė žmonių. Todėl itin svarbus ne tik laikas, per kurį suteikiama pagalba, bet ir diagnostikos bei gydymo būdas.
Kadangi intraveninė trombolizė šiuo atveju nebuvo efektyvi, ryžtasi atlikti kraujagyslių angiografiją. Tokios procedūros įprastos gelbėjant žmones, kai krešulys užkemša širdies kraujagyslę.
Per kojos arteriją kateteriu buvo pasiekta kaklo miego arterija. Pirmiausia užsikimšusią vietą bandyta atverti leidžiant stiprius vaistus. Kai tai nepavyko, į kraujagyslę buvo įstatytas specialus tinklelis – stentas, neleidžiantis kraujagyslei susiaurėti.
„Šiuo atveju miego arteriją užkimšo ne tik trombas, bet ir, tikėtina, atšokusi kraujagyslės vidinė sienelė. Be stento visiškai atkurti kraujotakos greičiausiai nebūtų pavykę“, – sakė S.Taroza.
Kraujagyslės atvėrimas stentu nėra naujiena. Planinės tokios procedūros atliekamos, kai pastebimas arterijos susiaurėjimas. Tuomet stentas įstatomas profilaktiškai, kad žmogaus neištiktų insultas.
Šiuo atveju išeminis insultas jau buvo įvykęs ir teko imtis skubios miego arterijos atvėrimo procedūros.
Klaipėdiečiams medikams neteko girdėti apie atliktą tokią procedūrą Lietuvoje.
S.Taroza neneigia, jog gerai intervencijos baigčiai įtakos turėjo tai, kad vyras buvo skubiai – per valandą – atgabentas į ligoninę, taip pat sveikas jo gyvenimo būdas.
Po reabilitacijos klaipėdietis grįš į normalų gyvenimą. Jam teks nuolat lankytis pas gydytojus, gerti kraują skystinančius vaistus.
Šiemet dėl insulto atidėtą kelionę į Kaukazą klaipėdiečių gydytojų pacientas planuoja kitąmet.
„Kalnai – mano meilė. Turbūt ją paveldėjau iš tėvų, kurie gyveno Tatrų kalnuose Lenkijoje. Esu kopęs į kalnus Tadžikistane, Kazachstane, buvau Kaukaze.
Kartais man sako: „Tėvuk, pažiūrėk į pasą.“ Ko man žiūrėti?! Aš puikiai jaučiuosi.
Tai mane įkvepia – kalnuose kitaip, ypatingai atsiveria žmogus ir pasaulis. Nėra ko dejuoti. Jeigu tau blogai, kamuoja prasta nuotaika, nueik pusvalandžiui į onkologijos skyrių. Išeisi laimingas“, – entuziazmo nepraranda po insulto atsigaunantis vyras.
