Alkoholio kvapas ir neadekvatus elgesys Vilniaus oro uoste – Seimo narys Egidijus Vareikis (55 m.) neseniai ir vėl viešumoje pasirodė galimai padauginęs svaigalų.
Alkoholis buvo ir viena priežasčių, dėl kurios Seimo narys griebėsi smurto prieš savo žmoną. Nors po šio įvykio politikas nuoširdžiai gailėjosi ir žadėjo negerti, tai buvo tik tušti žodžiai.
Dar vienas rimtas ženklas, kad politikas gali būti priklausomas nuo alkoholio, buvo rizikingas jo elgesys kelyje 2008 metų rugsėjį.
Tuomet Radviliškio pakraštyje E.Vareikis buvo sulaikytas neblaivus prie vairo. Jo kraujyje rasta 1,37 promilės alkoholio.
E.Vareikis – ne pirmasis ir ne vienintelis politikas, viešumoje pasirodęs paveiktas alkoholio. Akivaizdžiai įkaušę valdžios žmonės bando pasislėpti, vengia dėmesio, o vėliau aiškina, esą jų savijautą valdė ne alkoholis, o negalavimai ar ligos.
Būtent taip aiškinosi buvęs Seimo narys Rokas Žilinskas. Kai žurnalistai užfiksavo Seime jį keistai atrodantį, R.Žilinskas tikino buvęs labai pavargęs, nes visą naktį ruošęsis svarbiam posėdžiui.
Vakarų šalyse po tokių įvykių istorijos herojaus gyvenimas smarkiai pasikeičia – pašlyja santykiai šeimoje, sumažėja draugų ratas, tokio asmens populiarumas ir įtaka visuomenėje.
Asmenų, priklausančių visuomenės elitui, poelgiai yra kur kas griežčiau vertinami, bent jau Vakaruose. Dėl alkoholio pasitikėjimą praradę, pajuokos objektais tapę šie žmonės susiduria su rimtais sunkumais.
O kaip yra Lietuvoje?
– Ar viešumas – tinkamas ginklas kovojant su asmens priklausomybe nuo alkoholio? – paklausiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantės gydytojos psichiatrės Nijolės Goštautaitės-Midttun.
– Priklausomybė nuo alkoholio yra liga, viena narkomanijos formų. Šis narkotikas, tiesa, yra legalus, bet sutrikimo esmė ta pati: žmogui sunku valdyti, kiek alkoholio ir kada vartoja, kartais jis nepajėgia kontroliuoti savo veiksmų.
Išsivysčius priklausomybei, žmogus ima nebepaisyti žalingų pasekmių – viešumo, savo ir šalies reputacijos menkinimo, finansinių ir kitų nuostolių.
Nuo alkoholio priklausomam žmogui vartojimas yra svarbesnis nei kiti veiksmai, asmenys, įsipareigojimai.
– Kaip alkoholis veikia žmogų? Kur dingsta gėdos jausmas ir orumas? Ar galima tikėti pažadu, kad žmogus sugebės pats susitvarkyti ir daugiau nebegers?
– Kad alkoholis – nuodai, apdainuota jau liaudies dainose. Kita vertus, ši tiesa sunkiai skinasi kelią į daugelio žmonių protus.
Vartojant alkoholį apsvaigstama – tokį poveikia lemia tai, kad alkoholis ir jo skilimo medžiagos užnuodija smegenis.
Ilgainiui smegenyse įvyksta negrįžtamų pakitimų: keičiasi subtili struktūra, mažėja neuronų ir jų jungčių, todėl kinta smegenų veikimas. Taip pat keičiasi asmenybė.
Bet dar daugelis žmonių nenori pripažinti, kad alkoholis nusitaiko į smegenis.
Yra nuomonių, kad alkoholis pažeidžia tik kepenis, sukelia kepenų cirozę. Tačiau svaigalai kenkia ne tik kepenų ląstelėms.
Iš kraujo alkoholis patenka į nervines ląsteles – neuronus, sutrikdo jų funkcijas.
Žmogaus elgesys, veiksmai, mintys, gėdos ir orumo jausmas – visa tai priklauso nuo tinkamo neuronų veikimo. Sakyčiau, girti neuronai lemia kitokį elgesį nei blaivūs.
– Kodėl smerkimas ir niekinimas nepaveikia girtaujančio?
– Jei smerkimas ir niekinimas paskatina kreiptis pagalbos, puiku, nes tada atsiranda viltis, kad žmogus išmoks suvaldyti priklausomybę.
Pasitaiko ir tokių laimingų atvejų, kai žmogus pats išsivaduoja iš priklausomybės gniaužtų.
Tačiau dažnai alkoholio vartotojams prireikia ne tik medikamentų, bet ir psichoterapijos. Profesionali pagalba reikalinga ir jų artimiesiems.
– Ar girtų viešų asmenų nuotykiai dažnai į viešumą iškyla ir užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar kitose šalyse?
– Į žiniasklaidos akiratį tokie atvejai patenka visame pasaulyje ir dažnai turi gerokai rimtesnių pasekmių nei pas mus.
2002-aisiais Prezidentūros pastatą Vilniuje apšlapinęs britas policininkas, grįžęs po kelionės į namus, dėl šio incidento neteko darbo.
Norvegijoje šiemet kilo skandalas paaiškėjus, kad 2012-aisiais Osle vykusiame seminare 39 aukščiausiems Norvegijos sveikatos sistemos pareigūnams pietums valstybės lėšomis buvo patiekta 40 butelių vyno.
Pareigūnai pripažino, kad taip neturėtų būti. Jie žadėjo ateityje sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą valstybės renginių metu.
Daugelyje Europos valstybių viešas apsvaigimas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais ir girtumas kur kas mažiau toleruojami nei pas mus.
Prieš keletą metų mados namai „Dior“ iš darbo atleido puikų dizainerį Johną Galliano už jo antisemitinius pareiškimus – mados kūrėjas tai padarė būdamas girtas.
O Lietuvoje tapo įprasta dangstyti žalingą vartojimą ir priklausomybę įvairiais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, teisintis, esą buvo vartojami tik širdies lašai arba susiklostė sudėtingos gyvenimo aplinkybės.
Tokie išvedžiojimai dažnai baigiasi išvada, kad sučiuptas viešai girtaujantis žmogus nieko bloga nepadarė, nes išgėrė „kaip visi“.
Reikėtų įsiklausyti į šiuos žodžius. Manau, Lietuvoje toks posakis „išgeria kaip visi“ reiškia, kad išgeriama kur kas daugiau nei daugelyje pasaulio šalių.
Prieš kelias savaites Palangoje vyko Lietuvos biologinės psichiatrijos asociacijos konferencija, skirta priklausomybei nuo alkoholio.
Joje buvo paminėti skaičiai, deja, ne Lietuvos naudai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva patenka tarp daugiausia alkoholio suvartojančių Europos valstybių.
Europoje žalingai alkoholį vartoja apie 10 procentų žmonių. Tuo metu tyrimą atlikus Lietuvoje duomenys rodo kitą tendenciją.
Čia žalingai geria beveik pusė pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją.
Toks rezultatas šokiravo į Palangą atvykusius užsienio mokslininkus psichiatrus.
2011 metais paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuvoje alkoholinių gėrimų vartojimas problemų kelia 48,3 proc. vyrų ir 16,2 proc. moterų. Taigi beveik pusė Lietuvos vyrų ir viena iš šešių moterų turi įvairių sunkumų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo.
– Ne paslaptis, kad yra žmonių, manančių: jeigu toks veikėjas pasigeria ir nieko tokio, vadinasi, galima ir man. Kaip tokie nuopuoliai veikia jaunąją kartą? Ar tai sustabdo nuo alkoholio, o galbūt net paskatina?
– Vieniems girtuoklis gali atrodyti labiau juokingas, o kitiems – kaip auka, kurios reikia gailėtis.
Bijodamas atsidurti visuomenės užribyje ir netgi turintis rimtų sveikatos negalavimų dėl alkoholio vartojimo žmogus apsimeta, esą jam nieko nėra. Jis nerimauja, jog gali būti pasmerktas, atskirtas nuo kitų, todėl slepia net nuo savo artimųjų, kad vartoja svaigalus.
Girtaujantis žmogus vis labiau išmoksta manipuliuoti kitų pasitikėjimu ir apgaudinėti.
Kita vertus, alkoholis Lietuvoje yra lengviau prieinamas nei Skandinavijoje ar kitose šalyse.
Tačiau svarbiausia pamoka – tai, kad asmuo viešojoje vietoje pasirodo girtas, reiškia, jog alkoholį jis vartoja žalingai arba jau turi priklausomybę ir jam reikia pagalbos.
Tokiems žmonėms geriausia pagalba – atvirumas ir pripažinimas, kad reikia rimtai gydytis.
Kai kuriais atvejais gali būti netgi taikomas primygtinis reikalavimas gydytis.
Pavyzdžiui, nemažai žmonių pradeda gydytis darbdavio reikalavimu: jiems iškeliama sąlyga, kad jeigu nori išsaugoti darbą, turi gydytis priklausomybę.
