- Kas yra sveikatos profilaktika ir kam ji reikalinga?
- Profilaktika – tai priemonių, padedančių saugoti bei stiprinti sveikatą ir išvengti ligų, visuma. Kasdien matome, kokios skaudžios gali būti įsibėgėjusių ligų pasekmės. Šiuolaikinės diagnostikos priemonės padeda nuspėti ligas arba jas nustatyti ankstyvosiose stadijose, kai dar nėra klinikinių jų požymių ir užkirsti kelią jų progresavimui.
Daugelio ligonių patirtis patvirtina, kad praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi.Todėl, net ir nejaučiant jokių negalavimų, profilaktiškai tikrintis sveikatą rekomenduojama kasmet.
Kasmetinė profilaktinė sveikatos patikrinimo programa tiksliai parodo žmogaus sveikatos būklę.
- Pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje – kraujotakos sistemos ligos. Ar profilaktiniai tikrinimai galėtų sumažinti mirtingumą?
- Be abejonės – taip. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta net 56 procentai Lietuvos gyventojų, iš jų mirtys, sukeltos išeminės širdies ligos, sudaro net 53 procentus.
Kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, deja, nuo mūsų nepriklauso: amžius, lytis, paveldimumas. Tačiau netgi paveldėjimo įtaką galima sumažinti ir išvengti ligos, keičiant įpročius ir neleidžiant rizikos veiksniams jos išprovokuoti. Dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti.
Kai kurie rizikos veiksniai, tokie kaip padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai, gali būti nustatomi tik laboratoriniais ar instrumentiniais metodais.
Gydytojai, suprasdami rizikos veiksnių įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti, atlikę būtinus tyrimus, turintiems rizikos veiksnių žmonėms pataria ko reikia vengti, kaip keisti gyvensenos, mitybos įpročius.
Kai kuriems veiksniams nugalėti pakanka tik paties žmogaus pastangų, kitiems įveikti (diabetui, hipertenzijai, cholesteroliui ir pan.) skiriama specialių vaistų. Laiku tikrinant sveikatą ir ja besirūpinant, galima išvengti tokių krajotakos sistemos ligų kaip išeminė širdies liga, insultas, miokardo infarktas bei prailginti gyvenimą.
- Ar profilaktiniai tyrimai gali užkirsti kelią vėžiui?
- Vėžio profilaktika artimai susijusi su ankstyvąja vėžio diagnostika. Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti laiku nustačius ikinavikinius pokyčius ir juos išgydžius.
Vėžys neatsiranda iš karto – tai ilgas procesas, galintis užtrukti iki kelių ar keliolikos metų. Pirmiausia kuriame nors organe išsivysto vadinamieji ikinavikiniai ląstelių pokyčiai, kuriuos aptikus ir išgydžius užkertamas kelias šiems pokyčiams virsti vėžiu. Svarbu tai, kad ikinavikiniai organų pokyčiai ir net ankstyvasis vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų ar sveikatos sutrikimų, kurie skatintų žmogų kreiptis pagalbos į medikus, todėl labai svarbus visuomenės švietimas apie vėžio profilaktiką.
- Ar Lietuvoje žmonės sveikatos profilaktikai skiria pakankamai dėmesio?
- Lietuvoje vis dar vyrauja nuostata, kad profilaktinis sveikatos patikrinimas yra gydytojų ar darbdavio rūpestis. Tačiau gydytojai yra bejėgiai, jei žmonės į juos nesikreipia.
Žmonės turėtų būti sąmoningesni ir laiku tikrintis sveikatą. Net geriausi gydytojai ir pažangiausios medicinos technologijos nepadės išvengti ligų ir sėkmingai jų gydyti, jeigu nesirūpinsime savo sveikata patys.
