- Kas yra melanoma?
- Tai vienas agresyviausių piktybinių odos navikų. Viename iš odos sluoksnių, epidermyje, tarp bazinių ląstelių yra kito tipo ląstelių, vadinamųjų melanocitų, kurie gamina odos pigmentą melaniną. Tai medžiaga, atsakinga už odos atspalvį ir spalvą bei odos įdegimą saulėje. Apgamai - tai daugybės melanocitų sankaupa odoje. Iš melanocitų išsivystęs piktybinis navikas adinamas melanoma.
- Kur dažniausiai atsiranda melanoma?
- Maždaug 70-80 proc. atvejų melanoma išsivysto odoje (lygioje sveikoje odoje ar iš apgamo), tačiau ji gali išsivystyti ir minkštuose smegenų dangaluose, akies tinklainėje, plonajame žarnyne, gleivinėse ir kituose vidaus organuose.
Moterims melanoma dažniausiai atsiranda ant kojų, vyrams ant – rankų, galvos, nugaros.
Šis piktybinis navikas greitai plinta, atsiranda metastazių, todėl labai svarbi ankstyva diagnostika.
- Kokios šios ligos priežastys?
- Melanomos išsivystymo teorijų yra įvairių. Priežastys iki šiol nėra visiškai išaiškintos. Tačiau įrodyta, kad didžiausią įtaką turi genetika ir paveldimumas. Jeigu tėvai ar kiti artimi giminės sirgo melanoma, rizika susirgti padidėja keturis kartus.
Įtakos turi ir odos tipas. Šviesiaodžiai, raudonplaukiai, strazdanoti, mėlynakiai žmonės odos melanoma serga dažniau.
Daug įtakos melanomai išsivystyti turi ir ultravioletiniai (saulės ar dirbtiniai) spinduliai. Jie pažeidžia odos ląstelių genetinę medžiagą, susidaro mutacijos, ir ląstelės ima nevaldomai daugintis.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad melanomos atsiradimui svarbi ne bendra gauta UV spindulių dozė, o UV spindulių sukelti ūmūs nudegimai, ypač vaikystėje ir paauglystėje, kai nudegama iki pūslių, taip pat - nuolat pasikartojanti intensyvi UV spinduliuotė.
Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia patalpose, bet kartą ar du per metus atostogauja intensyviai degindamiesi saulėje, taip pat tie, kurių odą nuolat veikia saulė sportuojant lauke, pvz., dviratininkai.
Didesnę tikimybę susirgti melanoma turi ir besilankantys soliariumuose.
- Kokie melanomos simptomai?
- Melanoma – labai klastinga liga. Dažniausiai ji išsivysto sveikoje, be apgamų odoje, o mažiau negu trečdalis – iš odos apgamų, dažniau įgimtų.
Paprastai pirmasis pastebimas požymis - atsiradusi tamsi, netaisyklingos formos dėmelė arba padidėjęs pakitęs apgamas, patamsėjusi jo spalva.
Daugumos sveikų apgamų spalva rusva, vienoda, jie yra taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, paviršius švelnus.
Pagrindiniai melanomos požymiai yra netaisyklingumas: netaisyklinga forma, pakitusi spalva. Visų formų melanomai būdingi du augimo etapai: horizontalus (paviršinis) ir vertikalus. Horizontalus augimas, kai navikas plinta epidermyje ir paviršinėje (papilinėje) dermoje, jis yra mažesnis nei 1 mm storio. Kadangi vėžio ląstelės dar nepasiekė kraujagyslių, šis ankstyvos stadijos vėžys nemetastazuoja, pacientas gali būti nesunkiai išgydytas.
Vertikalus augimo etapas, kai navikas perauga visus odos sluoksnius bei poodinį riebalinį sluoksnį. Šiai augimo fazei būdingas gausus metastazavimas hematogeniniu bei limfogeniniu keliu. Metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, kitose tolimose nuo pirminio židinio odos vietose bei vidaus organuose.
Niežėjimas ir kraujavimas melanomos atveju yra vėlesni simptomai, jie gali pasitaikyti ir esant gerybiniam apgamui. Nors šie simptomai nebūtinai reiškia, kad apgamas tapo piktybinis, juos pajutus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Nors melanoma virsta palyginti nedaug įprastinių apgamų, dėl bet kokio neįprasto ženklo ar pojūčio odoje, atsiradusio ir neišnykstančio 1-2 mėnesius, reikia pasirodyti gydytojui. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo sėkmingiau gydoma.
- Kada žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
- Specialistai pabrėžia, kad melanomą įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą, o pastebėta ankstyvoje stadijoje ši liga gali būti sėkmingai gydoma. Kol procesas vyksta viršutiniame odos sluoksnyje, tikimybė navikui plisti yra nedidelė. Dėl to labai svarbu jį diagnozuoti kuo anksčiau.
Navikinėms ląstelėms skverbiantis į gilesnius odos sluoksnius, pasiekiamos kraujagyslės, limfagyslės ir tada navikinės ląstelės gali pasklisti po visą kūną.
Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Ši liga išsivysto sveikoje odoje arba iš įgimtų ar įgytų apgamų. Reikėtų atsiminti ABCDE apgamo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą:
A (angl. asymmetric) – asimetrija, B (angl. borders) – netaisyklingas kontūras, C (angl. colours) – pakitusi spalvą, D (angl. diameter) – didesnis nei 6 mm apgamo diametras, E (angl. evolution) – greitai didėjantys apgamai.
Bent vieną kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį. Pirmiausia gerai apžiūrėkite veidą, atkreipkite dėmesį į nosį, lūpas ir vietas virš bei už ausų. Galvą apžiūrėkite šukomis praskleisdami plaukus. Patikrinkite rankas iš abiejų pusių, taip pat tarpupirščius. Pakėlę alkūnes apžiūrėkite žastus ir pažastis.
Kiekvienas apgamo dydžio, formos ar spalvos pasikeitimas, bet koks naujas požymis, simptomas, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar apsitraukimas apnašu yra įspėjamasis ženklas.
Pastebėjus bent vieną iš ABCDE kriterijų arba kitų apgamų pakitimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į dermatologą arba specialistą, dirbantį odos navikų diagnostikos ir gydymo srityje. Svarbu nedelsti, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.
- Ar melanoma yra išgydoma?
- Melanoma – labai agresyvi ir greitai plintanti vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydoma apie 95-97 proc. pacientų. Pavyks išgydyti pacientą ar ne, kiek pablogės ligonio gyvenimo kokybė, labiausiai priklauso nuo diagnozuotos ligos stadijos. Kuo anksčiau diagnozuojama melanoma, tuo didesnė tikimybė, kad pacientą pavyks išgydyti. Išoperavus ją pirmosiose stadijose galima tikėtis, kad pacientas visiškai pasveiks. Nors paprastai vėžiu sirgę žmonės turi būti stebimi penkerius metus (kas pusmetį jiems atliekami kontroliniai tyrimai), tikimybė, kad liga nebeatsinaujins, yra didelė.
- Kaip rekomenduotumėte elgtis, kad melanomos būtų išvengta?
- Reikėtų vengti saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia (tarp 11 ir 15 valandos), naudoti apsauginius kremus nuo saulės, saugoti odą ir akis galvos apdangalu, marškinėliais, akiniais nuo saulės. Reikėtų saugotis nudegimų, leisti įrusti odai palaipsniui.
Ypač nuo saulės reikia saugoti vaikus. Jiems būnant saulėje būtina reguliariai naudoti apsaugines priemones su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF nuo 30 iki 50), aprengti juos marškinėliais, pasirūpinti, kad jie dėvėtų galvos apdangalus.
Kaip jau minėjau, svarbu nuolat save stebėti ir esant menkiausiam įtarimui dėl tamsios dėmelės, rando ar apgamo kreiptis į gydytojus. Ypač atidūs turėtų būti tie, kurių šeimoje yra pasitaikę melanomos atvejų.
