- Koks tyrimo Holterio monitoriumi tikslas?
- Registruojant įprastą elektrokardiogramą (EKG) gydytojo kabinete širdies ritmas ir kiti galimi pakitimai stebimi tik labai trumpą laikotarpį – 15 – 30 sekundžių. Per tokį trumpą laikotarpį ne visada užregistruojami ritmo sutrikimai, ypač jei jie pasireiškia ne tuo momentu, pasireiškia priepuoliais.
Ypatingai šis metodas naudingas simptomų ir ritmo sutrikimų ryšio nustatymui, vertinant riziką tiems ligoniams, kurie serga aritmija, bet nejaučia jokių simptomų, širdies susitraukimo dažnio kintamumui nustatyti, ekstrasistolių vertinimui, jų dažnio ir skaičiaus nustatymui, įvertinti ekstrasistolių ryšį su fiziniu krūviu, taip pat jei pacientas turi širdies stimuliatorių – jo funkcijos įvertinimui, jei įtariami aparato funkcijos sutrikimai.
- Kaip atliekamas tyrimas Holterio monitoriumi?
- Pacientui ant krūtinės užklijuojami 5 elektrodai. Jie plonais laidais yra sujungti su mažu aparatu (10 x 8 cm), kuris pritvirtinamas prie specialaus diržo, apjuosiamo per liemenį. Pacientas su šiuo aparatu gali vaikščioti, dirbti įprastinius darbus, tik svarbiausia neliesti elektrodų nesimaudyti duše, kol aparatas yra uždėtas.
Elektrokardiograma įrašoma į aparato mikrokompiuterį. Po 24 val. pacientas atvyksta dar kartą į gydymo įstaigą, kur aparatas yra nuimamas, sujungiamas su kompiuteriu. Speciali programos padeda analizuoti visus gautus įrašus. Kompiuterio analizę ir padarytas išvadas kruopščiai peržiūri ir įvertina kardiologas.
- Kaip vertinami tyrimo rezultatai?
- Vertinant širdies ritmo sutrikimus, nustatoma ar yra ir kiek yra ekstrasistolių arba „permušimų“ – t.y. priešlaikinių širdies susitraukimų. Jei širdies “permušimų” yra mažai - jų nereikia gydyti antiaritminiais vaistais.
Esant pavienėms ekstrasistolėms ar kitam ritmo sutrikimui gydytojas patars išsitirti kalio ir magnio kiekį kraujyje, pasitikrinti skydliaukę. Jei reikia, gali būti paskirti kalio ir magnio turintys preparatai, kartais raminamieji, nes nuo nervų sistemos būklės labai priklauso širdies ritmo reguliavimas.
Kai ekstrasistolių labai daug, svarstoma, ar pacientui skirti antiaritminių vaistų bei kitų, nemedikamentinių, metodų, pavyzdžiui, radiodažnuminę abliaciją.
Taip pat šis metodas leidžia gydytojui įvertinti, koks per parą buvo rečiausias pulsas (bradikardija), koks dažniausias (tachikardija).
Matoma, kaip širdies ritmas kinta dieną ir naktį. Normalu, kad naktį širdies ritmas tampa retesnis. Dienos metu pulsas ramybės būsenoje įprastai svyruoja nuo 60 iki 80 kartų per minutę. Susijaudinus ir fizinio krūvio metu padažnėja iki 130–140 kartų per minutę, priklausomai nuo krūvio ir streso laipsnio.
Bet jei ramybėje, staiga širdis pradeda plakti 140 kartų per minutę – tai jau liguista tachikardija (matoma tachikardijos kilmė: sinusinė, skilvelinė ar supraventrikulinė).
Dar gali būti aptinkami tokie ritmo sutrikimai kaip prieširdžių virpėjimas, plazdėjimas. Analizuojama, ar nebuvo miokardo išemijos – deguonies nepritekliaus širdies raumeniui. Šis tyrimas labai svarbus siekiant patikslinti širdies ligos pobūdį ir paskirti patį efektyviausią gydymą.
