„BBC“ žurnalistai susidomėjo, kokie yra esminiai skirtumai tarp miegančių ilgiau ir trumpiau. Net dvi savaites 7 savanoriai praleido miego tyrimų centre ir buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmąją savaitę viena grupė žmonių miegojo po 6,5 valandos, o kita – visa valanda ilgiau, t.y, po 7,5 valandos. Antrąją savaitę grupėms buvo liepta susikeisti, tad tie, kurie miegojo trumpiau, gavo vieną papildomą valandą miego, o miegoję ilgiau – turėjo keltis visa valanda anksčiau.
Atlikę tyrimus, mokslininkai atrado, kad net 500 žmogaus genų yra paveikiami miego metu. Kai kurie iš tų genų turėjo žmogaus gerovei svarbių funkcijų. Sutrumpinus miego valandas genai, atsakingi už dirglumą stresui, tapo aktyvesni, o miegant bent valanda ilgiau – padėjo dalyviams tapti atsparesniems įtampai ir stresui. Tad jeigu norite apsisaugoti nuo bereikalingo nervinių ląstelių naikinimo, verčiau atsisakykite betikslio naršymo socialiniuose portaluose vėlai vakare – gulkite į lovą ir naują dieną pasitikite puikiai pailsėję ir lydimi geros nuotaikos.
