Bet nejudant gresia hipodinamija. Ji paskelbta daugybės negalavimų priežastimi: nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų. Ši liga jau paskelbta XXI amžiaus problema.
Vadinasi, turėtume nevengti judėti? Taip, bet tik teisingai!
Didina atsparumą ligoms
Interneto puslapis Medpulse.ru rašo, kad dar ne taip seniai terminas hipodinamija buvo žinomas tik nedideliam sveikatos specialistų ratui. Dabar šis pavadinimas minimas vis dažniau, nes juk būtent hipodinamija yra viena svarbiausių nutukimo, kurio masteliai kasmet vis labiau didėja ir kuris jau paskelbtas didžiausia šių laikų bėda, priežasčių.
Kaip tik dėl to vis daugiau žmonių suvokia, kad sportas organizmui teikia neabejotiną naudą. Visa tai yra puiku, nes tai sustiprina organizmo atsparumą peršalimo ligoms, pagerina jo darbingumą, padeda sumažinti svorį, stiprina žmogaus kaulų sistemą.
Žmonės, kurie sportuoja prižiūrimi patyrusių trenerių, nuolat skiria dėmesio fiziniam krūviui, sugeba gerokai lengviau susidoroti su fizinėmis, emocinėmis ir stresinėmis situacijomis.
Aktyvumas - ne visada gerai
Vis dėlto yra ir kita fizinio aktyvumo pusė, susijusi su žmogaus organizmo reakcijomis į ilgus ir intensyvius krūvius. Tai yra, atlikus fizinius pratimus, reikalaujančius daug jėgų, visos organizmo sistemos veikia ypač įtemptai ir jame vyksta pokyčiai.
Dėl krūvio kylantys nuovargis ir diskomfortas gali liudyti apie tam tikras organizmo būsenas, kurios gali sumažinti treniruočių rezultatų augimą, taip pat sportuojančiam žmogui sukelti sveikatos būklės patologinius pokyčius.
Dėl ilgo fizinio krūvio žmogaus organizme gali kauptis nemažas kiekis žalingų produktų, už kurių pašalinimą atsakingos kepenys. Be to, netaisyklinga mityba gali lemti papildomas apkrovas kepenims.
Gresia kepenų liga
Daugybė žmonių nusprendžia sportuoti norėdami sulieknėti. Dėl to jie ne tik sportuoja, bet ir laikosi mažo kaloringumo dietų.
Tik nedaugelis susimąsto, kad tokia būsena gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Ypač tai kenkia kepenims.
Dėl tokios dietos organizmas nebegauna naudingų riebalų rūgščių ir vitaminų – antioksidantų, kurie būtini kepenų, galvos smegenų ir širdies ląstelių atsistatymui. Jeigu su maistu šių nepamainomų medžiagų nepavyksta gauti, organizmas negali tinkamai susidoroti su dideliu fiziniu krūviu, sutrinka kepenų darbas ir prasideda nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga.
Būtina apsaugoti kepenis
Yra ir kitas kraštutinumas. Dėl didesnės raumenų masės žmonės ima vartoti per daug gyvulinės kilmės baltymų, laikosi dietos, o vėliau nuolat vartoja baltyminius priedus, kokteilius.
Dėl tokios nesubalansuotos mitybos gali kilti reikšmingų pažeidimų, lemiančių įvairių sunkiai pašalinamų medžiagų kaupimąsi organizme. Kyla didesnės kepenų funkcijos apsaugos būtinybė, kadangi būtent kepenys daugeliu atveju išvalo organizmą nuo nuodingų produktų.
Padėti gali soja
Kad nesutriktų kepenų darbas ir jos per anksti nesusidėvėtų, gali padėti esenciniai fosfolipidai. Jie padeda pašalinti iš kepenų toksinus, padidina jų apsauginę funkciją. Esenciniai fosfolipidai yra pagrindinis visų membranos ląstelių, tarp jų – raumenų audinių, struktūrinis komponentas. Jie padeda atkurti ląstelių struktūrą, išstumdami iš jų nuodingas medžiagas ir atstatydami mechaninius pažeidimus.
Be apsauginio kepenų poveikio viena iš fosofolidų formų – fosfatidilcholinas, kuris dėl savo unikalių fizinių ir cheminių savybių padeda pagerinti kraujo pritekėjimą į raumenų masę, užpildo raumenis energija ir vitaminais, pagerina jų tonusą ir padidina efektyvumą.
Šios medžiagos gali ne tik po fizinio krūvio padėti visiškai atsistatyti organizmui, bet ir teigiamai veikti fizines jėgas ir ištvermę, kas labai svarbu profesionaliems sportininkams, taip pat gyvenantiems aktyviai.
Pagindinis polinesočiųjų fosfolipidų šaltinis yra soja.
Kiti šios medžiagos šaltiniai – riešutai, saulėgrąžos, išspaudų, ypač sojos, sezamo ir linų sėmenų, aliejus. Panašios sudėties lipidų yra ir riebioje jūrinėje žuvyje.
Parengė Giedrė Balčiūtė
