Lukui ir Adui neseniai sukako trys mėnesiai.
Kai mažyliams buvo vos penkios savaitės, Lukui prireikė skubios chirurgo pagalbos – pavojų jo gyvybei kėlė įgimta diafragmos, atskiriančios krūtinės ląstą nuo pilvo organų, išvarža.
Išgydyti įgimtą defektą padėjo naujas chirurginis metodas. Vaikų chirurgas A.Strumila pirmą kartą Lietuvoje diafragmos išvaržą operavo torakoskopu.
J. ir E.Pavliukovičiai šiuo metu įsikūrę Švenčionėliuose, kur turi pagalbininkų, padedančių auginti vaikus.
Be dvynių, jauni tėvai augina ir 14 mėnesių dukterį Emą.
„Jei ne patirtis auginant dukterį, gal būtume ilgiau delsę ir laiku nesuskubę su Luku pas šeimos gydytoją“, – prisipažino Edvinas.
Edvinas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo darbo grafikas sudarytas taip, kad savaitę praleidžia kelionėje, o kitą savaitę – namie padėdamas žmonai prižiūrėti tris vaikus.
Dvyniai Adas ir Lukas gimė neišnešioti, pasaulį jie išvydo 34-ąją nėštumo savaitę.
Berniukams tą pačią dieną buvo nustatyta įgimta infekcija, apsunkinusi kvėpavimą. Kūdikiams buvo skiriama vaistų.
Po penkių savaičių Justina atkreipė dėmesį, kad Lukas tapo neramus. Iš pradžių motina manė, jog tai – tik pilvo diegliai, kurie praeina savaime.
Vėliau moteriai pasirodė neįprasta, kad kūdikiui kvėpuojant jo krūtinėje girdėti keisti garsai, panašūs į gargaliavimą. Luką toks negalavimas ėmė kamuoti penktadienį, o savaitgalį jo savijauta dar labiau pašlijo.
Kūdikis išblyško, jo oda papilkėjo, berniukas darėsi vis neramesnis, blaškėsi.
Tėvai ypač nuogąstavo, ar neatsinaujino įgimta plaučių infekcija, kuri buvo nustatyta abiem neišnešiotiems dvyniams. Tuo metu kito dvynio Ado kvėpavimas buvo kur kas lygesnis ir vientisesnis.
„Auginant dvynius nesunku palyginti jų savijautą, todėl iškart galima atkreipti dėmesį į negalavimus“, – aiškino Edvinas.
Atėjus pirmadienio rytui Luko būklę įvertino šeimos gydytoja. Įtarusi, kad kūdikio plaučiuose kažkas negerai, ji išrašė siuntimą į Santariškėse įsikūrusią Vaikų ligoninę.
Kol tėvai automobiliu vežė sergantį Luką iš Švenčionėlių į Vilnių, kad jis nesiblaškytų ir neverktų, motina laikė jį stačią – tik tuomet berniukas aprimdavo, mat tokia kūno padėtis lengvino vaiko alsavimą.
Lukas buvo skubiai paguldytas į ligoninę, jo lova buvo ypatinga – pakėlus vieną kraštą kūdikio galva atsidūrė gerokai aukščiau nei kojos.
Rentgeno nuotraukos patvirtino, kad kairėje pusėje, kur yra diafragmos išvarža, žarnos buvo prispaudusios plautį, todėl berniukas galėjo kvėpuoti tik vienu plaučiu.
Vienintelė išeitis tokiu atveju – atlikti operaciją ir užsiūti nesuaugusią diafragmą.
„Laimė, nesutrikome. Nusiteikėme, kad Lukas sėkmingai ištvers šią operaciją“, – prisipažino motina.
Įprasta, kad diafragmos išvarža kūdikiui operuojama atviruoju būdu.
Tokiu atveju daromas apie 10 centimetrų pjūvis po šonkaulių lanku, pilvo organai grąžinami iš krūtinės į pilvo ertmę ir susiuvama nesuaugusi diafragma.
Šįkart chirurgas A.Strumila pasirinko kitokį būdą ir pirmą kartą Lietuvoje pritaikė minimalų invazinį metodą – torakoskopiją.
Taikant šį metodą chirurginės manipuliacijos atliekamos per tris mažus – vos 3 milimetrų skersmens pjūvius.
Procedūra trunka mažiau nei valandą, toks metodas yra saugus. Kūdikis patiria kur kas mažesnę traumą, todėl greičiau atsigauna po operacijos, nebelieka net randų.
Praėjus parai po operacijos Lukas buvo perkeltas iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus į palatą.
Chirurgas A.Strumila džiaugėsi, kad pooperacinė priežiūra buvo tokia puiki, kad nekilo jokių komplikacijų.
Nelieka operacijos pėdsakų
Arūnas Strumila
Vaikų chirurgas
„Diafragmos išvarža – reta patologija. Dėl nesuaugusios diafragmos vidaus organai pakyla į krūtinės ląstos viršutinę dalį ir pradeda spausti plaučius, širdį.
Tokia yda išsivysto vienam iš 2 ar 3 tūkstančių naujagimių. Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 tūkstančių naujagimių, operuoti dėl to tenka vidutiniškai penkis.
Diafragmos išvaržos pagrindinis požymis – pasunkėjęs kvėpavimas. Paėmus kūdikį ant rankų, ypač laikant jį už krūtinės, justi keisti garsai. Taip atsitinka, kai iš pilvo ertmės pro nesuaugusią diafragmą į krūtinę sulenda žarnos. Tokiu atveju suaktyvėja žarnų judesiai.
Be diafragmos išvaržos operacijos vaikai negyvena. Kita vertus, ne visada įmanoma operuoti tokį įgimtą defektą neatvėrus pilvo ertmės.
Tai nėra paprasta patologija, ją dažnai lydi kitokios bėdos, pavyzdžiui, širdies ir kraujotakos sutrikimai, įvairūs apsigimimai. Dėl šių gretutinių ligų tenka labai atidžiai atrinkti pacientus, kuriems gali būti taikoma minimali invazinė chirurgija.
Atlikus tokią operaciją, būtina stebėti vaiką. Teoriškai diafragmos išvarža gali atsinaujinti, kaip ir bet kuri kita susiūta išvarža.“
