Jeigu pastebėjote, kad patiriate bent vieną iš žemiau išvardytų simptomų, daktaras rekomenduoja jums išmokti atsipalaiduoti – kasdien skirti šiek tiek laiko poilsiui, nesvarbu, kaip tai darysite: ar išeisite pasivaikščioti, ar tiesiog išjungsite savo mobilųjį telefoną.
Galvos skausmai savaitgaliais
Vašingtono universiteto Galvos skausmų centro direktorius, medicinos daktaras Toodas Schwedtas teigia, kad staigus streso sumažėjimas gali sukelti galvos skausmus.
Kad to išvengtumėte, griežtai laikykitės miego ir mitybos režimo. Taip pat pasistenkite sumažinti galimas streso priežastis.
Stiprūs spazmai per menstruacijas
Harvardo universitete atlikti tyrimai parodė, kad dauguma stresą išgyvenančių moterų menstruacijų ciklo metu yra linkusios dukart dažniau jausti skausmingus spazmus, negu tos, kurios yra mažiau įsitempusios. Tyrėjai dėl to kaltina hormonų pusiausvyros sutrikimus, kuriuos sukelia stresas.
Sportas, kaip parodė tyrimai, gali sumažinti nervų sistemos aktyvumą, tokiu būdu nuslopinti stresą ir nuraminti spazmus.
Skausmas žandikaulyje
Žandikaulio sąnario skausmai gali būti ženklas, kad jūs miegodami griežiate dantimis. Paprastai griežimas dantimis suintensyvėja patiriant stresą. Taip teigė Amerikos dantistų asociacijos vartotojų patarėjas, dantų chirurgijos gydytojas Matthewus Messina.
Jeigu griežiate dantimis, paprašykite dantų gydytojo pagaminti jums apsauginę kapą. Iki 70 proc. žmonių, kurie naktimis nešioja tokias kapas, ima rečiau griežti dantimis ar net apskritai liaujasi tai daryti.
Keisti sapnai
Sapnai miego metu paprastai palaipsniui tampa vis pozityvesni, todėl atsibundame geresnės nuotaikos, nei eidami miegoti. Taip aiškino Rusho universiteto Medicinos Centro psichologijos profesorė emeritė Rosalind Cartwright. Bet kai jūs išgyvenate stresą, tai naktimis pabundate gerokai dažniau, taip sutrikdydami šį procesą ir leisdami nemaloniems vaizdiniams sugrįžti visą naktį.
Padėti gali geri miego įpročiai: stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį, prieš miegą venkite gerti alkoholinius ar kofeino turinčius gėrimus.
Kraujuojančios dantenos
Keturiolika pastarųjų tyrimų, atliktų Brazilijoje, parodė, kad streso veikiami žmonės labiau rizikuoja susirgti periodontitu.
Tyrėjai teigia, kad chroniškai augantis streso hormono kortizolio lygis gali susilpninti imuninę sistemą ir lesti, kad bakterijos pakenktų jūsų dantenoms.
Jeigu ilgai dirbate ir net pietaujate prie savo darbo stalo, turėkite po ranka ir dantų šepetėlį. Buvęs Amerikos periodontologijos akademijos prezidentas, dantų chirurgijos gydytojas Prestonas Milleris patarė saugoti savo burną ir „daugiau mankštinantis bei miegant, nes tai padeda sumažinti stresą“.
Spuogai be priežasties
Stresas padidina uždegimą, lemiantį ligų paaštrėjimą ir spuogų suaugusiems žmonėms atsiradimą. Taip tvirtina Veik Foresto universiteto dermatologijos profesorius Gilas Yosipovitchus.
Jeigu jums be priežasties atsirado spuogai, nuraminkite savo odą losijonu, į kurio sudėtį įeina negyvas odos ląsteles pašalinanti salicilo rūgštis arba bakterijas naikinantis benzoilo peroksidas. Taip pat patepkite odą nekomedogeniniu drėkinamuoju kremu, kad ji per daug neišsausėtų.
Jeigu jūsų odai kelias savaites trunkantis gydymas nepadėtų, kreipkitės į medikus dėl stipresnių vaistų.
Potraukis saldumynams
Neskubėkite iškart kaltinti savo moteriškų hormonų, jeigu nenumaldomai trokštate šokolado. Labiau panašu, kad saldumynų įsigeidėte dėl streso.
Pensilvanijos universiteto tyrėjai ištyrę moteris, kurioms dar nebuvo menopauzės ir kurios jau tai patyrė, pastebėjo, kad tik maža dalis dailiosios lyties atstovių po menopauzės nustojo geisti šokolado.
Vadinasi, polinkis smaližiauti nėra susijęs vien tik su hormonais. Tyrimo autoriai mano, kad tai labiau susiję su stresu, ar kitais faktoriais, kurie gali lemti moters potraukį saldumynams.
Niežtinti oda
Japonai ištyrė daugiau kaip 2 tūkst. žmonių ir pastebėjo, kad tie, kuriuos kamavo chroniškas niežulys, buvo dukart labiau linkę į stresą, nei tie, kurie neturėjo šios problemos.
Nors erzinanti niežulio problema neabejotinai kelia stresą, mokslininkai mano, kad tiems, kurie jaučia nerimą ar įtampą taip pat gali paūmėti tokios ligos, kaip dermatitai ar psoriazė.
G.Yosipovitchus paaiškinao kad reakcija į stresą aktyvuoja nervines skaidulas. Todėl prasideda niežulys.
Stipresnės nei įprasta alergijos
2008 metais Ohajo valstijos universiteto Medicinos kolegijos tyrėjai atliko eksperimentą ir pastebėjo, kad po nerimą keliančio teksto alergiškiems žmonėms alergijos simptomai pasireikšdavo stipriau, palyginti su tuo, kai jie atlikdavo užduotis, dėl kurių nejautė įtampos.
Tyrimų autorė Jancie Kiecolt-Glaser paaiškino, kad streso hormonai gali stimuliuoti imunoglobulino E (IgE) , kuris yra kraujo baltymas, sukeliantis alergines reakcijas, gamybą.
Pilvo skausmai
Nerimas ir stresas gali būti skrandžio, galvos, juosmens skausmų ir nemigos priežastimi.
Vieno tyrimo metu, ištyrus 1953 vyrus ir moteris, aptikta, kad tie, kurių streso lygiai buvo aukščiausi, daugiau kaip tris kartus buvo linkę kęsti pilvo skausmus, negu labiau atsipalaidavę.
Kol kas neaiški tiksli to priežastis, bet viena teorija sako, kad žarnynas ir smegenys turi tuos pačius nervų kelius. Kai protas reaguoja į stresą, žarnynas gauna tą patį signalą. Klinikinio psichologo, meditacijų ar netgi pratimų dėka išmokus numalšinti stresą, galima sumažinti ir skrandžio skausmus.
Tačiau jeigu jus dažnai kamuoja pilvo skausmai, kreipkitės į gydytoją, kad jis galėtų ištirti, ar jums nėra alergijos maistui, laktozės netoleravimo, dirgliųjų žarnų sindromo ar ko nors panašaus.
