Vaistai nuo vėžio - per pažintis ir labdarą

Vieni moderniausių vaistų nuo kiaušidžių vėžio Lietuvoje dalinami tik kaip labdara. Jų nenusipirksi, nes jie per brangūs, jų nekompensuoja ligonių kasos. Jeigu neturi įtakingų pažinčių, greičiausiai jų gauti nepavyks. Vilnietė gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Jarašūnienė, susirgusi šia piktybine liga, jaučiasi taip, lyg būtų laimėjusi laimingą loterijos bilietą.

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

Feb 5, 2014, 9:05 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 5:02 PM

Pažangiausi metodai taikomi vos kelioms Lietuvoje gyvenančioms moterims, sergančioms kiaušidžių vėžiu.

Tai skaudžiausia asociacijos „Demetra“ įkūrėjai gydytojai R.Jarašūnienei, kuriai biologiniai vaistai buvo skirti kaip labdara.

Kasdien konsultuodama žmones, kurie dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ir AIDS, taip pat dėl krauju plintančių infekcijų susiduria su įvairiais sunkumais, R.Jarašūnienė buvo įpratusi ginti jų interesus. O kai teko pačiai susirgti vėžiu, įsitikino, kad gydymas – laimės dalykas.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kasdien raginamas įtraukti vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tačiau mokslinės klinikinės studijos, įrodančios vaistų efektyvumą, jo neįtikina.

Negali padėti ir Valstybinės ligonių kasos atstovai, nes centralizuotas vaistų pirkimas įmanomas būtų tik tada, jei penkiuose didmiesčiuose esančios ligoninės, kuriose šiuo metu gydomas kiaušidžių vėžys, pajėgtų suvienodinti savo metodikas.

„Medikei sunkiausia susirgti, nes tada žinai, kokios gresia komplikacijos“, – pripažino 2009-aisiais kiaušidžių vėžiu susirgusi gydytoja akušerė ginekologė R.Jarašūnienė. Moteris prisipažino, kad buvo rimtai susimąsčiusi, ko vertas gyvenimas, kam jis skirtas, kokia prasmė, jei žinai, kad pasaulyje yra vaistų, bet jie neprieinami dėl biurokratinių pinklių.

Kiaušidžių vėžį R.Jarašūnienė pati aptiko, atlikusi šio vėžio žymenų tyrimą. Iki tol ji neturėjo jokių nusiskundimų ir jokių įtarimų, kad serga kiaušidžių vėžiu. Atlikus genetinius tyrimus nebuvo aptikta jokio paveldimo geno.

Antrąkart liga smogė dar skaudžiau

Antra operacija, antras chemoterapijos ciklas – šie gydymo metodai smarkiai gerokai nualino vilnietės gydytojos jėgas. Kai reikėjo gauti biologinės terapijos vaistus,  nes kiaušidžių vėžys atsinaujino, moteriai atrodė, kad tai beveik neįmanomas dalykas.

Apie 70 proc. kiaušidžių vėžio atvejų nustatoma trečiosios ir ketvirtosios stadijos, ši liga pasižymi tuo, kad ji dažnai atsinaujina. Maždaug 80-100 pacienčių iš daugiau nei keturių šimtų liga atsinaujina praėjus metams ar dviem po atliktos operacijos. Šiai ligonių grupei priklauso ir gydytoja R.Jarašūnienė.

„Laimei, kad turiu daug kolegų gydytojų. Jie visais įmanomais būdais atakavo Valstybinę ligonių kasą, tačiau ji niekaip nesutiko skirti būtinų medikamentų“, - pasakojo moteris.

R.Jarašūnienę išgelbėjo labdara. Gavusi biologinių vaistų gydytoja pasijuto kur kas tvirčiau. Ji sugebėjo atsikelti iš lovos, jai nebereikia visą dieną praleisti namuose, dalį dienos moteris vėl gali dirbti. Anksčiau dėl chemoterapijos ji jausdavosi labai blogai, tačiau blogų reiškinių nebeliko, kai ji pradėjo vartoti vadinamajai taikinių terapijai skirtus medikamentus.

Gydytoja neslėpė: moraliai jai sunku, nes būti išskirtine nėra malonu. „Norėčiau, kad ir kitos kiaušidžių vėžiu sergančios moterys būtų gydomos moderniais vaistais“, – prisipažino R.Jarašūnienė.

Pradžia - be simptomų

Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusioje apskrito stalo diskusija, kurioje pacientai, medikai ir ministras V.P.Andriukaitis daug kalbėjo apie kiaušidžių vėžį, ši liga nekart buvo vadinama tyliuoju žudiku.

Į onkologų akiratį moteris patenka neretai tada, kai pradeda kristi svoris, kauptis vanduo pilvo ertmėje, kai atsiranda žarnų nepraeinamumas. Tai – išplitusio kiaušidžių vėžio požymiai.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas ginekologas medicinos mokslų daktaras Kastytis Žilinskas atvirai pripažino, kad kiaušidžių vėžio gydymas Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo kitų šalių, ypač nuo Skandinavijos.

Gydymo rezultatai - vieni prasčiausių

2011 metais šalyje buvo registruota 418 naujų kiaušidžių vėžio atvejų. Iš visų jų 283 moterys jau mirė. Kiaušidžių vėžio sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 24,2 atejo, o mirtingumo – 16,4 atvejo. Maždaug 70 proc. kiaušidžių vėžio nustatoma trečiosios ir ketvirtosios stadijos.

Standartizuotas išgyvenamumo rodiklis, kuris buvo apskaičiuotas 2000-2007 metais įvairiose Europos šalyse, Lietuvoje yra vienas prasčiausių. Jei Šiaurės Europoje išgyvena penkerius ir daugiau metų maždaug 41 proc. moterų, sergančių kiaušidžių vėžiu, Lietuvoje tokia laimė tenka vos 31,7 proc. pacienčių.

„Neslėpsiu, Lietuvoje labai prastai gydoma ši liga, manau, nuo Skandinavijos atsiliekame gerą penkmetį. Kartais gėda žiūrėti pacientėms į akis, kurios internete aptikusios daug informacijos, tikisi sulaukti tokio paties gydymo ir Lietuvoje. Jei atlikus sudėtingą operaciją neįmanoma skirti modernios chemoterapijos, vadinasi, mes grįžtame 30 metų atgal“, - pripažino K.Žilinskas.

Ne tik vaistai – galvosūkis, gydant kiaušidžių vėžį.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojas onkoginekologas Vilius Rudaitis priminė, kad Lietuvoje šios ligos gydymo įkainiai neatitinka tikrovės. 7-8 valandas trunkanti operacija dėl kiaušidžių vėžio būna nuostolinga ligoninei. Trūksta ir vienkartinių kateterių hiperterminei intraperitoninei chemoterapijai.

Ministras neišgirdo medikų

Išklausęs specialistų priekaištų, ministras V.P.Andriukaitis nusišypsojo ir pasakė: „Mieli kolegos, apsileidimas tragiškas, dėkite ant stalo gydymo metodikas, mes juk paskyrėme konkursą. Tai – šventas reikalas, mes bet kaip neskirstysime pinigų ir nekompensuosime vaistų, nes turi būti aiškūs prioritetai“.

Ministras tikino, kad kiekviena ligoninė pati pasitvirtina gydymo metodikas, todėl kompensuojamųjų vaistų kainos nemažėja. Todėl jis mano, kad būtina įsteigti onkologų kabinetus rajonuose, sugrąžinti pacientų stebėjimo tvarką.

Kitas dalykas, nežinia, kas galėtų dirbti tokiuose kabinetuose, nes netgi atliekant onkologines operacijos Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse nepavyksta suburti medikų brigados - trūksta specialistų.

„Ministre, mes manome, kad tokios sistemos nereikia, tai jau atgyvena, pagaliau gyvenimas parodys, kas teisus“, – tikino gydytojas V.Rudaitis.

Tada ministras priminė, kad vien moksline tiesa neįmanoma pagrįsti gydymo, nes galima nuveikti tik tiek, kiek yra pinigų: „Paskelbkime viešai visai tėvynei, ką ir kiek galime kompensuoti, bet tai turime daryti ne per lobistines grupes“.

Kaip svarbiausius uždavinius sveikatos politikas nurodė sumodeliuoti vaistų kainų "tunelius", suvaldyti vaistų reklamą, priversti susitarti aštuonias šalies ligonines dėl vaistų pirkimo ir suvienodinti gydymo metodikas.

Pasibaigus diskusijai, kai kuriems pacientams atrodė, kad V.P.Andriukaitis galėtų eiti krašto apsaugos ministro pareigas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.